Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011-04-04, apie 20 val., Laisvės aikštėje, prie pašto, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis su draugais sėdėjo automobilyje MAZDA 626 ir klausėsi muzikos. Automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. K. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje vairuotojo pusėje, o šalia jo – E. V. Matė, kad atvažiuoja pareigūnai. Jie apsuko ratą apie aikštę ir sustojo prie jų automobilio. Priėjęs prie priekinių keleivio pusės durelių policijos pareigūnas S. B. paprašė V. K. pritildyti muziką. V. K. pritildė muziką ir pareigūnas nuėjo. Netrukus V. K. vėl šiek tiek pagarsino muziką. Pareigūnai dar kartą apvažiavo aplink aikštę ratą ir vėl sustojo prie jų. Policijos pareigūnas S. B. atidarė jų automobilio vairuotojo pusės dureles ir pats pritildė muziką. Nueinančiam pareigūnui V. K. parodė vidurinį pirštą. Tada abu pareigūnai priėjo prie jų automobilio, prie priekinių keleivio pusės durų. Kitas pareigūnas buvo M. D. Pareigūnai V. K. liepė išlipti iš mašinos. V. K. pasakė, kad nelips, nes nieko nepadarė, ir pradėjo diskutuoti su pareigūnais. Pareigūnai pasakė, kad tokius erelius greit nusodins, ir pradėjo V. K. tampyti. V. K., išsitraukęs telefoną, pradėjo filmuoti, tačiau pareigūnas M. D. kirto jam per rankas. Telefonas iškrito ir sudužo. Pareigūnai bandė V. K. ištraukti iš mašinos, bet jiems tai nepavyko, todėl jie išsikvietė kitą ekipažą. Atvažiavo pareigūnai J. Š. ir A. L. Tada pareigūnai trise, o gal ir keturiese, V. K. ištraukė iš automobilio, argumentuodami tuo, kad jis, garsiai klausydamasis muzikos, pažeidė viešąją tvarką. Mano, kad pareigūnai paprasčiausiai norėjo prisikabinti. Ištraukę V. K., pareigūnai surakino jį antrankiais ir išvežė į policijos komisariatą. Po to prie jo pusės lango priėjo S. B. su M. D. ir paprašė jo išlipti iš automobilio. Jis paklausė kodėl turėtų išlipti. Pareigūnai pasakė, kad jis nevykdo jų teisėto reikalavimo, kad pažeidė viešąją tvarką, garsino muziką. Jis pareigūnams atsakė, kad muziką garsino V. K., ir paklausė, kodėl jie kabinasi prie jo. Pareigūnai liepė jam nemandravoti. Tada vėl atvažiavo kitas ekipažas. Pamatęs, kad geruoju nesibaigs, jis paskambino savo motinai ir paprašė, kad jie su tėvu atvažiuotų, nes policininkai bando jį išvežti ir uždaryti. Motina su mano broliu atvažiavo po kelių minučių. Ji matė visus pareigūnų veiksmus ir viską girdėjo. Brolis atsisėdo į automobilį šalia jo. Jis papasakojo broliui kas įvyko. Paskui policininkai pradėjo sakyti, kad nori jį nuvežti į komisariatą tapatybės nustatymui, nors patys nuo pat pradžių jį vadino M. Jis parodė jiems asmens tapatybės kortelę, bet jie vis tiek nenurimo. Po to atvažiavo jo tėvas. Pareigūnai sakė, kad jis šitame automobilyje nepageidaujamas ir prašė išlipti, tačiau šalia buvęs automobilio valdytojas E. V. sakė, kad neprieštarauja, kad jis liktų sėdėti automobilyje. Paskui, matyt, pareigūnams trūko kantrybė. Jie, atsidarę abejas automobilio galines šonines dureles, keturiese, daužydami, spardydami, visaip rankas laužydami, pradėjo traukti jį iš automobilio. Sėdėdamas automobilyje jis necenzūrinių žodžių nevartojo, įžeidžiančių gestų pareigūnams nerodė. Jis tik klausė jų, kodėl turėtų išlipti iš automobilio, jeigu nieko nepažeidė. Jie visą laiką teigė, kad jis pažeidė viešąją tvarką. Kai pareigūnai jį traukė iš automobilio, jis muistėsi. Medikai vėliau nustatė, kad pas jį yra dešimt traumuotų anatominių vietų. Jam buvo sudaužyti rankos pirštai, galva ir šonai. Ištraukę iš automobilio, pareigūnai surakino jį antrankiais ir išvežė į policijos komisariatą. Ten jam pasidarė bloga, todėl pareigūnai nuvežė jį į greitąją pagalbą, kur nustatė, kad buvo sutrikęs širdies ritmas, padidėjęs pulsas, pakilęs kraujospūdis, todėl jį paliko palatoj iki 6 val. Ryte atvyko M. D. su S. B. ir įteikė jam šaukimą, kad jis tą pačią dieną, 13 val., atvyktų į policijos komisariatą dėl administracinės teisės pažeidimo. Susitvarkęs jis nuvažiavo į darbą (duomenys neskelbtini). Po pirmos pamokos, apie 8 val. 45 min., į mokyklą atvažiavo du pareigūnai, kurie atvežė jį į policijos komisariatą. Po to jį vežė į ligoninę patikrinti dėl narkotikų vartojimo. Grįžus iš ligoninės, apie 12 val. 15 min., tyrėjas S. M. jį sulaikė dviem parom. Tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min., pas jį pasišnekėti atėjo komisaras D. Š., kuris sakė, kad tokius kaip jis, apačioje jie laužo, ir kad jeigu nori išeiti, jis turi viską prisipažinti. Jis atsisakė prisipažinti. 