Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-155-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2S-155-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Rimantas Savickas
Suinteresuotas asmuo
T. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-155-278/2009

Teisėjas Saulius Zajarskas Procesinio sprendimo kategorija:(S)

121.14; 122.2; 122.3; 122.4; 128.10.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja)

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Rimanto Savicko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-51-639/2009 dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu A. R. buvo pripažintas neveiksniu. Teismas savo iniciatyva pradėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo A. R. ir nutartimi įpareigojo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pateikti išvadą dėl globėjo A. R. paskyrimo. Socialinės paramos skyrius, gavęs A. R. dukros V. J. ir anūko T. K. prašymus paskirti vieną iš jų A. R. globėju ir turto administratoriumi, pateikė teismui išvadą, kad globėju ir turto administratoriumi tikslinga skirti T. K..

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi A. R. globėja bei turto administratore paskyrė jo dukrą V. J.. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad T. K., A. R. sergant sunkia psichine liga ir nepranešęs Aknystos pensionato darbuotojams, nuvežė A. R. pas notarą dėl įgaliojimo sudarymo ir turėdamas jo įgaliojimą, kurį už A. R. pasirašė T. K. draugas G. K., pardavė A. R. turėtą nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, kad šiais veiksmais T. K. šiurkščiai pažeidė A. R. teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad T. K. augina mažą vaiką, o V. J. pagal bylos duomenimis gyvena viena, pagal išsilavinimą yra medikė ir darė išvadą, kad V. J. geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje globėjui keliamus reikalavimus ir yra skirtina A. R. globėja ir turto administratore.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. K. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-01-27 nutartį ir A. R. globėju bei turto administratoriumi paskirti jį. Nurodo, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007-08-29 išvadoje Nr. S-354 dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo A. R. išdėstytas aplinkybes ir siūlymą A. R. globėju ir turto administratoriumi skirti T. K.. Teigia, kad teismas neįvertino, jog pats A. R. išdėstė savo pageidavimą dėl anūko skyrimo jo globėju bei G. J., S. R., M. R., R. Ž., M. Š. parodymus, jog T. K. santykiai su A. R. visada buvo geri ir šilti, o V. J. santykiai su tėvu buvo ir yra įtempti. Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad V. J. geriau pasirūpins A. R., nes gyvena viena ir yra medikė. Nurodo, kad jis ir sutuoktinė taip pat yra medikai ir galėtų tinkamai pasirūpinti A. R.. Be to, teigia, jog duomenų, kad A. R. yra sunkus, agresyvus ligonis ir jį būtina izoliuoti nuo visuomenės, teismui nepateikta. Mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog V. J., tvirtindama, kad artimiausiu laiku įsigis būstą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl yra neaišku, kur gyvens neveiksnus A. R. ir jo globėja V. J.. Nurodo, kad jis pateikė teismui dokumentus apie gyvenamąją vietą, savo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, darboviečių ir visuomeninių organizacijų bei seniūnijos charakteristikas, tačiau jų teismas nevertino. Mano, kad teismas neteisingai įvertino jo netinkamumą būti senelio globėju vien dėl to, kad jis neva pasielgė netinkamai, parduodamas A. R. turtą. Teigia, jog savo valią palikti jam visą turtą A. R. buvo išreiškęs testamentu anksčiau nei buvo patvirtintas įgaliojimas, kurio tvirtinimo metu jis nebuvo pripažintas neveiksniu, be to, neįvertinta, kad gautos lėšos nebuvo iššvaistytos, o teismui pripažinus, jog įgaliojimo surašymo metu A. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, parduotas turtas A. R. buvo grąžintas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai globos ir rūpybos institucijos išvadą dėl globėjo kandidatūros vertino kartu su kitais įrodymais, nes išvada teismui neturi didesnės įrodomosios galios, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privaloma. Mano, kad T. K. nepagrįstai prašo teismo vertinti globos ir rūpybos institucijos surinktą medžiagą, nes medžiaga nebuvo tirta teismo posėdyje. Nurodo, jog iki tėvo A. R. sveikatos pablogėjimo ji rūpinosi tėvu, bendravo, vežė jį pas gydytojus, vėliau lankė globos įstaigose, todėl apelianto tvirtinimas, kad jos teiginiai jog A. R. yra sunkus ligonis yra nepagrįsti, vertintini kritiškai, nes aplinkybė, kad tėvo liga progresuoja T. K. yra žinoma. Teigia, kad jos buto