- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-19
- Bylos Nr.
- AS-438-344-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- N.M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N.M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N.M. skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas N.M. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (1.31./1133)s-2571 bei įpareigoti valstybės įmonę „Registrų centras“ vykdyti įstatymą ir pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini) mokestine verte laikyti individualiu vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2006 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (1.31./1133)s-2571 bei įpareigoti valstybės įmonę „Registrų centras“ vykdyti įstatymą. Teismo nuomone, valstybės įmonė „Registrų centras“ yra centrinis administravimo subjektas, todėl ši byla priskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio l dalis). Atsižvelgdamas į tai teismas išaiškino, kad dėl šio ginčo išsprendimo pareiškėjas gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas N.M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirtąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas teigia, jog kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes tokią praktiką aprobavo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(10) - 205/2004). Be to, tokia praktika yra aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 27 d. konsultacijoje Nr. 02-04-07 "Dėl bylų dėl teritorinių registratorių ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų priskyrimo atitinkamiems administraciniams teismams".
2. Pareiškėjo teigimu, tais atvejais, kai centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.
3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nenumato išimtinio bylų dėl centrinio registratoriaus sprendimų priskyrimo Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundas ir buvo paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo, kurį atliko valstybės įmonė „Registrų centras“ (b.l. 23-25) .
Tokių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialios teisės normos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2006 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-532 redakcija) 10 straipsnyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų skundai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir prašymai dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo (išskyrus 2006 metų mokestinį laikotarpį, kai skundai ir prašymai turto vertintojui pateikiami per šešis mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo). Šiuos skundus ir prašymus turto vertintojas išnagrinėja per du mėnesius nuo skundo ar prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą. Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis turto vertintoją apibrėžia kaip turtą vertinančią įmonę, tvarkančią Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (tai yra valstybės įmonę „Registrų centras“).
Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis pasinaudojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnyje numatyta ginčų dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka bei pateikė skundą turto vertintojui – valstybės įmonei „Registrų centras“, - kuri 2006 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b.l. 5).
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi šis valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi valstybės įmonė „Registrų centras“, atsižvelgiant į jos statusą, apibrėžtą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, yra centrinis viešojo administravimo subjektas, skundas dėl jos priimtų sprendimų privalo būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Kartu pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, susijusios su skundų dėl centrinio ir vietinio registratoriaus (valstybės įmonės „Registrų centras“ ir jos teritorinių filialų) sprendimų teismingumu, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą, kurio nagrinėjimo tvarką nustato ne Nekilnojamojo turto registro įstatymas, dėl kurio nuostatų taikymo ir buvo suformuota bei aprobuota pareiškėjo nurodoma teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 27 d. konsultacija Nr. 02-04-07, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 434-437), bet jau aptartos specialios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme įtvirtintos teisės normos. Todėl šioje konkrečioje byloje sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nebuvo pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką taikant Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u taria:
Pareiškėjo N.M. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.