Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1098-715/2020, kuria netenkintas advokato M. K. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos Nr. eL2-1098-715/2020, teisminio proceso Nr. 2-29-3-00247-2020-3, kortelės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. kovo 4 d. teisme gautas advokato M. K. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, nurodydamas, jog civilinėje byloje Nr. eL2-1098-715/2020 dalyvauja kaip skolininkės UAB „Vėjo technologijų projektai“ atstovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl prieigos prie bylos kliento advokatui nesuteikimo.

9. Advokatas M. K. iki 2020 m. sausio 17 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Šiuo atveju apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, pripažįsta, kad iki 2021 m. sausio 17 d. negali atstovauti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, tačiau nesutinka su teismo sprendimu nesuteikti jam prieigos prie civilinės bylos, kurioje jis atstovaudamas skolininkui teikia jam teisines paslaugas.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

11. Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisės gali atsirasti tuo pačiu pagrindu kaip ir atstovavimo teisinis santykis, pavyzdžiui, kai atstovavimo pagrindas yra įstatymas ar administracinis aktas, tačiau kitais atvejais santykiams su trečiaisiais asmenimis reikalingas papildomas juridinis faktas – įgaliojimas. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių, o vidiniai – nesant išorinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017).

12. CPK 56 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be kitų asmenų, gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, paties juridinio asmens darbuotojai (CPK 56 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime; trečioji šio straipsnio dalis nurodo, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

13. Šiuo atveju advokatas M. K., teikdamas prašymą dėl prieigos prie civilinės bylos eL2-1098-715/2020 suteikimo, pateikė 2020 m. vasario 18 d. atstovavimo sutartį, pasirašytą su skolininke UAB „Vėjo technologijų projektai“. Atstovavimo sutartyje numatyta atstovo įgalinimų apimtis: atstovas turi teisę kliento vardu reikalauti iš kitų asmenų ir gauti bylai reikšmingus dokumentus, teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus, nutartis ir nutarimus, surašyti ir pasirašyti Kliento vardu ieškinį (priešieškinį), pakeisti ieškinio (priešieškinio) pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus, pripažinti ieškinį (priešieškinį), vesti taikos derybas Kliento vardu ir jo vardu sudaryti bei pasirašyti taikos sutartį, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, už klientą pasirašyti visus procesinius bei kitus dokumentus, tame tarpe ieškinius (priešieškinius), atsiliepimus į ieškinius (priešieškinius), dublikus, triplikus, atskiruosius skundus, atsiliepimus į atskiruosius skundus, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, o taip pat pasirašyti ir pasirašyti kasacinius skundus, prašymus atnaujinti procesą, perduoti šiuos įgalinimus tretiesiems asmenims bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Atstovas turi teisę veikti kliento vardu, atstovauti ir ginti jį visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, valstybiniuose registruose, antstolių kontorose ir notarų biuruose, ir santykiuose su fiziniais asmenimis, pasirašyti ir pateikti kliento vardu reikiamus prašymus, pareiškimus, deklaracijas, skundus bei kitus dokumentus, taip pat gauti (priimti) dokumentus kliento vardu, taip pat skųsti valstybės, savivaldybės ir savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, valstybinių registrų, antstolių, notarų bei kitų trečiųjų asmenų veiksmus ir sprendimus, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu bei perduoti šiuos įgalinimus tretiesiems asmenims. Taip pat nurodytos institucijos, kuriose atliekamas pavedimas: visi apylinkių teismai, visi apygardų teismai, visi apygardų administraciniai teismai (regionų administraciniai teismai), Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prokuratūros, antstolių kontoros, notarų biurai, visos ikiteisminio tyrimo įstaigos, visos įmonės, įstaigos ir organizacijos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

15. Atsižvelgdamas į šį kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinęs šalių sudarytos atstovavimo sutarties esmę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, žinodamas, jog metus laiko jis negalės kliento atstovauti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, negalėjo sudaryti tokios atstovavimo sutarties ir teikti prašymo dėl prieigos prie civilinės bylos, tai yra dalyvauti išoriniuose kliento atstovavimo teisiniuose santykiuose ir apie tai jį informuoti.

16. Teismas pažymi, jog lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą teikti klientui paslaugas taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad advokatas M. K., prieš sudarydamas atstovavimo sutartį, apie šias priežastis privalėjo informuoti klientą.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.