- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-2569-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06101-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo L. L., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą (b.l. 3-6), kuriuo prašoma pripažinti L. L. neveiksnia, jos būklės nustatymui skirti psichiatrinę ekspertizę. Prokuroras nurodė, kad suinteresuotas asmuo serga psichine liga dar nuo 1988 m., paskutinius septynerius metus periodiškai gydoma VšĮ „Psichikos sveikatos centre“, o pastaruoju metu jame praleidžia didžiąją laiko dalį. L. L. 2002-06-14 nustatyta I invalidumo grupė, o 2008-02-15 – 20 proc. darbingumas. Jos psichinė būklė negerėja, o giminaičiai ja nesirūpina, todėl pastaroji pripažintina neveiksnia.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-15 sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino, pripažino L. L. neveiksnia. Nurodė, kad VšĮ „Psichikos sveikatos centras“ epikrizės Nr. P10/987 duomenimis, L. L. serga psichikos liga nuo 1988 m., periodiškai gydoma VšĮ „Psichikos sveikatos centre“, dėl ligos jos darbingumas siekia 20 proc., L. L. nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir nesugeba jų valdyti, giminaičiai ja nesirūpina (b.l. 9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, L. L. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26), bei dalis žemės sklypo, Paželsvių kaime, Marijampolės rajone (b.l. 27-28). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2012-02-22 aktu nustatyta, kad L. L. serga progresuojančia ir nepertraukiamos eigos psichine liga - paranoidine šizofrenija; dėl minėtos ligos ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (b.l. 58-60). Taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatytas L. L. negalėjimo dėl psichinės ligos suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti faktas, kad psichinė liga yra progresuojanti ir nepertraukiamos eigos, taip pat, įvertinęs, kad suinteresuotas asmuo psichine liga serga nuo 1988 m., padarė išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir pripažinti L. L. neveiksnia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo L. L. apeliaciniu skundu (b.l. 85) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą atmesti. Nurodo, kad tai jog L. L. serga psichine liga, netrukdo jai tvarkyti savo reikalus. Ji pati išlaiko ir tvarko butą, kada neguli ligoninėje. L. L. galėjimas suprasti savo kasdieninius, buitinius reikalus nėra paneigtas įrodymais. Jos bendravimas su seserimis taip pat nepaneigtas. Nurodo, kad pripažindamas L. L. neveiksnia, teismas rėmėsi tik gydytojų išvada apie jos ligą, tačiau ar ji dėl šios ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (b.l. 94-96) prašo apeliantės L. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas L. L. neveiksnia pripažino remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis. Sprendimas grindžiamas ne tik psichiatrijos ekspertizės aktu, bet ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, kad iš VšĮ „Psichikos sveikatos centras“ dokumentų matyti, jog L. L. skyriuje praleidžia daugiau laiko nei namuose. Taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl L. L. neveiksnumo, vadovavosi Teismo psichiatrijos ekspertize, kurioje nurodyta, kad ji dėl savo ligos, kuri yra nepertraukiama ir progresuojanti, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. l d. 4 p.).
CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė. Nepakanka vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis, dar būtinas kitas elementas - kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį.
Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamame sprendime pagal byloje surinktus rašytinius duomenis, t.y. išrašus iš medicininių dokumentų, teismo psichiatrinės ekspertizės akto nustatė, kad apeliantė serga progresuojančia ir nepertraukiamos eigos psichine liga - paranoidine šizofrenija, dėl ko ji nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą, jog jos galėjimas suprasti kasdieninius, buitinius reikalus nėra paneigtas įrodymais byloje. Pirmosios instancijos teismas tik rėmėsi gydytojų išvada apie jos ligą, tačiau nenagrinėjo, ar ji dėl šios ligos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu, jog teismas sprendime rėmėsi tik ekspertizės akto išvada, tačiau kitų aplinkybių, lemiančių ir patvirtinančių apeliantės negalėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus, nenagrinėjo ir neanalizavo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoją teismų praktiką, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą dėl pripažinimo apeliantę neveiksnia, neįtraukė į bylą ir neinformavo apie bylos iškėlimą, L. L. artimųjų giminaičių. Tiek iš pareiškimo, tiek iš apeliantės atstovo paaiškinimų matyti, kad L. L. turi artimųjų giminaičių – pilnametę dukterį bei dvi seseris. Tačiau apie iškeltą bylą bei jos nagrinėjimą jos nebuvo informuotos. CPK 464 str. numato, jog nagrinėjant bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, į bylą dalyvaujančiais asmenimis teismas gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, artimuosius giminaičius. Šiuo atveju, kuomet L. L. atstovas kėlė klausimą dėl L. L. gebėjimo valdyti ir suprasti savo veiksmus, nurodydamas, jog jai padeda ir ją prižiūri seserys, teismas turėjo šiuos asmenis įtraukti į bylą ir išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). CPK 467 str. 5 d. numato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Kadangi L. L. atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad ja rūpinosi seserys bei jų pagalba L. L. gali pati pasirūpinti savimi, o minėti asmenys byloje nedalyvavo, tai būtent šių asmenų parodymai gali atskleisti teismui labai svarbių aplinkybių apie L. L. sveikatos būklę, jos gebėjimus tvarkytis buityje, pasirūpinti savimi, kitas ypatybes, turinčias esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pripažinimo neveiksnia arba ribotai veiksnia.
Neįtraukus į bylą asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, artimųjų giminaičių, t.y. seserų bei pilnametės dukters, nėra galimybės tinkamai įvertinti ir spręsti dėl L. L. sveikatos, elgesio, jos gebėjimų pasirūpinti savimi, santykių su kitais asmenimis ir tinkamai atskleisti bylos esmę, taip pat užtikrinti byloje neįtrauktų asmenų teises ir pareigas. Kadangi byloje turi būti įtraukti nauji asmenys bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 327 str. l d. 2 p.), pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.