- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- I-1414-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00847-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB „Pramogų bankas“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjos UAB „Pramogų bankas“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Joanai Bistrovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pramogų bankas“ patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Pramogų bankas“ patikslintu skundu nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pastatą nuomoja UAB (duomenys neskelbtini) pastatas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2013-03-20 padavė prašymą jai taikyti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 redakcija), kuriuo patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-04-22 raštu informuota, kad Komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti 2013-04-17 posėdyje nusprendė, jog UAB „Pramogų bankas“ veikla neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, nes vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą, todėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvata netaikytina. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1317/2014 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota jos prašymą dėl lengvatos suteikimo nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2014-06-27 posėdyje nepritarė sprendimo atleisti UAB „Pramogų bankas“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012 ir 2013 metus projektui, o konkretaus sprendimo nepriėmė. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo už 2012 ir 2013 metus. Argumentuoja, jog lengvatai gauti pateikė visus reikalingus dokumentus ir nevykdo Aprašo 10 punkte nurodytos veiklos, kurią vykdant lengvata netaikoma. Nurodo, jog įmonė vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą, o azartinių lošimą veiklą vykdo patalpų nuomininkė UAB (duomenys neskelbtini). Teigia, jog UAB „Pramogų bankas“ yra pastato savininkė ir mokesčio mokėtoja, todėl jos teisė gauti lengvatą negali būti apriboti dėl pastato nuomininkės vykdomos veiklos. Argumentuoja, jog Taryba nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ir nepriima sprendimo dėl 2013-03-20 prašymo (b.l. 51-53).
Pareiškėjos atstovė prašo patikslintą skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 protokolinį sprendimą, kuriuo nepritarta sprendimo atleisti UAB „Pramogų bankas“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012 ir 2013 metus projektui. Nurodo, kad tokį reikalavimą reiškė 2014-08-04 teismui paduotame skunde, tačiau teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, patikslintame skunde šio reikalavimo nepareiškė, tačiau įvertinusi atsakovės atsiliepimo argumentus reiškia šį reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pareiškėja neprašė panaikinti Tarybos 2014-06-27 protokolinio sprendimo, todėl įpareigojimas atlikti veiksmus iš esmės reikštų tokio paties sprendimo priėmimą (b.l. 58-59).
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 protokolinio sprendimo, kuriuo nepritarta sprendimo atleisti pareiškėją UAB „Pramogų bankas“ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012 ir 2013 metus projektui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo už 2012 ir 2013 metus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybės tarybos teisė ir išimtinė kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Kriterijų, kuriais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, nei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei vietos savivaldos įstatyme nenurodyta ir juos nustato pačios savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 ir 2011-11-24 sprendimo Nr. T2-366 pakeitimų redakcijos) patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymą arba įrengusiems mažosios architektūros ar puošybos elementus, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4.1 punktą taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos dydis – 100 procentų atliktų kompleksinio pastato fasado ar stogo tvarkymo darbų sumos be PVM, bet ne daugiau kaip už dvejus metus deklaruotos ar deklaruotinos nekilnojamojo turto mokesčio sumos už nekilnojamąjį turtą, kuriam atlikti kompleksinio pastato fasado ar stogo tvarkymo darbai ir kuris yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurios unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16075, neviršijant nustatytos nereikšmingos pagalbos ribos. Iš pareiškėjos UAB „Pramogų bankas“ 2013-03-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikto prašymo taikyti jai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą matyti, jog pareiškėja prašė taikyti 100 procentų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, fasado tvarkymo darbų sumos, t.y. 33 571 Lt (be PVM) nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą (b.l. 41). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-29 įsakymu Nr. 224 sudarytos Komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti 2013-04-17 sprendimu konstatuota, jog pareiškėjos veikla neatitinka Aprašo 10 punkto reikalavimų, nes ji vykdo azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veiklą, todėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvata pareiškėjai nebus taikoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1317/2014 konstatavo, jog pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl ir lengvata turi būti taikoma tam asmeniui, kuris moka nekilnojamojo turto mokestį. Nagrinėjamu atveju ginčo nekilnojamojo turto savininkas ir nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas yra UAB „Pramogų bankas“, todėl ji turėjo teisę paduoti prašymą dėl lengvatos taikymo ir ši jos teisė negali būti paneigta Aprašo 10 punkto pagrindu, nes, teismas konstatavo, UAB „Pramogų bankas“ nėra asmuo vykdantis licencijuotą veiklą, nurodytą šiame punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2013-03-20 prašymą dėl lengvatos suteikimo.