statyba praktiškai yra baigta, be to, A. R. turi jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Skaisteros g., Vilniuje, kuriame gali gyventi V. J. prižiūrimas, o T. K. galimybės globoti A. R. nėra tokios geros, nes jis neturi nuosavo gyvenamojo būsto ir yra labai užimtas žmogus. Be to, nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė ir į moralines T. K. savybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-11-28 sprendimu pripažinus A. R. neveiksniu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pradėjo bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo bei globėjo paskyrimo nagrinėjimą ir pavedė globos ir rūpybos institucijai išaiškinti bei pateikti teismui išvadą dėl globėjo kandidatūros, kuris galėtų prižiūrėti ir tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams (CPK 506 str., 1t., b.l.3). Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, išvadoje dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nurodė, kad tapti A. R. turto administratoriumi pareiškė norą A. R. dukra V. J. ir anūkas T. K.. 2006-12-28 teisme gautoje išvadoje socialinės paramos skyrius nurodė, kad A. R., būdamas veiksnus, testamentu pareiškė norą visą savo turimą turtą palikti anūkui T. K., todėl manė esant tikslinga skirti T. K. A. R. turto administratoriumi, o įvertinus, kad A. R. nuolatos gyvena Aknystos pensionate, globėju siūlė skirti šį pensionatą (1t., b.l.6-7). 2007-08-29 išvadoje socialinės paramos skyrius A. R. globėju ir turto administratoriumi teismui siūlė skirti T. K., nurodydamas kad V. J. ir T. K. nuosavybės teise neturi gyvenamojo ploto, tačiau T. K. gyvena kartu su I. Š., kuriai priklauso butas, esantis Vilniuje ir kuri sutinka, kad A. R. gyventų kartu su jais. Be to, šioje pažymoje nurodoma, kad A. R. globėju ir turto administratoriumi T. K. siūlo skirti A. R. broliai bei sesers duktė G. J., pageidavimą gyventi su T. K. 2007-08-29 yra išsakęs ir pats A. R. (1t., b.l. 138-139). Civilinio kodekso (toliau CK) 3.242 str. 3 d. nustato, kad skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Kadangi civilinė byla dėl globos skyrimo yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimą priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe globos ir rūpybos institucijos išvadą, kuri yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo (CPK 177 str., 491 str. 2d.). Globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne tik išklausė paties A. R. nuomonę, bet ir tyrė kitas svarstomo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, vertino abiejų kandidatų į globėjus tinkamumą būti globėjais (CPK 185 str., 506 str.2 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būti A. R. globėju ir turto administratoriumi socialinės paramos skyriui pareiškė norą du asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 str.3d. nustatytus globėjui keliamus reikalavimus ir yra skirtinas A. R. globėju bei turto administratoriumi. Esant teismo pareigai rūpintis kiek galima išsamesnių esminių bylos aplinkybių ištyrimu šios kategorijos bylose, o globos ir rūpybos institucijos išvadai esant rekomendacinio pobūdžio, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo V. J., nesutikdama su Socialinės paramos skyriaus išvada jos neapskundė teismui, esminės reikšmės, priimant nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, teismui neturėjo. Byloje nustatyta, kad tiek T. K., tiek V. J. yra charakterizuojami teigiamai, abu turi medicininį išsilavinimą, kas yra svarbu vykdant psichine liga sergančio asmens globėjo pareigas, abiejų finansinė padėtis yra gera, o priešingų duomenų suinteresuoti asmenys teismui nepateikė, todėl rinkti papildomus duomenis apie T. K., V. J. materialinę padėtį, jų darbines charakteristikas, teismui nebuvo pagrindo (1t., b.l. 32-36, 149-150,161, 2t., b.l.61). Nors apeliantas nurodo, kad jo santykiai su A. R. yra artimesni, šiltesni nei A. R. ir V. J., tačiau kuo konkrečiai pasireiškia nesutarimai V. J. ir jos tėvo, T. K. teismui nenurodė. Ta aplinkybė, kad T. K. artimai bendravo ir bendrauja su seneliu A. R., jį lanko globos įstaigose, nėra pakankamas įrodymas, jog jis A. R. yra artimesnis nei duktė V. J., kuri ilgus metus gyveno su tėvais, o A. R. sveikatai pablogėjus, rūpinasi jo sveikata, todėl ši aplinkybė negali būti esminiu pagrindu A. R. globėju skirti anūką, o ne jo dukterį. Iš bylos dokumentų matyti, kad A. R. liga progresuoja, dėl psichinės ligos A. R. yra nesavarankiškas, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra (2t., b.l.76, 91-92). Svarstant globėjo kandidatūros klausimą įvertintina ir ta aplinkybė, kad T. K. turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, todėl neatmestina, jog psichikos ligonio gyvenimas kartu su jauna šeima gali būti pavojingas vaikui, nes byloje nepaneigta, kad atskirais atvejais A. R. būna agresyvus. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. T. K. teigia, kad teismas neįvertino A. R. bei jo giminaičių pareikštos nuomonės dėl globėjo skyrimo, tačiau A. R. broliai S. R., M. R., giminaitė G. J., teisme nebuvo betarpiškai apklausti, duomenų, kad jie buvo išklausyti socialinės paramos skyriuje taip pat nėra, todėl vadovautis jų rašytiniais paaiškinimais, adresuotais socialinės paramos skyriui, teismui nebuvo pagrindo (1t., b.l. 157-159). Iš 2008-12-09 teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklaustas A. R. nurodė, jog nori gyventi su anūku Tadu, tačiau A. R. teismui nepatvirtino T. K. teiginių, kad jis nesutaria su dukra ir nenori su ja gyventi (CK 3.242 str. 3 d., CPK 507 str. 4 d., 2t., b.l.128-132). Be to, neveiksnaus A. R. nuomonė nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo prašymą, nes skirdamas globėją ir turto administratorių teismas privalo atsižvelgti ne tik į kandidato į globėjus ir globos reikalingo asmens tarpusavio santykius, bet įvertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į moralines kandidato į globėjus savybes. Duomenų, kad dėl asmeninių ir moralinių savybių V. J. negali vykdyti globėjo ir turto administratorės pareigų, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Iš civilinėje byloje dėl A. R. pripažinimo neveiksniu esančios teismo psichiatrijos ekspertizės 2006-11-15 akto matyti, kad dėl psichinės ligos nuo 2004-10-20 A. R. buvo gydomas Resp.Vilnios psichiatrinėje ligoninėje (civilinė byla Nr. 2-864-732/2006, b.l.44-45). T. K., būdamas medikas bei žinodamas jog A. R. serga sunkia psichine liga ir dėl šios ligos nuo 2006-03-28 gyvena Aknystos pensionate, 2006-06-29 ėmėsi veiksmų gauti A. R. įgaliojimą disponuoti jo turtu, o vėliau, turėdamas įgaliojimą, kurį už A. R. pasirašė T. K. draugas, pardavė A. R. priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį Vilniaus m. (1t., b.l.64-69). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2009-03-20 Pranešimo apie įtarimą matyti, kad dėl minėto fakto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-092-07 T. K. yra įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymu (2t., b.l. 202-203). Nors Vilniaus apygardos prokurorui pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nekilnojamas turtas buvo grąžintas A. R. nuosavybėn, tačiau faktas, jog T. K. rūpinosi ne A. R. gyvenamojo namo remontu ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo namuose seneliui sukūrimu, o turto realizavimu, leidžia abejoti jog T. K. paskyrus globėju ir turto administratoriumi jis tinkamai ir atsakingai saugos bei gins globotinio teises ir interesus, sukurs tinkamą socialinę aplinką neveiksniam A. R. ir saugos jo turtinius interesus. Aplinkybė, kad gautų pinigų už parduotą A. R. priklausiusį turtą T. K. neišeikvojo, o vėliau turtą grąžino senelio nuosavybėn, jo elgesio nepateisina ir kelia abejonių T. K. sąžiningumu, kas duoda pagrindą atmesti jo kandidatūrą būti paskirtu globėju ir turto administratoriumi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl 3-jų kambarių buto statybos Utenos m. V. J. yra sudariusi būsto statybos sutartį, o šiuo metu nuomoja butą Vilniaus m., yra sudariusi susitarimą su J. M., kad ji dienos metu prižiūrės A. R.. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. J. ir šiuo metu turi galimybę nuomojamame bute apgyvendinti tėvą. Be to, iš paaiškinimų teismui matyti, kad ji remontuoja A. R. priklausantį namą Skaisteros g. Nr.16, Vilniaus m., kuriame galės gyventi kartu su globotiniu, kas gali tik teigiamai įtakoti globojamo asmens sveikatą, todėl apelianto T. K. nurodyti teiginiai, kad V. J. teismui nepateikė duomenų, jog ji turi tinkamas gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi A. R., atmestini (1t., 213, 214, 217-222, 2t., b.l. 46-60).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuo 2008-02-21 A. R. gyvena UAB „Senevita“ (2t., b.l.76, 205, 207). Nors pirmosios instancijos teismui T. K. nurodė jog jis turi galimybę ir sąlygas tinkamai prižiūrėti ir rūpintis A. R., tačiau aplinkybė, kad bylos nagrinėjimui užsitęsus du metus A. R. gyvena UAB „Senevita“, taip pat leidžia abejoti T. K. noru ir galimybe globoti A. R..

Dėl paminėto, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės biudžetui, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš apelianto (CPK 88 str.1 d. 3 p., 2t., b.l.200).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. K. 11 Lt (vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos teisėjai Birutė JonaitienėRimantas SavickasBirutė Valiulienė