Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad:

1.1. 2019 m. liepos 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriaus balkone, veikdamas kartu su G. Š., bendrais tyčiniais veiksmais, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir G. Š. naudai, žodžiu grasindamas panaudoti fizinį smurtą – išmesti nukentėjusįjį A. S. per langą, vertė nukentėjusįjį A. S. perduoti turtą – pinigus, 200 eurų.

1.2. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2019 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 22 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriaus balkone, veikdamas kartu su G. Š., bendrais tyčiniais veiksmais, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir G. Š. naudai, vertė nukentėjusįjį A. S. perduoti jiems pinigus – 50 eurų, po to, panaudodamas psichinę prievartą ir pasikėsindamas panaudoti fizinį smurtą – D. A. paėmus nukentėjusįjį A. S. per juosmenį, o G. Š. – už kojų, pakėlė ir nešė nukentėjusįjį A. S., grasindami išmesti jį pro 4 aukšto balkoną, D. A. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, sakydamas: ,,Arba duodi 50 eurų, arba tuoj tave išmesim per balkoną“, po to, kaimynui R. R. sutrukdžius bei nutraukus jų neteisėtus veiksmus, tęsdami savo nusikalstamą veiką, įėję į nukentėjusiojo A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. A. kumščiu suduodant nukentėjusiajam tris smūgius: į dešinįjį šoną, dešinės pusės krūtinę bei veido sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam A. S. sukeliant fizinį skausmą, neturėdami teisėto pagrindo kartu su G. Š. iš nukentėjusiojo reikalavo iki 2019 m. liepos 12 d. 16.30 val. perduoti jiems 200 eurų, po to D. A. nuo bute esančios spintelės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. S. priklausančius 7 eurus, ir šių neteisėtų veiksmų visuma D. A. kartu su G. Š. nukentėjusiajam A. S. sukėlė laikiną psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimą, kuris priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. A. laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartimi D. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 10 d. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas baigtas surašant kaltinamąjį aktą ir 2020 m. vasario 26 d. byla perduota Šiaulių apygardos teismui.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenis ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo D. A. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismo vertinimu, esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiojo A. S., liudytojų O. B., N. V., N. Ž., K. B., R. R., iš dalies kaltinamojo G. Š. ir paties D. A. parodymai, tarnybiniame pranešime, vaizdo ir garso įrašų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, bei kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant teismo nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). D. A. yra kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurią įstatymų leidėjo numatyta žymiai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą (pratęsti jo terminą) byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

9. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta.

10. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. D. A., nors yra vedęs, su žmona kartu negyvena, pradėtas skyrybų procesas. Iki sulaikymo byloje kaltinamasis kartu su sugyventine gyveno (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbo ir nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo – pagal bylos duomenis, nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. Lietuvoje oficialiai nedirbo, nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. vasario 15 d. įsidarbino ir dirbo (duomenys neskelbtini)“, po ko buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau po pusės metų darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis šešiems mėnesiams, kaltinamojo aiškinimu, ketino įsidarbinti gamykloje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad kaltinamasis neturi tvirtų ekonominių ir socialinių ryšių. Nors D. A. savo skunde teigia apie jo turimus socialinius ryšius, nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą, norą dirbti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gan griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo, nesumažina D. A. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teismas taip pat pastebi ir tai, kad kaltinamasis ilgą laiką gyveno užsienio valstybėje (Šiaurės Airijoje ir kitoje Jungtinės Karalystės teritorijoje), ten dirbęs ir baustas už padarytus įvarius teisės pažeidimus, teistas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti ir apie kaltinamojo ryšius užsienyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai turi būti užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Taigi, apie kaltinamojo ryšius nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta įvertinus kaltinamojo praleistą laiką užsienio valstybėse. Skundžiama nutartimi, vertinant grėsmę, kad kaltinamasis gali vengti baudžiamojo persekiojimo, pagrįstai atsižvelgta ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, o būtent, kad D. A. anksčiau buvo teistas aštuonis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kad jo atžvilgiu buvo perduota į teismą dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas apysunkio turtinio nusikaltimo padarymu. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

12. Pažymėtina, kad, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Būtent tai, nagrinėjamu atveju teismo ir buvo padaryta. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobūdžio, D. A. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis / kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus jau aptartus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstytas kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo savaime nepaneigia išdėstytų duomenų šio suėmimo taikymo pagrindui patvirtinti visumos ir nėra pakankamas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam D. A. pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas D. A., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką suimtasis galimai įvykdė bendrininkaujant su kitu asmeniu, kas leidžia teigti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, be to galimai jo vedamo gyvenimo būdo pasekmė. Pastarąją išvadą leidžia daryti ir duomenys apie kaltinamojo ankstesnius teistumus, ką pagrįstai įvertino ir apygardos teismas. Pagal bylos medžiagą D. A. anksčiau teistas aštuonis kartus, taip pat ir užsienyje. Teistumai susiję su nusikaltimais nuosavybei (vagystės, plėšimai), smurtinėmis (įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymais) veikomis, taip pat žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (išžaginimas). Nustatyta, kad D. A. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, bausmė mažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgta ir į tai, kad teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota kita baudžiamoji byla D. A. atžvilgiu, kaltinant jį BK 180 straipsnyje 1 dalyje numatytos veikos padarymu. Visos šios aplinkybės rodo, jog jis yra linkęs pažeisti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, jam suteikto pasitikėjimo nepateisina. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su ankstesniu teistumu, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog, paleistas iš suėmimo, D. A. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šiuo atveju pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

14. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. A. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

15. Baudžiamoji byla, kurioje D. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario 26 d. perduota Šiaulių apygardos teismui, šiuo metu nėra išspręstas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas. D. A. suimtas nuo 2019 m. liepos 11 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už D. A. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

16. D. A. argumentai, kad kitam kaltinamajam taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, nėra pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita. Teismas, kaltinamam asmeniui skirdamas kardomąją priemonę ir pratęsdamas jos terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Todėl kitam kaltinamajam pareikštas analogiškas kaltinamas nenulemia vienodos asmenų teisinės padėties, taikant jiems procesines prievartos priemones (taip pat ir kardomąsias priemones).

17. Įvertinus D. A. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, mastą, vaidmenį, gresiančią bausmę bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo D. A. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir prašomą paskirti intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas.

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam D. A. pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo D. A. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam D. A. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. A. skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi kaltinamajam D. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.