Iš bylos duomenų matyti, jog vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-29 įsakymu Nr. 224 sudarytos Komisijos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatoms Klaipėdos miesto senamiesčio teritorijoje nustatyti 2014-05-22 sprendimu Nr. ADM1-129 konstatuota, jog pareiškėja atitinka Aprašo reikalavimus lengvatai gauti (b.l. 44-45) ir parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas atleisti pareiškėją, atlikusią kompleksinį pastato fasado tvarkymą Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012 - 2013 metus (b.l. 38). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2014-06-27 posėdyje sprendimo projektui nepritarė (b.l. 36). Pareiškėja ginčija šį protokolinį Tarybos sprendimą.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 201-03-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-846/2014 ir kt.). Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.
Vertinant, ar tam tikras aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas yra sudėtinė dalis procedūros, priimant savivaldybės tarybos sprendimą. Tokią išvadą pagrindžia savivaldos veiklos teisinis reguliavimas, t. y. Vietos savivaldos įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimo Nr. T2-62 redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012-12-20 sprendimo Nr. T2-318), galiojusi ginčo teisinių santykių metu). Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos ir sprendimų priėmimo tvarka detalizuota Reglamento 17 – 21 punktuose. Reglamento 22 punkte išdėstytos pagrindinės Tarybos sprendimo priėmimo taisyklės ir nuostatos. Po sprendimo projekto svarstymo Taryba gali priimti vieną iš sprendimų, išvardintų Reglamento 22.1 punkte: pritarti sprendimo projektui ar vienam iš alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tame pačiame posėdyje arba paskirti kitą sprendimo priėmimo datą (22.1.1 punktas); paskelbti sprendimo projektą viešajam svarstymui (22.1.2 punktas); grąžinti projektą teikėjui arba pagrindiniam komitetui iš esmės tobulinti (22.1.3 punktas); padaryti svarstymo pertrauką (22.1.4 punktas); atmesti projektą arba pavesti parengti naują (22.1.5 punktas).
Iš šių nuostatų matyti, jog prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą turi būti parengtas atitinkamas sprendimo projektas dėl kurio gali būti tiek pritarta, tiek nepritarta, tačiau toks dokumentas (pritarimas ar nepritarimas) nesukelia konkrečių teisinių pasekmių, kol nėra priimamas svarstytinu klausimu baigiamasis savivaldybės tarybos sprendimas. Byloje pateiktas tik Tarybos 2014-06-27 posėdžio balsavimo rezultatų išrašas (b.l. 10). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-07-02 raštu Nr. (4.19)-R2-2222 pareiškėja taip pat informuota, jog Taryba 2014-06-27 posėdyje nepritarė sprendimo projektui dėl lengvatos suteikimo (b.l. 9). Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Reglamento reikalavimus, priimtas nebuvo. Tarybos protokoliniai sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-846/2014). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl šio protokolinio sprendimo yra teisiškai beprasmis, neatitinkantis teismui priskirtos funkcijos iš esmės išspręsti konfliktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šioje dalyje dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 protokolinio sprendimo panaikinimo byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.
Minėta, kad sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Sprendimas (viešosios teisės požiūriu) – teisės aktas, kurį nustatyta tvarka oficialiai priima viešojo administravimo sistemos subjektai ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindą. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina sprendimų (kaip teisės aktų vienos iš rūšies) tikslumą, prieinamumą, suprantamumą ir galimybę patikrinti jų teisėtumą teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-17/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Konstatavus, jog dėl pareiškėjos 2013-03-20 prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nebuvo priimtas sprendimas, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įpareigotina išnagrinėti 2013-03-20 pareiškėjos UAB „Pramogų bankas“ prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus. Pareiškėjos patikslintas skundas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti UAB „Pramogų bankas“ 2013-03-20 prašymą suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą už 2012 ir 2013 metus ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus pirmame posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje,
nutraukti bylą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 protokolinio sprendimo panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.