2011-04-07, apie 10 val., tyrėjo S. M. kabinete komisaras vėl gąsdino, grasino, kad jei jis neprisipažins, tai atleis jį iš darbo, suims dešimčiai parų, tačiau jis nesutiko ir nieko nepasirašė. Su nukentėjusiaisiais nepažįstamas, žino juos tik iš matymo. Prieš kelis metus buvo susidūręs, kai vairavo automobilį neblaivus. Pareigūnas S. B. tada sustabdė jį ir baigėsi tuo, kad iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Daugiau su jais nebuvo susidūręs ir jokių konfliktų nebuvo. Dieną prieš tai iš V. K. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Gal V. K. kažką pasakė ne taip, todėl S. B. norėjo dar kartą jį pamokyti. Kai jį traukė iš mašinos, jis tyčia specialiai nieko nespardė ir nedaužė. Galėjo tuo metu nusikeikti, nes jam skaudėjo. Jis prieš tai buvo išgėręs šiek tiek alaus, bet nebuvo neblaivus. Visas tas konfliktas užtrūko apie porą valandų. Pirminius parodymus davė baimės ir streso būsenoje, nes buvo uždarytas ir norėjo, kad greičiau išleistų, bet vėliau nutarė sakyti taip, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Sužalojimai pas pareigūnus galėjo atsirasti tada, kai jie sulaikinėjo V. K. Jis visada atsisako tikrintis girtumą ir prašo vežti jį į ligoninę, nes nepasitiki alkotesteriais. Nenorėjo išlipti iš automobilio, nes buvo išgėręs butelį alaus, todėl galvojo, kad, išlipus iš automobilio, pareigūnai jį uždarys už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje. Tėvas jo nemušė, tik bandė ištraukti iš automobilio. Vasarą, kai jis su V. K. dirbo Švedriškės vaikų stovykloje, vieną dieną, apie 11 val., atvažiavo V. K. tėvas su kolega savo tarnybiniu automobiliu ir atvežė dokumentus. V. K. tėvas V. pasakė, kad reikia pasirašyti parodymus ir dokumentus už laidavimą. V. tuos dokumentus prie jo akių pasirašė, padavė tėvui ir šis išvažiavo. V. buvo pasakyta, kad tai yra tokie patys parodymai, kuriuos jis davė, kai buvo apklausiamas įtariamuoju.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2011-04-04, apie 21 val., patruliuodami su M. D., važiavo pro Laisvės aikštę. Įvažiavę į Laisvės aikštę, išgirdo garsiai grojančią muziką, nors jų automobilio langai ir buvo uždaryti. Pamatę juos, vaikinai muziką truputį pritildė. Matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis. Jiems pravažiavus, vaikinai vėl pagarsino muziką, kuri girdėjosi net prie savivaldybės. Apvažiavę ratą, jie sustojo prie automobilio MAZDA. M. D. prašė, kad muzika būtų pritildyta, bet V. K. atsisakė tai padaryti ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, pasakęs, jog darys ką nori dėl to, kad jie išvakarėse atėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir konfiskavo jo automobilį. V. K. pasakė, kad jie jam nieko nepadarys ir jis niekur iš automobilio nelips. Jis paprašė išlipti iš automobilio E. V., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės. E. V. sakė, jog prašė V. K. ir J. M. pritildyti muziką, bet draugai nenorėjo to daryti. Tada jie paprašė, kad iš automobilio išliptų V. K., tačiau šis atsisakė išlipti ir vėl pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Jie bandė V. K. ištraukti iš automobilio, bet ant galinės sėdynės sėdintis J. M. laikė jį, todėl jie negalėjo V. K. ištraukti. Būtent tada J. M. ir pradėjo ant jų rėkti necenzūriniais žodžiais. Po penkių-septynių minučių į pagalbą atvažiavo A. L. ir J. Š. Tada bendromis jėgomis, panaudoję fizinę prievartą bei dujas, jie iš automobilio ištraukė V. K., kurį J. Š. su A. L. išvežė į policijos komisariatą. Gali būti, kad besipriešindamas V. K. A. L. sudavė į koją. Automobilyje ant galinės sėdynės liko sėdėti kaltinamasis, kuris pasakė, kad jie jo iš čia neištrauks, kad neturi teisės tai daryti, kad jie bus atleisti iš darbo. Jie gal dešimt kartų prašė jį išlipti iš