Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 182 str. 1 d. (UAB “Ūkio banko lizingas” turto sukčiavimo epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (UAB “Snoro lizingas” turto sukčiavimo epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu paskiriant subendrintą dviejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių.

Priteista iš A. G.: 1505.85 Lt UAB „Ūkio banko lizingas“ ir 1453.50 Lt UAB “Snoro lizingas” turtinei žalai atlyginti bei pašto išlaidų valstybei 11.40 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 28 d., apgaule, pasinaudodamas nusikaltimo įrankiu, psichinę negalią turinčiu E. P., savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ryte, tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdamas (duomenys neskelbtini) psichosomatinio skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas savo numatytą nusikaltimo tikslą – apgaule sukčiavimo būdu savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdamas pagal savo iš anksto parengtą planą bei būdą, žinodamas, kad E. P. turi psichinę negalią, pažadėdamas jam mokėti už jį privalomas įmokas, iš anksto žinodamas, kad įmokų nemokės, įtikinęs pastarąjį pateikti reikiamus dokumentus ir savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, kartu su juo nuvyko į UAB „Topo centras“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), koreguodamas jo veiksmus, E. P. UAB ”Ūkio banko lizingas” įgaliotam atstovui UAB „Topo centras“ parduotuvės pardavėjai M. P. pateikus savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), pasirašius išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl mobiliojo ryšio telefono „NOKIA 6280“, 1603,93 Lt. vertės, įsigijimo išsimokėtinai, pats sumokėjo sutarties mokestį 98,08 Lt. ir nutylėjo esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės lizingo atstovo apsisprendimui, kad prekę E. P. įgyja ne sau, ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas lizingo atstovo pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą UAB „Ūkio banko lizingas“ priklausantį turtą- mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6280“, 1603,93 Lt. vertės,

Be to, jis 2006 m. balandžio 29 d., apgaule, pasinaudodamas nusikaltimo įrankiu, psichinę negalią turinčiu E. P., savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ryte, tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdamas (duomenys neskelbtini) psichosomatinio skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas savo numatytą nusikaltimo tikslą – apgaule sukčiavimo būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas pagal savo iš anksto parengtą planą bei būdą, žinodamas, kad E. P. turi psichinę negalią, pažadėdamas jam mokėti už jį privalomas įmokas, iš anksto žinodamas, kad įmokų nemokės, įtikinęs pastarąjį pateikti reikiamus dokumentus ir savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, kartu su juo nuvyko(duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, koreguodamas jo veiksmus, E. P. UAB „Snoro lizingas“ įgaliotam atstovui parduotuvės „Raginta“ pardavėjui R. J. pateikus savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), pasirašius išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl televizoriaus „Samsung CW-29Z306“, 1530 Lt. vertės, įsigijimo išsimokėtinai, pats sumokėjo pradinę įmoką 76,50 Lt. ir nutylėjo esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės lizingo atstovo apsisprendimui, kad prekę E. P. įgyja ne sau, ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas lizingo atstovo pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą UAB „Snoro lizingas“ priklausantį turtą- televizorių „Samsung CW-29Z306“, 1530 Lt. vertės .

