Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, 2011 m. liepos 9 d., 15.30 val., Šilalės rajono Laukuvos miestelio Eitvydaičių gatvėje vairavo automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,71 promilių), sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. T. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 5; 9; 14; 114 punktų reikalavimus.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutarimu I. G. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad 2011 m. liepos 9 d., apie 15.30 val. Šilalės rajono Laukuvos miestelio Eitvydaičių gatvėje, vairavo Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nors tokia ir nesijautė, nes buvo gėrusi tik vakarykščiai, tiksliau naktį. Privažiavusi prie savo namų keliuko, suko į dešinę ir įvažiavus į keliuką, baigiant manevrą, į vairuojamos automašinos galinę dalį, t.y. galinį ratą, sparną, dureles, atsitrenkė R. T. vairuojama automašina. Pareiškia, kad jai privažiavus prie keliuko į kiemą, ji jokios automašinos nematė, jos nebuvo, todėl negalėjo imtis jokių priemonių, kad praleisti iš priekio atvažiuojančią ir tiesiai važiuojančią R. T. vairuojamą automobilį, kaip tai teigiama nutarime. R. T. pripažino, kad vairuodamas mašiną viršijo leistiną greitį ir važiavo 70 km/h greičiu. Teismas į tai atsižvelgė ir padarė išvadą, kad ji turėjo matyti šią iš priekio atvažiuojančią automašiną bei ją praleisti. Bylos nagrinėjimo metu ji prašė teismo skirti autotechninę ekspertizę, nes mano, kad teismas negali išspręsti be specialių technikos žinių. Teismas atsisakė skirti autotechninę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad nors eismo įvykio vietoje yra nedidelis posūkis, dėl ko matomumas yra apsunkintas, tačiau 54,45 m. atstumas buvo pakankamas atstumas, tam, kad įvykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimą įsitikinti, jog pakeisti automobilio važiavimo kryptį yra saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Šis teismo teiginys nepagrįstas jokiais techniniais matavimais, ar asmens, galinčio duoti išvadą dėl tokios situacijos vertinimo, tik remiamas teisėjos manymu, kas negalėtų būti laikoma neginčijamu jos kaltės įrodymu.

Prisipažino ir pripažįsta, kad vairavo autotransporto priemonę būdama neblaivi, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau neigė esanti kalta dėl autoįvykio, kad nepraleido labai dideliu greičiu parlėkusios automašinos vairuojamos R. T.. Tam, kad nustatyti kieno kaltė didesnė šioje situacijoje, galima atsakyti tik paskyrus autotechninę ekspertizę. Ji teigė iš pat pradžių, kad ji pasuko į kiemą prieš tai beveik visiškai sustojusi ir tik įsitikinusi, kad niekas iš priekio neatvažiuoja, suko į kiemą. Tai, kad R. T. atsitrenkė į galinę jos mašinos dalį, šią aplinkybę tik patvirtina. Jis galėjo išvengti susidūrimo jeigu būtų apvažiavęs mašiną, o ne pasukęs į kiemo pusę. Tai tik įrodo, kad dėl didelio greičio jis nebesusiorientavo. Tai, kad greitis buvo žymiai didesnis ir jai pasukant R. T. vairuojamos automašinos dar nebuvo matyti, galima spręsti iš autotransporto priemonių sugadinimų. R. T. mašinos stabdymo kelias virš 20 metrų, kai mašina jau turėjo būti visiškai sustojusi, tačiau ji trenkėsi tokiu smūgiu, kad jos mašina nulėkė į kiemą ir abi mašinas nepataisomai sugadino Tai reiškia, kad greitis buvo žymiai didesnis ir esant tokiam dideliam greičiui privažiuoti prie keliuko, į kurį ji pasuko jis galėjo jai visiškai jo nematant. Tai, kad dėl įvykio ji nekalta, tik kalta dėl vairavimo neblaivi, teismas ir privalėjo išsiaiškinti, tačiau nesurinkus pakankamai nenuginčijamų jos kaltės įrodymų, priėmė nutarimą, kuriuo ją apkaltino dėl autoįvykio.