automobilio ir vykti į policijos komisariatą įvykio aplinkybėms aiškintis. J. M. atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad jie nieko neįrodys. Kaltinamasis, sėdėdamas automobilyje, bendravo su jais toliau gerdamas iš butelio alų. Mašinoje buvo pilna alkoholinių gėrimų butelių. J. M. buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Kai jis bandė taikiai įkalbėti J. M. išlipti iš automobilio, šis trenkė jam per dešinę ranką vieną ar du kartus, sužeisdamas laikrodžiu jo ranką. Ranką truputį skaudėjo, bėgo kraujas. J. M. niekas nemušė. Jie tik bandė jį išstumti iš automobilio. J. M. priešinosi, trankėsi rankomis, alkūnėmis. Jis matė, kad A. L. ranka buvo užsidėjęs dešinės pusės akį ar žemiau, kur jam pataikė J. M. Kai atvyko tėvai ir brolis, J. M. apsiramino. Tuo metu aikštėje ir prie parduotuvės „Iki“ susirinko daugiau žmonių, kurie stebėjo kas vyksta. Atvažiavęs J. M. tėvas, iš karto šoko į automobilį ir pradėjo kumščiais daužyti J. M., klausdamas, ką šis vėl prisidirbo. Mama irgi prašė jį išlipti iš mašinos, bet jisai sakė, kad niekur nelips. Kai vėl atvažiavo J. Š. ir A. L., jie vėl įspėjo kaltinamąjį apie fizinę prievartą ir specialių priemonių panaudojimą, tačiau šis nereagavo, sakė, kad nelips. Dujos nebuvo panaudotos, kadangi mama prašė jų nenaudoti, sakė, kad J. M. kažkas su širdimi. Jis bandė įlįsti į automobilį pro priekinę keleivio pusę, kad padėtų ištraukti J. M., tačiau kaltinamasis tuo metu dešine koja spyrė jam į veidą. Po to, kai J. M. jie ištraukė iš automobilio ir uždėjo antrankius, šis pradėjo garsiai rėkti ant jų įžeidžiančiais žodžiais. Vedamas J. M. spardėsi, ėjo pašokinėdamas, spardėsi. Jis spyrė į tarnybinę mašiną, kai J. Š. atidarinėjo dureles, ir pataikė J. Š. į kairę ranką, kuri iš karto labai pamėlynavo. Po to J. Š. ir A. L. J. M. nuvežė į policijos komisariatą. Po kiek laiko J. M. pasidarė bloga, ir jis su M. D. jį nuvežė į priėmimo skyrių. Jam sulaikymo metu J. M. sužaloja ranką ir sumušė galvą. Kraujosruvų neliko, tik truputį skaudėjo žandikaulį. Rašyti galėjo, ranka tik nežymiai skaudėjo. Prašo priteisti iš J. M. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi tarnybos metu tą vakarą buvo sunku išgyventi tiek psichologiškai, tiek dvasiškai. Be to, galėjo ir stipriau nukentėti, nes per kraują galėjo būti užsikrėsti bet kokiomis ligomis. 2011 metų birželio mėnesį važiavo į Vilnių tikrintis sveikatos, kur nustatė, kad tarnybai tinkamas, viskas su sveikata gerai. Prieš šį įvykį, tą pačią dieną, apie 3 val., V. K., J. M. ir dar kažkokie asmenys važiavo neblaivūs nuo degalinės. V. K. tada vairavo automobilį, būdamas neblaivus. J. M. tada irgi sakė, kad V. K. nesitikrintų blaivumo, bandė kažką sakyti policijos pareigūnams pakeltu tonu, bet po to atsisėdo į mašiną ir ramiai sėdėjo, o, sulaikius automobilį, be jokių problemų išlipo iš jo, todėl jie niekur jo nepristatinėjo. Neįsivaizduoja, kodėl kitą dieną J. M. pradėjo elgtis visai kitaip.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2011-04-04 ji dirbo antroje pamainoje nuo 13 val. iki 22 val. kartu su A. L. Per radiją išgirdo, kad reikalinga pagalba Laisvės aikštėje dirbantiems patruliams. Atvykę į Laisvės aikštę, pamatė žalios spalvos automobilį „Mazda“, šalia kurio stovėjo vienas vaikinas, o automobilyje sėdėjo dar du vaikinai - priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. K., o vairuotojo pusės galinėje sėdynėje – J. M. Šalia buvę policijos pareigūnas M. D. paaiškino, kad minėti piliečiai garsiai leido muziką ir atsisakė ją pritildyti, o paskui pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Ji paklausė V. K., kodėl jis neklauso policijos pareigūnų. V. K. atsakė, kad jie nieko jam nepadarys ir vis bandė uždaryti automobilio priekines keleivio dureles, kurias laikė A. L. J. M., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, liepė V. K. užsidaryti dureles ir niekur nelipti, nes policininkai nieko jiems nepadarys. V. K. buvo įspėtas, kad jeigu nelips iš automobilio, prieš jį bus panaudota fizinė jėga, tačiau jis aktyviais veiksmais priešinosi - pradėjo spardytis, įsikabino į duris, o J. M. pradėjo jį tempti, kad jie