Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų dalyje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas motyvuoja, kad iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-04-12 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-415 6 punkto neaišku, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniais jam uždrausta statyti gamybinius pastatus, leidžiant statyti tik kaimo turizmo statinius. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas yra pareiškėjui priklausančių žemės sklypų ribų pakeitimas, o ne statinių statyba.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašo ištirti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. Tl 1-166 1 punktu, toje dalyje, kuria teritorijai, kurioje yra pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas apsaugos ir naudojimo režimas RKK 1.2 „Intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona- specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos- agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai“, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-27 iki 2015-12-09) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2000-07-18) 4.39 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos ir konstituciniam proporcingumo principams. Motyvuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimu Nr. Tl 1-166, pareiškėjui tai daryti uždrausta, tokiu būdu ribojant pareiškėjo nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Pareiškėjas mano, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimu Nr. Tl 1-166, sprendiniai užkerta kelią pareiškėjui toliau vykdyti ūkinę veiklą, kuri galima pagal žemės sklypų pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Mano, kad tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų pažeidimas.

Argumentuojama, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklų (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Pažymima, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015-05-28 sprendimu Nr. Tl 1-166 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015-09-24 sprendimu Nr. Tl 1-289 papildė minėtą sprendimą 2 punktu bei pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendiniai yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. Tl 1-111) sudedamoji dalis. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo planą pareiškėjo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., patenka į teritoriją, plane pažymėtą indeksu RKK 1.2.- tai yra rekreacinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio teritorijos- intensyvaus pritaikymo agrarinės teritorijos. Tokio tipo kraštovaizdžiuose gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai: intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona- specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos- agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai.

Akcentuojama, kad pareiškėjo teismui nurodytas Projekto rengimo tikslas ir uždaviniai- žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis- kita, naudojimo būdas- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ploto didinimas kitų jo nuosavybe esančių žemės sklypų sąskaita prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendiniams ir tai pažeidžia Taisyklių 2 punkto nuostatą.

Motyvuojama, kad reikalavimuose nurodyta, jog būtina vadovautis Taisyklėmis bei Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo planu. Pažymėta, kokia ginčo teritorijoje veikla galima. Pažymima, kad Projekto rengimo reikalavimai rengiami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 patvirtintą formą, kurioje nėra nurodyta reikalavimų apskundimo tvarka. Teigiama, kad šiuo atveju būtina vadovautis Žemės įstatyme bei Taisyklėse nustatyta viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimu apskundimo tvarka (Taisyklių 69 punktas).

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo ir teismo posėdžio metu išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad rengiant Projektus, jų tikslai negali prieštarauti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Nurodė, kad bendrieji ir specialieji planai nenagrinėja atskirų žemės sklypų, todėl susidarė situacija, kad du pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai yra rekreacinės, o vienas- pramonės ir sandėliavimo paskirties, kurį pareiškėjas gali naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nurodo, jog šalia ginčo teritorijos teka Minijos upė, todėl šioje teritorijoje numatyta vystyti rekreaciją. Atkreipia dėmesį, kad skundas paduotas dėl veiklos plėtimo, o prašyme ištirti norminį administracinį aktą nurodoma, kad Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas pareiškėjui užkerta kelią naudoti žemės sklypus pagal tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau tokia aplinkybė skunde nebuvo nurodyta. Teigia, kad Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano teisėtumas nekelia abejonių. Prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla, todėl mano, jog norminio administracinio akto ištyrimas neturėtų būti pradėtas.

Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2016-04-12 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 6 punkto dalies, kurioje numatyta, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniais, nurodyta, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, pažymėta, kad sklypai turi būti pertvarkyti taip, kad pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos nebūtų padidintos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra žemės sklypų, esančių Klaipėdos r.sav. (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypų, esančių Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- rekreacinės teritorijos. Žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Jame yra sandėliavimo paskirties pastatas- sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2016-03-17 pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių su prašymu organizuoti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslu nurodė gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribų keitimą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2016-04-12 patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13) Ar.5-415, kurių 6 punkto dalyje pažymėjo, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniais, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami tik kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, nes pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Nurodyta, kad sklypai turi būti pertvarkomi taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tvirtinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/Dl-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-04-04 iki 2016-04-19) (toliau- Taisyklės). Jų 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniams. Taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ir perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių taisyklių 6 punkte). Taisyklių 12 punkte reglamentuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, o Taisyklių 13 punkte išvardinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turintys subjektai. Taisyklių 25 punkte pažymėta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą derinantys asmenys ir institucijos.

Specialiojo plano 8.7 dalies „Rekreacinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio sprendiniai“ 3.7 lentelėje pažymėta, kad rekreacinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Ekstensyvaus pritaikymo agrarinės teritorijos priskirtinos ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kurioje leidžiama vykdyti darbus, didinančius vietovės estetinį potencialą (patrauklumą), kraštovaizdis formuojamas specialiomis kraštovaizdžio architektūros priemonėmis, gerinamos vietovių pažintinio eksponavimo sąlygos, didinami želdinių plotai, laikomasi bendrųjų ekologinės apsaugos principų, skatinama kaimo turizmo plėtra.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog pareiškėjo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., patenka į indeksu RKK 1.1. pažymėtą ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Kadangi Projekto rengimo reikalavimų 6 punkto dalis grindžiama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, sprendiniais, ji laikytina teisėta. Projekto rengimo reikalavimai atitinka Taisyklių 25 punkto nuostatas. Nors juose nėra nurodyta tokio administracinio akto apskundimo tvarka, akivaizdu, jog nurodyta aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos jo subjektinės teisės gynimo.

Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis).

Iš skundo turinio matyti, jog subjektinės teisės pažeidimą pareiškėjas sieja su, jo nuomone, nepagrįstais Projekto rengimo reikalavimais dalyje ir nekelia ginčo dėl Specialiojo plano sprendinių, kuriais teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo nuosavybe esantys žemės sklypai, suteiktas tam tikras teisinis statusas, teisėtumo. Kadangi vertintina, jog prašymas ištirti norminį administracinio akto teisėtumą nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia administracine byla, prašymas bylą stabdyti laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.