Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl ieškinio pripažinimo neteismingu Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei S. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys B. V., antstolis I. G., UAB ,,Žirmuva“ ir AS „Reverta“ teisių perėmėjas OU „GK Capital“.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. L., kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2013-05-13 akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovei grąžinti UAB „Žirmuva“ 675 vnt. paprastąsias vardines akcijas, o atsakovei grąžinti 1 954,94 Eur, kurie buvo sumokėti už šias akcijas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė S. L. prašė palikti ieškovės ieškinį atsakovei nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Miunchene, Vokietijoje, atsakovė į Vokietiją atvyko 2003-01-08. Atsakovė turi Lietuvos Respublikos pilietybę ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilnius, tačiau jau daugiau kaip 15 metų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena ir neturi turto. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje, todėl atsakovė prašo palikti ieškovės ieškinį atsakovei nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl ieškinio pripažinimo neteismingu Lietuvos Respublikos teismams ir ieškinio palikimo nenagrinėtu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012) II skyriaus 4 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams civilinėse ir komercinėse bylose, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 preambulės 14 punkte nustatyta, kad atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, turėtų būti apskritai taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, taikytinos teismo, į kurį buvo kreiptasi, valstybės narės teritorijoje; 16 punkte, kad jurisdikcija nustatytina taip pat atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą; 27 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje net ir tuo atveju, kai teismo sprendimas priimtas prieš asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta nėra valstybėje narėje. Teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis (CPK 179 straipsnis) atsakovė S. L. deklaravusi savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų apie pasikeitusią deklaruotą atsakovės gyvenamąją vietą teismas neturi. Ieškovė ieškinyje atsakovės gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Byloje nustatyti faktiniai duomenys apie atsakovės nuolatinį gyvenimą užsienyje – Vokietijoje. Duomenų, kad atsakovė turėtų Vokietijoje turto, nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nėra informavusi Gyventojų registro tarnybos apie savo išvykimą į Vokietiją, be to byloje vyksta ginčas būtent dėl Lietuvos Respublikoje esančios įmonės UAB „Žirmuva“ 675 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Pagrindinė byla dėl ginčo akcijų, bylos nagrinėjimo metu priklausančių atsakovei nuosavybės teise, iškelta atsakovei jos gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresais, todėl ieškinys atsakovei Vokietijoje negali būti reiškiamas, o yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme. Taip pat nustatyta, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Atsakovė nurodo, kad Lietuvoje turi nekilnojamąjį turtą adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė šį turtą vertina kaip gerą investiciją, tai įrodo, kad atsakovės turtiniai interesai susiję su Lietuvos Respublika.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl prašymo ieškovės ieškinį atsakovei palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, palikti ieškinį nenagrinėtą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla iškelta iki Reglamento Nr. 1215/2012 įsigaliojimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos. Šios nurodytos nuostatos dėl teismingumo nustatymo nėra pasikeitusios. Šiame reglamente „2 straipsnio taisyklė“ yra perkelta į 4 straipsnio 1 dalį: „Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Reglamentas teismo jurisdikciją iš esmės prioritetiškai sieja su atsakovo gyvenamąja vieta ir jame nėra numatyta, kad ieškininiai reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti nagrinėjami ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą (šiuo atveju Vokietija). Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė atsakovės faktinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nuolatinė atsakovės gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, su tuo sutinka ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Faktas, kad atsakovė turi Lietuvos pilietybę ar nėra informavusi Gyventojų registro tarnybos dar nereiškia, kad atsakovė nėra išvykusi gyventi į užsienį. Ieškovė, pareikšdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, siekia pigesnio bylinėjimosi, nepaisant to, kad yra aiški susiformavusi teismų praktika ieškinio teismingumo klausimu. Lietuvos Respublikos teismą pasirinko ieškovė ir jos įgaliotas atstovas, kurie žinojo ir turėjo žinoti, kad šis jų inicijuojamas ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, atsakovė turi turto Lietuvoje, byloje vyksta ginčas dėl Lietuvoje esančios įmonės akcijų, todėl byla nagrinėtina Lietuvos teismuose, vadovaujantis CPK LIX skyriaus nuostatomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 2013-05-13 akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia pareikštas Lietuvos Respublikos pilietei, kuri nuolat gyvena Vokietijoje. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta palikti ieškinį nenagrinėtą nustačius, kad ieškinys pareikštas pagrįstai Lietuvos Respublikoje, o ne Vokietijoje.Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės, ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Tuo tarpu CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šios nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.Kaip teisingai nurodo atsakovė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis). Pagal šio Reglamento 4 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Tačiau Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles sutartinių santykių srityje išdėstytos šio Reglamento 2 skirsnio „Specialioji jurisdikcija” 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje, kur įtvirtinta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Šio Reglamento preambulės 16 punkte įtvirtinta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Nagrinėjamu atveju UAB „Žirmuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią prašoma pripažinti niekine, buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o UAB „Žirmuva“ yra Lietuvoje registruota įmonė. Pagal sutarties, kurią prašoma pripažinti niekine, 3.2.2 punktą akcijos įkeistos įkeitimo lakštu Hipotekos registre AS „Reverta“ (AB „PAREX BANKAS“ teisių perėmėjas) pagal 2008-02-22 Kreditavimo sutartį. Taigi sutartis ne tik kad įvykdyta Lietuvoje, bet Lietuvos teismai su šia sutartimi yra glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad byla teisminga ne Vokietijos teismams, o Lietuvos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams ir pripažino, kad ieškinys atsakovei yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.Palikus ieškinį nenagrinėtą atsakovė taip pat prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartimi. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Be to laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartimi, teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį paliko nepakeistą.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.