negalėtų V. K. ištraukti. Tada V. K. buvo papurkšta dujų. M. D. ir A. L. ištempė V. K. iš automobilio ir uždėjo antrankius. Ji su A. L. nuvežė V. K. į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Maždaug po pusvalandžio jie grįžo į Laisvės aikštę. Tada jau buvo atvažiavę J. M. tėvai. Kai J. M. tėvui jie pasakė kas įvyko, jis įlindo pro galinį atidarytą langą į automobilį ir padėjo sūnų mušti. Ji ištempė A. M. iš automobilio ir pasakė, kad santykius galės aiškintis kitur. Mama visą laiką prašė J. išlipti, tačiau šis pasakė, kad jeigu išlips, tai policininkai nusiveš jį. J. M., atsigulęs ant galinės sėdynės, trankė visur, spardė į priekinę sėdynę. Kai A. L. bandė įlipti per priekį, J. M. jam spyrė. Matė, kad A. L. po šio smūgio buvo rankomis užsidengęs veidą. Kai M. D. su A. L. ištempė J. M. ir surakino antrankiais, ji norėjo atidaryti tarnybinio automobilio dureles. Tuo momentu J. M. pakibo ant policijos pareigūnų ir spyrė, pataikydamas jai į ranką. Mano, kad J. M. spyrė tyčia, kad ji neatidarytų automobilio durelių ir kad negalėtų jo įsodinti į tarnybinį automobilį. Jai buvo sužalota kairės rankos plaštaka, buvo mėlynė. Tuo metu jis garsiai rėkė ant policininkų necenzūriniais žodžiais. Mama visą laiką jį tramdė, sakė J. tylėti. Prieš M. dujų nenaudojo, nes mama prašė to nedaryti, sakė, kad jam su akimis ir širdimi blogai. Maždaug prieš valandą iki šio įvykio ji matė J. M. prie sporto bazės. Jau tada jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau elgėsi ramiai.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2011-04-04 dirbo antroje pamainoje kartu su J. Š. Apie 21 val. budėtojai pranešė, kad patruliams reikalinga pagalba Laisvės aikštėje. Atvykę į aikštę, pamatė patrulius M. D. ir S. B. prie žalios spalvos automobilio MAZDA. Jie paaiškino, kad automobilyje sėdintys jaunuoliai garsiai leido muziką, nevykdė teisėtų reikalavimų ją pritildyti ir iškeikė juos necenzūriniais žodžiais. Tada jis priėjo prie automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio V. K. ir paprašė jį išlipti iš automobilio. V. K. pasakė, kad nelips, pradėjo keikti jį ir kitus pareigūnus visokiais žodžiais. Po to priėjo J. Š., kuri dar kartą paprašė išlipti gražiuoju, sakė, kad įformins, ir tiek, bet V. K. atsisakė tai daryti, toliau juos keikė, plūdo necenzūriniais žodžiais. Abu su J. M. keikė ir rodė visokius gestus. Panaudojus dujas ir fizinę jėgą, V. K. buvo išlaipintas iš automobilio. V. K. iš automobilio traukė jis ir S. B. Surakinę antrankiais, įsodino V. K. į tarnybinį automobilį ir nuvežė jį į policijos komisariatą. Kai iš automobilio ištraukinėjo V. K., J. M. neleido jo ištraukti, keikė pareigūnus. Mano, kad V. K. būtų išlipęs iš automobilio, jei J. nebūtų jo laikęs. S. B. V. K. negalėjo sužaloti, nes jis priešinosi tik laikydamasis už automobilio dalių, kad jie jo neištrauktų iš mašinos. Kai grįžo iš policijos komisariato, ten buvo jau daugiau žmonių. Buvo J. M. mama ir brolis. Beveik kartu su jais privažiavo ir J. M. tėvas. Kai sužinojo kas čia vyksta, tėvas, įlindęs pro automobilio langą, pradėjo J. kumščiuoti, sudavė per veidą tris-keturis smūgius, sakydamas, kad jis ir vėl girtas, kad su juo vien problemos, kai išgeria. Jie nusprendė J. M. išlaipinti iš mašinos. Jis bandė įlipti į automobilį pro galines keleivio dureles. Tuo momentu J. M. koja ar keliu spyrė jam į dešinę veido pusę. S. B. bandė padėti iš priekio, bet, tik įlipęs į automobilį, iš karto gavo smūgį į žandikaulį. Bendromis jėgomis išlaipinę J. M., kuris visaip spardėsi ir muistėsi, iš automobilio, uždėjo jam antrankius ir su M. D. vedė į tarnybinį automobilį. J. Š. atidarinėjant automobilio dureles, J. pašoko ir įspyrė su koja J. Š. į ranką. Po to J. M. pristatė į policijos komisariatą ir surašė tarnybinius pranešimus. J. M. tikrai buvo neblaivus. Jis su J. Š. prieš tai buvo sutikę J. M. prie sporto bazės, nes nuvyko ten pagal pranešimą, kad tenai važinėja neblaivūs asmenys. Aiškiai matėsi, kad J. M. buvo išgėręs, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Tada jis normaliai elgėsi, nebuvo jokio triukšmo.