- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1352-771/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02057-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- M. F.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis, Edmundas Janka
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nukentėjusiajai J. S., kaltinamajam M. F., jo gynėjui – advokatui Edmundui Jankaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. F. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - mamai J. S., o būtent: 2014-11-19 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių r., tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją J. S., kumščiu sudavė jai ne mažiau trijų kartų į galvą, ir suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. F. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d, namuose, gėrė su draugias. Grįžusi mama paprašė netriukšmauti kieme. Dėl tų žodžių jis susikonfliktavo su savo mama, tempė mamą už plaukų, smaugė ir sudavė į galvą ne mažiau trijų smūgių. Labai gailisi, kad mamai sukėlė fizinį skausmą. Ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Mamos atsiprašė, ji atleido. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2014 m. lapkričio 19 d. J. S. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodo, kad grįžusi namo rado girtą sūnų M. F.. Konflikto metu sūnus paėmė už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį po to trenkė kumščiu 3 kartus į galvą ir paėmęs rankomis už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmą (3 b. l.); 2014 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių rajonas, apžiūra (9-12 b. l.); 2014 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio D. A. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotos aplinkybės dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje fakto (13- 15 b. l.); 2014 m. lapkričio 19 d. 19.30 val. pagal asmens blaivumo testo parodymais, kuriuose nurodyta, kad M. F. nustatytas 2,90 promilių girtumas (17 b. l.); nukentėjusiosios J. S. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 19 dieną apie 17 val. grįžusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Kuršėnai, Šiaulių r., rado savo sūnų M. F., kuris namuose girtavo su mergina. Jie garsiai šūkavo, todėl paprašė, kad elgtųsi truputi tyliau, nes norėjo miego. Tuomet sūnus Martynas paėmė ją už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, sakydamas, kad neleis miegoti. Po to trenkė kumščiu tris kartus j galvą ir paėmęs rankomis už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pas medikus dėl patirto skausmo nesikreipė, taip pat nesikreipė ir pas medicinos ekspertus, kad būtų nustatyti sužalojimai. Savo sūnui M. F. pretenzijų šiuo metu nebeturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (19, 20-21 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo M. F. prisipažinimas, nukentėjusiosios J. S. protokolas-pareiškimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės vyresniojo patrulio D. L. tarnybiniame pranešime dėl smurto aplinkoje fakto užfiksuotos ir nurodytos aplinkybės, neginčijamai patvirtina, kad M. F. tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją J. S., kumščiu sudavė jai ne mažiau trijų kartų į galvą, ir suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu nukentėjusiajai, sukeliant jai fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika buvo padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl fizinio skausmo sukėlimo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jie susitaikė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Atsižvelgiant į tai, kad M. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja J. S., jos atsiprašė. Anksčiau neteistas (46 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (47-51 b. l.), registruotas darbo biržoje nuo 2014-09-22 dienos (55 b. l.), nedirbantis (56 b. l.), nėra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (62 b. l.). Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą galima nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, t.y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 mėnesius.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. F. taikytina paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (44 b. l.)
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. F. buvo skirtas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-2207(04.8), iš kurios matyti, kad už M. F. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140 Lt. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis, nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (LAT nutartis Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, tuo atleidžiant M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonis) mėnesius.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. F. taikyti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.