Atsiliepimu į I. G. apeliacinį skundą Šilalės rajono policijos komisariatas mano, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. G. buvo nubausta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I. G. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), įvykio vietos schema, bei papildoma eismo įvykio schema (b. l. 7, 61), vaizdo lentelės (b. l. 62-64), asmens blaivumo testai (b. l. 8-9), rašytiniai I. G. ir R. T. paaiškinimai (b. l. 10-11), teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (b. l. 40-41), automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 66-67), liudytojų A. K., I. U. parodymai bei jų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), nukentėjusiojo R. T. parodymai (b. l. 51-52).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad privažiavus prie keliuko į kiemą, I. G. jokios automašinos nematė, jos nebuvo, todėl ji negalėjo imtis jokių priemonių, kad praleistų iš priekio atvažiuojančią ir tiesiai važiuojančią R. T. vairuojamą automobilį, kaip tai teigiama nutarime. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju I. G. buvo neblaivi, todėl jos samprotavimai apie tai, kad ji atvažiuojančios transporto priemonės nepastebėjo, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad neblaivaus žmogaus reakcija, aplinkos suvokimas ir vairavimo sugebėjimai pasikeičia. Apygardos teismo nuomone, būtent dėl neblaivumo I. G. ir galėjo nepastebėti atvažiuojančio R. T. automobilio arba posūkio manevrą daryti rizikingai ilgai, sudarydama kliūtį atvažiuojančiam automobiliui. Kaip matosi iš įvykio vietos nuotraukos ( b. l. 64), atvažiuojantys automobiliai matosi iš pakankamai toli, todėl apeliantės teigimas, jog ji atvažiuojančio automobilio nepastebėjo, tik patvirtina, kad ji darydama automobiliu manevrą į kairę, buvo nepakankamai atidi. Nukentėjusysis R. T. parodė, kad važiavo apie 40-50 km per valandą greičiu ir matė priešais jį atvažiuojantį automobilį Audi A4 (b. l. 52-53). Todėl apeliantės argumentas, jog ji neturėjo galimybių išvengti eismo įvykio dėl objektyvių veiksnių ir aplinkybių, laikytinas nepagrįstu.

KET 114 p. pasakyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Šis reikalavimas yra imperatyvus. Tai reiškia, kad vairuotojai, prieš atlikdami manevravimo veiksmus, kuriems būtina įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą, tuo sukeliant didelę grėsmę eismo saugumui, turi jį vykdyti besąlygiškai. Pasikliauti kitų eismo dalyvių reakcija ir pastangomis, kuriomis siekiama išvengti kliūties bei minimizuoti žalingus padarinius, neleistina ir nelogiška, nes neteisėtu pagrindu negali atsirasti teisė. I. G. teismui nurodo, kad R. T. elgėsi neatsargiai (viršijo nustatytą greitį, nebandė išvengti susidūrimo). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kad „Audi 80“ vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį tame kelio ruože ar atlikęs kitus veiksmus, tiesiogiai įtakojusius autoavariją. Būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, teismo nuomone, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nes kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo – R. T. negalėjo tikėtis, kad I. G. vairuojamas automobilis „Audi 80“, sukdamas į kairę, nepraleis jo vairuojamo automobilio. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus asmuo kelia itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams, o apeliantė tokį pavojų netgi sukėlė – apgadino kito asmens vairuojamą transporto priemonę.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai neskyrė byloje ekspertizės, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas motyvuotai atmetė prašymą skirti byloje ekspertizę (b. l. 71-72). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo prašymo skirti ekspertizę atmetimo motyvais – kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės. Byloje neabejotinai įrodyta, jog I. G. pažeidė KET 5, 9, 14 ir 114 punktų reikalavimus, ir dėl šių KET pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Net jei ir būtų nustatyta, kad kitas vairuotojas kažkiek pažeidė leistiną greitį, jo veiksmai negali būti pripažinti sukėlę minėtą eismo įvykį, į tai gali būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimus dėl turtinės atsakomybės.

Apeliantė nurodo, kad pats R. T. teigė, jog važiavo 70 kilometrų per valandą greičiu, kad R. T. mašinos stabdymo kelias virš 20 metrų. Tačiau šie apeliantės argumentai atmestini kaip deklaratyvūs, nes neatitinka bylos medžiagos. Nei paaiškinime nei teismo posėdžio metu R. T. nėra nurodęs, kad jo vairuojamos mašinos greitis buvo 70 kilometrų per valandą. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad R. T. stabdymo kelias yra 12,3 metro, o ne virš 20 metrų, kaip teigia apeliantė (b. l. 7).

Remdamasis pateiktu faktų nustatymu, vertinimu ir išaiškinimu, teismas daro išvadą, kad I. G. vairavo pažeisdama KET 5, 9, 14 ir 114 reikalavimus. Šie veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis žalingomis pasekmėmis, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.