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2011-04-04, vakare, patruliavo su S. B. Prie pašto pastato, stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį žalios spalvos MAZDA automobilį, iš kurio sklido garsi muzika, tačiau asmenys, buvę tame automobilyje, pamatę policijos automobilį, muziką pritildė, tačiau, jiems truputį pavažiavus aikštės pakraščiu, muzikos garsas vėl buvo padidintas. Apvažiavę aplink aikštę, jie privažiavo prie šio automobilio. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio MAZDA. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo V. K. Jie V. K. paprašė išlipti, kadangi jis, garsiai leisdamas muziką, padarė pažeidimą. V. K. išlipti atsisakė. Jie kelis kartus V. K. įspėjo, kad, jeigu jis nevykdys jų teisėtų reikalavimų, neišlips iš automobilio ir neateis į jų tarnybinį automobilį įforminti pažeidimo, prieš jį bus panaudota fizinė prievarta. Tuo metu kitiems išlipti iš automobilio neliepė, nes jie nieko nepažeidė. V. K. išlipti atsisakė, todėl, panaudodami fizinę prievartą, jie bandė ištraukti jį iš automobilio, Tuo metu gale sėdintis J. M. pasakė V. K. nelipti ir neklausyti, nes jeigu jis išlips, jį nubaus už girtumą ir uždarys. Tada V. K. visokiausiais būdais pradėjo jiems priešintis. J. M. laikė jį rankomis, kad jie negalėtų jo ištraukti. Jie J. M. įspėjo, kad netrukdytų jų teisėtiems veiksmams, tačiau šis nereagavo. Iš V. K. ir J. M. veiksmų buvo matyti, kad jie buvo gerokai išgėrę. Kadangi jiems nepavyko ištraukti V. K., jie išsikvietė kitą ekipažą. Atvažiavo pareigūnai A. L. ir J. Š. Jie padėjo ištraukti iš automobilio pirmiau V. K. Vieni laikė J. M., kad jis netrukdytų, o kiti traukė V. K. J. M. reikėjo ištraukti iš automobilio dėl to, kad jisai trukdė jų veiksmams įforminti pažeidimą, trukdė jiems ištraukti V. K. iš automobilio. J. M. buvo paaiškinta, kad jeigu jis trukdys teisėtiems mūsų veiksmams, prieš jį bus panaudota fizinė prievarta. J. M. reikėjo išlaipinti iš automobilio dėl to, kad jis sėdėjo automobilyje be savininko sutikimo. Be to, reikėjo nustatyti jo tapatybę, nes jis neturėjo asmens dokumentų, todėl reikėjo jį nuvežti į policijos komisariatą. Paskui atvažiavo J. M. mama, brolis, o vėliau – tėvas. J. M. tėvas, turbūt, nesuvaldęs emocijų, per atidarytą automobilio langą įlindo iki pusės ir delnu ar kumščiu sudavė J. M. per veidą bei kažką pasakė. Sugrįžus A. L. ir J. Š., kurie nuvežė V. K. į policijos komisariatą, keturiese jie ištraukė iš automobilio J. M., kuris visaip aktyviais veiksmais priešinosi, spardėsi, mojavo rankomis. Matė, kaip S. B. J. M. koja įspyrė į veido sritį. J. M. buvo uždėti antrankiai. Ištraukus iš automobilio, J. M. spyrė į tarnybinį automobilį Škoda Oktavia, tačiau pataikė J. Š. į kairės rankos plaštaką. Po to J. M. jie nuvežė į policijos komisariatą, kur jam pablogėjo sveikata, todėl nuvežė jį į priėmimo skyrių. Kai buvo apklausinėjamas iš karto po įvykio, viską geriau atsiminė ir nurodė taip, kaip viskas buvo. Dabar ne viską atsimena, nes praėjo jau daug laiko po įvykio. Gerai atsimena, kad J. M. priekaištų turėjo tik dėl to, kad šis trukdė V. K. ištraukti iš automobilio. Administracinio teisės pažeidimo protokolo J. M. nesurašė iš karto todėl, kad šis buvo girtas.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2011-04-04 jis su draugais susitiko sporto bazėje. Ten jis gėrė su N. ir J. M., kuris gėrė tik alų. Po to jis užmigo. Atsibudo aikštėje, prie pašto. Tada atsidarė alaus ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė pritildyti muziką. Jis truputį pritildė muziką. Pareigūnams nuėjus nuo automobilio, jis vėl muziką pagarsino. Tada priėjo policijos pareigūnas M. D., atidarė automobilio dureles, pats pritildė muziką ir liepė jam lipti iš automobilio. Jis pareigūnų paklausė, kokiu pagrindu turi išlipti, nes nieko blogo nepadarė. Pasakė, kad turi išlipti, nes nepakluso pareigūnams. M. D. paėmė jį už rankos ir liepė lipti. Jis pradėjo muistytis ir atsisakė išlipti. Pasakė pareigūnams, kad surašytų ir atneštų protokolą, o jis iš automobilio nelips, nes nenori viešoje vietoje pasirodyti neblaivus. Po to jie išsikvietė antrą policijos ekipažą. Atvažiavus kitiems policijos pareigūnams, A. L. be