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

(duomenys neskelbtini) str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu pagrįstai abiejuose epizoduose pripažino A. G. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apgaule savo ar kitų naudai įgijusio svetimą turtą. A. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas pagal savo iš anksto parengtą planą bei būdą, pasinaudodamas nusikaltimo įrankiu- psichine negalią turinčiu E. P. bei piktnaudžiaudamas lizingo atstovo pasitikėjimu, apgaule įgijo UAB „Ūkio banko lizingas” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6280“ bei UAB “Snoro lizingas” priklausantį turtą – televizorių “Samsung CW-29Z306”.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija) išaiškinta teismams, kad „Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų“.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis nebūtų davęs patarimo, kaip užsidirbti pinigų, jeigu būtų žinojęs jog E. P. serga psichine liga ir dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra nepagrįsti.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors A. G. kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog viską darė ir tarėsi kartu su E. P., tačiau jis suprato ir žinojo, kad E. P. serga psichine liga, yra invalidas ir tuo pasinaudodamas A. G. patarė ką jam daryti ir pats kartu dalyvavo atliekant nusikalstamus veiksmus. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis 2007-04-27 į ligoninę nuėjo aplankyti savo draugės, o išėjęs į ligoninės kiemą sutiko vyriškį, kurį užkalbino, abu išgėrė, vyras jam prisistatė, nurodė, jog gydosi ligoninės psichosomatiniame skyriuje, nes serga nervų sistemos liga, yra invalidas bei gauna invalidumo pensiją. Kitą dieną, t.y. 28 d. jis vėl nuėjo aplankyti savo draugės, o iš jos nuėjo į palatą, kurioje gydėsi E. P., jam pasiūlė lizingo būdu iš parduotuvės pastarojo vardu paimti kokią nors prekę, sudarant išperkamosios nuomos sutartį. E. P. sutiko ir jie abu nuvyko į UAB “Topo centas”, kur buvo sudaryta E. P. išperkamosios nuomos sutartis dėl mobiliojo ryšio telefono “NOKIA 6280” įsigijimo. Šį telefoną pardavė turguje už 700 Lt, pinigus pasidalino pusiau. Tokiu pat būdu jie įsigijo ir televizorių, kurį pardavę pinigus pasidalino pusiau. A. G. parodymų teisingumą parodymo atpažinti metu patvirtino M. P.. (T.1, b.l. 48-49). Tokiu būdu nuteistasis žinodamas, jog E. P. gydosi ligoninės psichosomatiniame skyriuje, bei iš R. P. sužinojęs, kad pastarasis gydosi būtent psichikos ligą, privalėjo suprasti ir suprato, jog E. P. serga psichine lyga, tačiau pasinaudojo psichinę negalią turinčio E. P. patiklumu bei jo dokumentu, jam pasiūlė pasiimti išsimokėtinai daiktų, kad neteisėtai gautų pinigų, kuriuos panaudotų alkoholio pirkimui ir taip sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis, kurių pradines įmokas sumokėjo A. G..

Apeliantas A. G. teigia, kad išankstinės tyčios padaryti sukčiavimo nebuvo. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas teisingai įvertino A. G. padarytų nusikaltimų subjektyviąją pusę. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti turtą apeliantui kilo iki E. P. sudarant išperkamosios nuomos sutartis UAB “Topo centas” ir parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur pradines įmokas įmokėjo A. G., kiekvienu atveju turėdamas reikiamą sumą pinigų, nors kaip pats teigia, jis tuo metu niekur nedirbo ir žinojo, kad jam prekių išsimokėtinai neduos. Tai patvirtina A. G. aukščiau išvardinti veiksmai, o taip pat antrojo tapataus nusikaltimo padarymo aplinkybės. Žinodamas, kad E. P. gydosi psichosomatiniame skyriuje, yra invalidas bei gauna invalidumo pensiją ir kitą dieną, t.y. 2007-04-28 vėl atėjęs pas nukentėjusįjį, jam pasiūlė išsimokėtinai paimti kokį nors daiktą. Antruoju atveju prieš vykdamas į parduotuvę (duomenys neskelbtini , nuteistasis jau buvo susitaręs su nepažįstamu vyriškiu (kuris net davė pinigų pradinei įmokai), kad jam parduos televizorių ir, jog jis lauktų prie parduotuvės. E. P. apie tai informuotas nebuvo ir nieko nežinojo. Savo ikiteisminio tyrimo eigoje duotus parodymus, apeliantas patvirtino teisiamajame posėdyje. Būtent visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės įrodo, kad nusikaltimas veikas A. G. buvo suplanavęs iš anksto, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimo turto.

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad R. G. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. – veikdamas pagal savo iš anksto parengtą planą bei būdą, pasinaudodamas nusikaltimo įrankiu, psichine negale turinčiu E. P., bei piktnaudžiaudamas lizingo atstovo pasitikėjimu apgaule įgijo UAB „Ūkio banko lizingas” priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6280“ bei UAB “Snoro lizingas” priklausantį turtą – televizorių “Samsung CW-29Z306”.

Nuteistajam bausmę teismas paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį –jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – teisiamas 14 kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, charakterizuojamas teigiamai, nedirbo, administracine tvarka nebaustas, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 56 str. apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. G. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes, apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. pirmiausia bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kurios kryptingumu bei pavojingumu yra tapačios, taikė apeliantui įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą, bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinęs su 2007-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, t.y. taikė apeliantui palankiusią galimą įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta. Pažymėtina, jog galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė už pastaruosius du nusikaltimus apeliantui realiai padidėjo tik 7 mėnesiais, nors jį charakterizuojanti kriminalinė praeitis, turint dėmesy jo amžių, įspūdinga ir jį perauklėti sudėtinga. Skyrus jam švelnesnę bausmę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl švelninti A. G. paskirtas tarpines laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.