Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. L. patikslintą ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovams G. M., UAB „Gesika“, trečiasis asmuo A. G. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagal atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei V. S. L., tretiesiems asmenims UAB „Gesika“, A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pagal trečiojo asmens A. G. ieškinį ieškovei S. V. L., atsakovui G. M., trečiasis asmuo UAB „Gesika“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir UAB "Gesika" 101 284,80 eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo 101 284,85 eurų sumos, už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki patikslinto ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 47 837,63 eurus; 13 607,16 eurus nuostolių; taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Papildomu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti 2016-04-12 dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. S. L. ir A. G., niekine bei negaliojančia, o A. G. ieškinį, pareikštą šioje byloje G. M., atmesti. Nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį žodiniu susitarimu ieškovė ir UAB "Gesika" direktorius G. M. sutarė, kad UAB "Gesika", atstovaujama direktoriaus G. M., parduos, o ieškovė nupirks gyvenamąjį namą - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 350 000 Lt. Perkamas namas buvo pastatytas, tačiau pilnai neįrengtas. Už perkamą sumą atsakovas įsipareigojo atlikti stogo apšiltinimo darbus ir įrengti kaminą. 2008-04-10 ieškovė, vykdydama atsakovo nurodymą, banke DnB NORD mokėjimo nurodymu Nr. 17526 atliko 349 716,18 Lt (101 284,85 Eur) sumos pervedimą į atsakovo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama mokėjimo paskirtį "Avansas už sklypo pirkimą". Atsakovas tokį nurodymą (pervesti pinigus į jo asmeninę sąskaitą) grindė tuo, jog šiuo metu visas UAB "Gesika" turtas yra areštuotas (tame tarpe ir perkamas ieškovės turtas), todėl pervedus pinigus į įmonės sąskaitą pinigai bus panaudoti ne ieškovės turtui įsigyti, o bus panaudoti kitiems įsiskolinimams dengti. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio padengti įmonės UAB "Gesika" įsiskolinimus, įregistruoti turtą bei sutvarkyti ir paruošti dokumentus būtinus turto pardavimui ieškovei. Ieškovė pervedusi pinigus į atsakovo asmeninę sąskaitą ir pasitikėdama atsakovu pradėjo namo vidaus apdailos, įrenginėjimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Atsakovas žadėdavo artimiausiu laiku įvykdyti savo įsipareigojimus, toks neapibrėžtumas tęsėsi iki 2013 metų. Vėliau ieškovė pareikalavo iš atsakovo, kad pastarasis grąžintų ieškovės jam sumokėtą (pervestą bankiniu pavedimu) 101 284,85 eurų sumą, grąžintų pinigus už namo remontą bei grąžintų sumokėtas bankui palūkanas nuo 96 863,04 eurų paskolos, tačiau atsakovas pinigų negrąžino bei turto nuosavybės dokumentų neįregistravo. Taip pat nurodo, kad trečiojo asmens A. G. pateikta 2016-04-12 dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Teigia, kad ši sutartis sudaryta dėl apgaulės pasinaudojant jos bloga fizine bei psichologine būkle dėl sunkios ligos, taip pat ši sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, joje nurodytos sąlygos neatitinka jos valios. Pažymi, kad jos reikalavimas pripažinti A. G. pateiktą sutartį niekine ir negaliojančia, dar motyvuojamas ir tuo, kad šis asmuo nepateikia teismui jokių dokumentų, kuriais jis galėtų patvirtinti reikalavimo atsiradimo ar tariamos skolos G. M. dydžio pagrįstumą, nes ji nėra tokių dokumentų perdavusi, o to nepadarė, nes ji 2016-04-12 neturėjo reikalavimo teisės G. M. į 15 093,20 Eur skolą. Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, juo prašo pripažinti 2016-04-12 dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. S. L. ir A. G., niekine bei negaliojančia, o A. G. ieškinį, pareikštą šioje byloje G. M., atmesti; prašo priimti bei patvirtinti 2016-10-17 Taikos sutartį, sudarytą tarp G. M., V. S. L. ir UAB „Gesika“ bei šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; iš A. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas bei A. G. paskirti maksimalią CPK 95 straipsnyje numatyto dydžio baudą, pusę šios baudos, lygiomis dalimis pervedant V. S. L., G. M. bei UAB „Gesika“.Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta niekine bei negaliojančia, nes 2016-04-12 ieškovė neturėjo reikalavimo teisės 15 093,20 Eur skolai, todėl ir negalėjo perleisti nei dalies, nei viso reikalavimo. Šio reikalavimo, ar reikalavimo teisės nebuvo, kadangi ieškovė tik 2016-03-29 kreipėsi į teismą, manydama, kad ne UAB „Gesika”, o jis jai turi sugrąžinti avansą už perkamą, neužbaigtą įrengti namą ir prašė jai priteisti 101 284,80 Eur avansą, 40 197,82 Eur palūkanų ir 9 449,47 Eur nuostolių, šiuo klausimu teismo sprendimo nėra iki šiol. t.y., iki šiol ieškovė neturi galiojančios teisės į konkrečios skolos reikalavimą, nes iš jos nesiskolino pinigų. Tai buvo susitarimas dėl neįrengto namo, žemės sklypo įgijimo avansinio mokėjimo. Tokiu būdu, ieškovė, neturėdama reikalavimo teisės į 15 093,20 Eur skolos išieškojimą, negalėjo perleisti dalies reikalavimo A. G.. Mano, kad V. S. ir A. G., sužinoję, kad jis, UAB „Gesika“ su ieškove 2016-10-17 yra sudarę Taikos sutartį ir teismui pateikę tvirtinimui, A. G. 2016-11-03, siekdamas sutrukdyti taikos sutarčiai, pareiškė ieškinį, pasinaudodamas niekine ir negaliojančia sutartimi su V. S. L.. Mano, kad A. G. taip tyčia siekė sutrukdyti teisingam bei objektyviam teismo procesui, pareiškė ieškinį, nepateikdamas teismui dokumentų, kuriais jis galėtų patvirtinti reikalavimo atsiradimo ar tariamos skolos G. M. dydžio pagrįstumą. Teigia, kad A. G. sąmoningai pateikė nesąžiningą ieškinį šioje civilinėje byloje. A. G. šį ieškinį pateikė piktnaudžiaujant procesu, siekiant sutrukdyti V. S. L., G. M. ir UAB „Gesika“ taikos sutarties patvirtinimui, ieškinį grindė niekine ir negaliojančia sutartimi.Trečiasis asmuo A. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. M. 15 093,20 eurų ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad 2016-04-12 tarp jo ir ieškovės sudaryta dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, šia sutartimi ieškovė jam neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido 10 procentų G. M. skolos, kas sudaro 15 093,20 eurų. Taip pat nurodo, kad ieškovė perleido visas iš skolos kylančias ir su skola susijusias kreditorines teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, papildomas ieškovės ieškinys atmestinas, trečiojo asmens A. G. ieškinys tenkintinas, atsakovo G. M. priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008 metų kovo mėnesį žodiniu susitarimu V. S. L. ir įmonės UAB "Gesika" direktorius G. M. sutarė, kad UAB "Gesika" (atstovaujama direktoriaus G. M.) parduos, o ieškovė nupirks gyvenamąjį namą - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 350 000 litų. Perkamas namas buvo pastatytas, tačiau pilnai neįrengtas. Už perkamą sumą atsakovas įsipareigojo atlikti stogo apšiltinimo darbus ir įrengti kaminą. 2008-04-10 ieškovė, vykdydama atsakovo nurodymą, banke DnB NORD mokėjimo nurodymu Nr. 17526 atliko 349 716,18 Lt (101 284,85 Eur) sumos pervedimą į atsakovo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama mokėjimo paskirtį "Avansas už sklypo pirkimą". Atsakovas tokį nurodymą (pervesti pinigus į jo asmeninę sąskaitą) grindė tuo, jog tuo metu visas įmonės UAB "Gesika" turtas buvo areštuotas (tame tarpe ir perkamas ieškovės turtas), todėl pervedus pinigus į įmonės sąskaitą pinigai bus panaudoti ne ieškovės turtui įsigyti, o bus panaudoti kitiems įsiskolinimams dengti. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio padengti įmonės UAB "Gesika" įsiskolinimus, įregistruoti turtą bei sutvarkyti ir paruošti dokumentus būtinus turto pardavimui ieškovei, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Taip pat nustatyta, kad 2016-04-12 tarp trečiojo asmens A. G. ir ieškovės sudaryta dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, šia sutartimi ieškovė perleido 10 procentų G. M. skolos, kas sudaro 15 093,20 eurų, taip pat ieškovė perleido visas iš skolos kylančias ir su skola susijusias kreditorines teises.Taigi bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės ieškovė ir atsakovė „Gesika“, kurią atstovavo direktorius G. M., žodžiu susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo ateityje pardavimo, todėl šiam ginčui taikytinos preliminariosios sutarties nuostatos (CK 6.165 straipsnis).Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu atveju tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas yra negaliojantis (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Taigi darytina išvada, kad atsakovai iš ieškovės atitinkamas pinigų sumas gavo be teisinio pagrindo, todėl turi pareigą šias sumas grąžinti (CK 6.237 straipsnis).Ieškovė papildomu ieškiniu ir atsakovas G. M. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2016-04-12 tarp trečiojo asmens A. G. ir ieškovės sudarytą dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, motyvuodami tuo, kad ji sudaryta dėl apgaulės ir todėl, kad ieškovė neturėjo reikalavimo perleidimo teisės.Byloje nėra ginčo, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė reikalavimo teisę buvo pradėjusi tik įgyvendinti, neturi teisinės reikšmės.CK 6.102 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.). Taigi atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, kuriems esant ieškovei būtų draudžiama perleisti reikalavimo teisę. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas ir vertinamas ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taip pat sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; kt.).Nors ieškovė ir tvirtina bei atsakovas G. M. nurodo, kad ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį apgaulės įtakoje, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad sandoris sudarytas apgaulės įtakoje, nepateikė. Priešingai, pripažino, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas - advokato padėjėjas, su kuriuo ši sutartis buvo suderinta, ieškovė patvirtino, kad sutartį ji pasirašė. Nors ieškovė ir tvirtino, kad sudarė tik projektą reikalavimo perleidimo sutarčiai sudaryti, sutartyje nėra nurodyta, kad tai projektas, todėl laikytina, kad ieškovė susitarė ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pripažinti negaliojančia ieškovės bei atsakovo G. M. nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės papildomas ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aplinkybes, kad nėra pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas priteistiną skolą ieškovei iš atsakovų mažinti 15 093,20 eurų. Kaip byloje nustatyta, ieškovės sumokėti pinigai G. M. buvo pervesti UAB „Gesika“, šiuos pinigus bendrovė gavo be pagrindo, todėl privalo ieškovei juos grąžinti. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.Byloje nustatyti atsakovo G. M. veiksmai, tai yra, kad jis būdamas UAB „Gesika“ direktoriumi ir žinodamas, kad bendrovės turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat turtui taikytas areštas, žinojo, jog toks turtas negali būti parduodamas ieškovei, tačiau nesiėmė veiksmų, kad minėti apribojimai parduodam turtui būtų panaikinti, taigi nurodytais neteisėtais veiksmais ieškovei yra padaryta žala, kurią atsakovas G. M. turi atlyginti CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau ta dalimi, kurios nepadengs atsakovė UAB „Gesika“, tai yra, subsidiariai (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, 86 191,60 eurų suma priteistina iš atsakovės UAB „Gesika“ ir subsidiariai iš atsakovo G. M.. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo 101 284,85 eurų sumos, už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki patikslinto ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 47 837,63 eurus.Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, ieškovės prašomos priteisit palūkanos už 7 metus yra neprotingai didelės, siekia beveik pusę priteistinos skolos sumos, todėl darytina išvada, kad neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo ir protingumo kriterijų, todėl yra pagrindas jas mažinti ir priteisti ieškovei už 5 metus, tai yra, 25 312,75 eurus palūkanų (1825 dienos×13,87 eurų) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).Pažymėtina, kad šalys buvo pateikusios teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti. (t. 1, b. l. 116-118). Pagal pateiktą taikos sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei be pagrindo gautą 101 284,85 eurų sumą nekilnojamuoju turtu, tai yra, namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), ir name atlikti remonto bei apdailos darbus. Tačiau UAB „Gesika“ iškėlus bankroto bylą ieškovė prašė taikos sutarties nebetvirtinti, taip UAB „Gesika“ bankroto administratorius prašo atmesti prašymą dėl 2016-10-17 taikos sutarties patvirtinimo, nes UAB „Gesika“ yra iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 35-37). Taigi taikos sutarties sąlyga perduoti ieškovei nekilnojamąjį turtą negali būti įvykdyta, todėl tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.Kaip byloje nustatyta, ieškovė perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui A. G. į 15 093,20 eurų pagrindinį reikalavimą, pagrindinis reikalavimas – be pagrindo pervesti UAB „Gesika“ suma, kurią ji turi grąžinti ieškovei subsidiariai su atsakovo G. M.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tokiu pat būdu atsakovai prievolę turi įvykdyti ir trečiajam asmeniui R. G., todėl yra pagrindas priteisti trečiajam asmeniui A. G. 15 093,20 eurų iš atsakovės UAB „Gesika“ ir subsidiariai iš atsakovo G. M. (CK 6.101 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė savo reikalavimo priteisti iš atsakovų 13 607,16 eurus nuostolių, nurodė, kad atsisakymo pasekmės žinomos, todėl ieškovės atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl 13 607,16 eurus nuostolių nutrauktina. (CPK 140 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsakovas G. M. prašo skirti trečiajam asmeniui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi trečiojo asmens reikalavimo pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, be to, trečiojo asmens reikalavimas pripažintas pagrįstu, taigi byloje nėra duomenų kad trečiasis asmuo veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl atsakovo prašymas trečiajam asmeniui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta iš esmės 69 procentai ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir netenkintas ieškovės papildomas ieškinys, iš ieškovės į Valstybės biudžetą priteistina 142 eurai žyminio mokesčio; iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 1881 eurų žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistina po 170 eurų žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. S. L. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. L. be pagrindo įgytų 86 191,60 eurų iš atsakovės UAB „Gesika“ ir subsidiariai iš atsakovo G. M..

Priteisti ieškovei V. S. L. 25 312,75 eurus palūkanų iš atsakovės UAB „Gesika“ ir subsidiariai iš atsakovo G. M..

Kitą ieškovės V. S. L. patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl 13 607,16 eurų nuostolių ieškovei V. S. L. priteisimo.

I. V. S. L. papildomą ieškinį dėl 2016-04-12 dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

A. G. M. priešieškinį dėl 2016-04-12 dalies kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Trečiojo asmens A. G. ieškinį tenkinti.

Priteisti trečiajam asmeniui A. G. 15 093,20 eurų iš atsakovės UAB „Gesika“ ir subsidiariai iš atsakovo G. M..

Priteisti iš ieškovės V. S. L. 142 eurus žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Gesika“ ir G. M. po 1881 eurus žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Priteisti trečiajam asmeniui A. G. lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Gesika“ ir G. M. po 170 eurų žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.