žodžių pradėjo jį traukti iš automobilio. Jis pradėjo muistytis, nelipo. Pareigūnai ne vieną kartą bandė jį traukti iš automobilio, bet jiems tai nepavyko. Tada kažkuris iš jų pripurškė ašarinių dujų ir ištraukė jį iš automobilio. Negalėjo tuo metu sužaloti pareigūno S. B. Po to nuvežė į policijos komisariatą. Pripažįsta, kad jis keikė policijos pareigūnus, o ar keikė juos J. M., jis negirdėjo, nes tuo metu bendravo su pareigūnais. Girdėjo, kai kažkuris pareigūnas prašė E. V. pasakyti, kad jis ir J. M. nepageidaujami automobilyje, bet E. V. atsakė, kad jie netrukdo. J. jam pasakė nelipti iš automobilio, nes jeigu išlips, tai jį nubaus už pasirodymą girtam viešoje vietoje. Pareigūnai irgi keikėsi, šnekėjo necenzūriniais žodžiais. Kaip jie į jį kreipėsi, tai taip jis jiems ir atsakė. J. M. apkabinęs laikė jį, kad policininkai neištrauktų iš automobilio. J. sakė jam, kad neliptų, nes surašys protokolą ir dar sumuš. Jeigu pareigūnai būtų tvarkingai paprašę, jis būtų išlipęs iš automobilio. Tą dieną jis buvo girtas ir nepamena gerai visų aplinkybių. Kai tyrėja rašė jo kaip liudytojo parodymus, jis nedalyvavo, nes tada dirbo. Tyrėja tik paklausė, ar jis nekeis parodymų. Jis pasakė, kad ne. Tada tėvas atvežė protokolą, kurį jis neskaitęs pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad J. keikė policijos pareigūnus. Niekas jo nevertė duoti parodymus, nemušė. Perskaitęs protokolą suprato ir pasirašė. Pradinėj apklausoj gal ir galėjo netyčia pasakyti, kad J. keikėsi, nes nenorėjo būti uždarytas policijos komisariate. Atidžiai protokolo neskaitė, nes norėjo kuo greičiau iš ten išeiti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad policijos pareigūnai jiems paaiškino, jog jie nepakluso jų reikalavimams pritildyti muziką, todėl turi išlipti iš automobilio. E. iš karto pakluso policijos pareigūnams ir išlipo iš automobilio į lauką, o jis ir J. M. liko sėdėti automobilyje MAZDA 626. Jis buvo labai piktas ant policijos pareigūnų, kad jį prieš tai nubaudė už vairavimą neblaiviam, o kadangi buvo girtas, pradėjo keikti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei rodyti įžeidžiančius gestus rankomis. J. taip pat buvo girtas ir keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. J. sakė jam neklausyti policijos pareigūnų ir nelipti iš automobilio. J. M. iš vidaus užsidarė savo pusės dureles ir aiškiai tuo parodė, kad nepaklus policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Tada vienas iš policijos pareigūnų V. K. ir J. M. įspėjo, kad jeigu jie nevykdys jų teisėtų reikalavimų, jų atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta, tačiau jie į policininkų reikalavimus nereagavo, o tik dar labiau įsijautė ir priešinosi keikdami. (b. l. 48-51)

Liudytojas E. V. parodė, kad 2011-04-04, apie 20 val., Laisvės aikštėje jis su draugais sėdėjo automobilyje, kuris priklauso jo mamai. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. K., o jis su J. M. sėdėjo ant galinės sėdynės. Nuo alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo automobilyje, visi buvo apsvaigę. Jie šnekučiavosi, klausėsi muzikos. Kaip tik tada į aikštę įvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Pravažiuodami pirmą kartą, pareigūnai sustojo ir įspėjo juos, kad pritildytų muziką. Kai privažiavo antrą kartą, vienas policijos pareigūnas atsidarė jų automobilio dureles ir pats pritildė muziką. Kai pareigūnas prisukinėjo garsą, V. K., išsitraukęs mobilaus ryšio telefoną, pradėjo jį filmuoti, tačiau pareigūnas jam tą telefoną išmušė iš rankų. Policijos pareigūnai visiems liepė išlipti iš automobilio. Išlipęs iš automobilio, jis stovėjo gale automobilio ir viską stebėjo. Iš pradžių pareigūnai, priėję prie V., bandė jį ištraukti iš automobilio. V. nelipo, todėl atvažiavo pastiprinimas. Po to V. į akis pripurškė dujų ir ištempė jį iš automobilio. Paskui iš automobilio bandė ištraukti J. Atvažiavo J. mama su tėvu. Pareigūnai vis bandė J. ištraukti iš automobilio. Vienas iš jų, priėjęs prie jo, paklausė, ar jis pageidauja, kad J. sėdėtų jo automobilyje. Jis pareigūnams atsakė, jog jam jis netrukdo. Pareigūnai su juo šnekėjo mandagiai, nesikeikė. J. mama gražiuoju prašė pareigūnų, kad mums visiems leistų važiuoti namo, nes buvo atėjęs draugas, kuris galėjo mus visus išvežioti po namus. J. brolis buvo įlipęs į automobilį, šnekėjosi kažką su J. Atvažiavęs tėvas prašė J., kad šis išliptų iš automobilio. Po to pareigūnai ištempė J. iš automobilio ir nusivežė į policijos komisariatą. Kai J. traukė iš mašinos, J. klausė, už ką jį traukia. Pareigūnai prašė jo parodyti asmens tapatybės kortelę. Jis girdėjo, kad pareigūnai jį vadino M. Atrodo, kad J. prie lango buvo pridėjęs asmens tapatybės kortelę. Negirdėjo, kad pareigūnai būtų aiškinę, dėl ko nori išlaipinti iš automobilio J. Muzika tuo metu negrojo. Mano, kad J. M. pareigūnai iš automobilio tempė dėl to, kad mašinoje buvo per garsiai leidžiama muzika. Negirdėjo kas ką šnekėjo, nes stovėjo prie automobilio galo. Ne visai gerai atsimena, kaip viskas buvo, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjamas kaip liudytojas viską teisingai kalbėjo, bet protokole ne viskas tiksliai buvo užrašyta. Jame parašyta, kad V. K. ir J. M. keikėsi, bet taip nebuvo. Kai pirmą kartą apklausinėjo, sakė, kad bus jam blogai, t. y. jis jautė tokį lyg ir spaudimą. Nežino, už ką jam galėjo būti blogai, gal už tuos parodymus, kuriuos davė. Iš baimės apklausos protokole nedarė jokių taisymų. Atsimena, kad buvo parašyta, jog girdėjo kaip keikėsi V. K. ir J. M.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad policijos pareigūnai, priėję prie V. K., prisistatė ir paprašė pritildyti muziką, kadangi garsiai vakare klausytis muzikos negalima ir kad tai yra administracinės teisės pažeidimas. V. K. į policijos pareigūnų raginimus nereagavo. Tada policijos pareigūnai pareikalavo jiems visiems išlipti iš automobilio. E. V. policijos reikalavimo paklausė, išlipo ir atsistojo prie automobilio galinės pusės. Tuo tarpu V. K. ir J. M. iš automobilio nelipo ir pradėjo necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais plūsti policijos pareigūnus, sakė jiems, kad pastarieji jų neišlaipins. Pareigūnai ne kartą V. K. ir J. M. įspėjo, kad jei šie nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo išlipti iš automobilio ir vykti į policijos komisariatą, tai bus išlaipinti prievarta, panaudojant kovinius imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones - dujas. V. K. ir J. M. į raginimus išlipti iš automobilio nereagavo ir toliau necenzūriniais žodžiais keikė policijos pareigūnus, rodė jiems įžeidžiančius gestus iškeldami į viršų vidurinį pirštą. Po to, kai policijos pareigūnai įspėjo, kad juos iš automobilio išlaipins prievarta, pastarieji įsikibo į automobilio sėdynes ir laikėsi, tikėdamiesi, kad policijos pareigūnai jų neišlaipins. V. K. ar J. M. aktyviai priešinosi policijos pareigūnams ir įžeidinėjo juos. (b. l. 25-26)

Liudytojas P. P. parodė, kad 2011-04-04, apie 20 val., su D. Č. važinėjosi po miestą. Aikštėje pamatė, kad prie automobilio vyksta kažkoks veiksmas - stovėjo du pareigūnai, o automobilyje ant galinės sėdynės, kairėje pusėje, sėdėjo J. M., kuris per atsidarytą automobilio langą kažką kalbėjo su pareigūnais. Jie sustojo prie parduotuvės „Iki“. Sėdėdamas mašinoje, pro langą, J., lygtai, kažką parodė, bet jis negali tiksliai įvardinti, kas ten buvo. Girdėjo, kad pareigūnai prašė J. M. išlipti iš automobilio. Ką sakė J. M., jis negirdėjo. Tada atvažiavo J. tėvai, o neužilgo atvažiavo dar vienas pareigūnų ekipažas. Girdėjo, kaip mama prašė J. išlipti iš mašinos ir prašė pareigūnų, kad šie paleistų J. Atvažiavęs tėvas šiek tiek pabarė J., klausė ką prisidirbo. Po to pareigūnai pradėjo traukti J. iš mašinos. J. tėvas pradėjo rėkti, ką jie daro, nes jam, turbūt, nepatiko pareigūnų veiksmai. Šiaip ne taip pareigūnai išsitraukė J. iš mašinos, paguldė ant žemės ir surakino antrankiais. Traukiant J. iš automobilio, jis garsiai keikėsi. Bekeliant J., jis koja palietė vieną iš pareigūnų. Neaišku, ar jis norėjo smūgį suduoti, ar tiesiog paslydo. Apklausinėjamas kaip liudytojas 2011-06-21 ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai viską papasakojo. Per praėjusį nuo tada laiką apgalvojo, kaip kas vyko, ir dabar būtent taip papasakojo.

Liudytojas D. Č. parodė, kad su P. P. važiavo pro aikštę ir pamatė stovinčią pareigūnų mašiną. Taip pat stovėjo dar viena mašina, kurioje sėdėjo J. M. Apsukę ratą, sustojo prie parduotuvės „Iki“. Po to atvažiavo J. motina ir tėvas, o kiek vėliau – dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Visi kažką kalbėjo, bet jis per atstumą nieko negirdėjo. Po to pareigūnai, atsidarę automobilio dureles, pradėjo J. tempti iš mašinos. Ištraukę J. iš mašinos, paguldė jį ant žemės, o po to išsivežė.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2011-04-04, apie 22-23 val., atvažiavęs į Laisvės aikštę, pamatė J. ir kitą jo sūnų M., sėdinčius automobilyje. Jis per automobilio langą tik pasišnekėjo su J., nemušė jo. Sakė sūnui, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Pareigūnai sakė, kad J. nepageidautinas mašinoje, ir kad nori jį išvesdinti. Pareigūnai nepasakė, dėl ko vyksta konfliktas. Po to atvažiavo pastiprinimas ir pareigūnai pradėjo J. mašinoje lamdyti, traukti jėga. Ištraukę J., paguldė jį ant žemės, uždėjo antrankius ir išsivežė.

Liudytoja V. M. parodė, kad 2011-04-04, apie 20 val., jai paskambino sūnus J. M. ir paprašė, kad ji atvažiuotų jo paimti. Pasakė, kad kažkodėl pareigūnai prie jo kabinasi ir neišleidžia išeiti iš aikštelės. Atvažiavusi su sūnumi M., ji pamatė du pareigūnus - M. D. ir S. B. Jie paaiškino, kad J. sėdi „neleistinoje“ mašinoje. E. V. jai pasakė, kad leidžia J. sėdėti automobilyje. Ji prašė pareigūnų leisti išsivežti sūnų, bet jie nesutiko. J. sėdėjo ramiai ir tyliai, nieko nedarė. Sūnus sakė, kad nieko nepadarė, todėl nežino, dėl ko turi išlipti iš automobilio. Pareigūnai jai sakė, kad J. veš į policiją dėl to, kad jis sėdi „neleistinoje“ mašinoje. Tada ji paskambino vyrui ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs vyras iš pradžių pradėjo barti sūnų, klausė ką prisidirbo. Po to atvažiavo pastiprinimas. Jie liepė išlipti iš automobilio jaunesniajam sūnui, o J. pradėjo ant žemės laužyti, mušti. Tada vyras puolė pareigūnus, bet šie jam pagrasino, kad ir jį išveš, todėl vyras sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jos prašymu pareigūnai prieš J. dujų nenaudojo. Policijos komisariate sūnui pasidarė blogai, todėl jį išvežė į greitąją. Dėl tokių policijos veiksmų ji į prokuratūrą nesikreipė. Kitą dieną ji nuėjo pas Ignalinos rajono policijos komisariato viršininką D. Š., kuris pasakė, kad J. turėjo paklusti pareigūnams.

Liudytojas M. M. parodė, kad paskambino J., ir jis su mama nuvažiavo į įvykio vietą. Pareigūnai mamai sakė, kad J. sėdi „neleistinoje“ mašinoje. Jis iš karto atsisėdo į tą mašiną ir kalbėjosi su J., kuris pasakė, kad nežino, dėl ko viskas vyksta. Po to pareigūnai liepė jam išlipti iš mašinos, o J. griebė už rankų ir kojų, ištraukė iš mašinos ir paguldė ant žemės. Nežino, kodėl J. nelipo iš automobilio, jis nesakė, kodėl nelips. J. necenzūrinių žodžių nevartojo. Traukiamas iš mašinos, J. irgi nesikeikė ir nesispardė, tik bandė ištrūkti ir rėkė, kad jį paleistų.

Liudytoja J. V. parodė, kad šioje byloje savo darbo kabinete apklausinėjo liudytoją V. K. Iš pradžių jį apklausinėjo kaip įtariamąjį, o po to kaip liudytoją. V. K. apklausos protokolo jo tėvui V. K. ji nedavė. Tėvas pas ją kabinete buvo tik tada, kai buvo tvarkomi dokumentai laidavimui. Netiesa, kad V. K. apklausos protokolą ji atidavė jo tėvui. Liudytojas V. K. apklausos protokolą pats perskaitė ir pasirašė. Dėl laidavimo buvo kalbama ir su J. M., tačiau jis kaltės nepripažino, todėl baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Liudytojų apklausos protokoluose ji nieko neišsigalvojo, rašė tik tą, ką jai sakė liudytojai.

Liudytoja S. Š. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje ji apklausinėjo nukentėjusiuosius, liudytojus ir įtariamuosius. Ji apklausinėjo ir liudytoją E. V., kuris, perskaitęs protokolą, savo ranka parašė, kad perskaitė protokolą ir kad šis iš jo žodžių surašytas teisingai.