Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Erikai Baranauskienei, Ramunei Gudaitei, Vidai Dambrauskienei, Jurgitai Jasėnienei, Editai Zlatarinskaitei, Salomėjai Muralienei, Birutei Čyžaitei, Ernestai Rakūnaitei,

kaltinamajam G. K., jo gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Eugenijui Senovaičiui, Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis O(duomenys neskelbtini), teistas 2012 04 24 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo tvarka pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. 2006 metais, rugsėjo mėnesį, laikotarpyje nuo 20 iki 21 dienos, apie 20.00 – 20.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kauno r., Kačerginėje, P. Mašioto gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 9, esant menkaverčiai dingsčiai, įžūliais veiksmais, tyčia įremdamas kumščius T. B. į krūtinę, ją stumdydamas bei plūsdamas necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis, 2006 m. spalio 18 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje - Kauno rajone, Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, elgdamasis įžūliai, esant menkaverčiai dingsčiai, tyčia kumščiu sudavė smūgį V. E. į nosį, spyrė į galvą ir, pastarajam nukritus ant žemės, kumščiu sudavė du kartus į juosmens sritį, padarydamas V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai T. E. ginant sutuoktinį V. E. nuo G. K. fizinio smurto, tyčia spyrė pastarajai du kartus į koją ir į šoną, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, smogdamas V. E., jis sudaužė pastarojo akinius ir grasino juos „suvaryti“ su visais stiklais nukentėjusiajam į akis, šokinėjo ant pastarojo dviračio sugadindamas jį nepataisomai, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Be to, jis 2006 m. spalio 18 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje - Kauno rajone, Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, po fizinio smurto panaudojimo prieš V. E. ir T. E., rankoje laikydamas atlenkiamą peilį ir artindamasis prie nukentėjusiojo V. E., grasino juo nukentėjusįjį papjauti, sudeginti ir sunaikinti turtą, tokie G. K. veiksmai suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gerai įvykių neprisimena, nurodė, kad nukentėjusieji teisingai nurodė įvykių aplinkybes, jis iš tiesų 2006 metais, rugsėjo mėnesį, laikotarpyje nuo 20 iki 21 dienos, apie 20.00 – 20.30 val., Kauno r., Kačerginėje, P. Mašioto gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 9, tyčia, įremdamas kumščius T. B. į krūtinę, ją stumdė ir išplūdo necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis pripažino, kad jis 2006 m. spalio 18 d., apie 12.30 val., Kauno rajone, Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu sudavė smūgį V. E. į nosį, spyrė į galvą ir, pastarajam nukritus ant žemės, kumščiu sudavė du kartus į juosmens sritį, padarydamas V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai T. E. ginant sutuoktinį Vaclovą, tyčia spyrė pastarajai du kartus į koją ir į šoną. Be to, smogdamas V. E., jis sudaužė pastarojo akinius ir grasino juos „suvaryti“ su visais stiklais nukentėjusiajam į akis, šokinėjo ant pastarojo dviračio sugadindamas jį nepataisomai, be to, jis rankoje laikydamas atlenkiamą peilį ir artindamasis prie nukentėjusiojo V. E., grasino juo nukentėjusįjį papjauti, sudeginti ir sunaikinti turtą. Kaltinamasis nurodė, kad jis toje vietoje yra svetimas žmogus, jam atvykus gyventi į Kačerginės mstl., Kauno r., vietiniai gyventojai jo nepriėmė, jis su jais nuolat konfliktavo. Nurodė, kad jis turi sveikatos problemų, todėl konfliktų metu greitai susinervina ir elgiasi impulsyviai. Nurodė, kad jis jau keli metai su kaimynais nekonfliktuoja, su jais susitaikė, nori gyventi su visais draugiškai ir palaikyti kaimyninius santykius, jiems žalą atlygino, su jais susitaikė, todėl prašo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. K. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 10 16, apie 12.30 val., kartu su žmona T. E. dviračiais nuvažiavo nuo Kačerginės miestelio Pyplių kaimo link apie 1 km ir sutiko Kačerginės gyventoją G. K., kuris ,sustabdęs V. E. pasakė, kad važiuojant pro G. K. šunis reikia nusiimti akinius, nes jeigu taip nepadarysiąs, tai pats G. K. suvarysiąs akinius su visais stiklais į akis. Tuo metu G. K. trenkė kumščiu jam į akinius ir į nosį, ir, jam nukritus, spyrė į krūtinę, pradėjo kumščiuoti kumščiais į įvairias kūno vietas. Tuo metu pribėgo T. E. ir, paėmusi už drabužių, G. K. atitraukė. Tada G. K. pradėjo šokinėti ant dviračio, sulankstė jo priekinį ratą ir sulaužė dviračio apsaugą ir vijosi T. E.. Kai jis atsistojo, G. K. atsisuko rankoje laikydamas atlenkiamą sodo peilį, artinosi link jo supykęs ir šaukė, kad sudegins, sunaikins. Žmonai T. E. nubėgus iškviesti policijos pareigūnų G. K. dar kiek pasikoliojęs nuėjo link Kačerginės. Po įvykio G. K. niekada ramiai nepraėjo pro V. E., grasino, kad pastarajam blogai baigsis, kad šis atsiimtų parašytą pareiškimą, tačiau šių G. K. grasinimų negirdėjo nei vienas žmogus. Nuketėjusysis 2011 08 05 apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina ir papildo, kad kaip jau ir minėjo įvykis buvo 2006 10 18 d. apie 12.30 val., o ankstesnėje vienoje jo apklausoje buvo parašyta netiksli diena. Taip pat parodė, kad po paties įvykio galėjo būti, kad parėjo kokia valanda laiko, kol jis su žmona išsikvietė greitąją med. pagalbą, nes buvo sumuštas, blogai jautėsi, o nuo įvykio vietos ko parėjo į namus ir susirado telefoną galėjo būti, kad valanda laiko ir praėjo, nors jis pats į laikrodį nežiūrėjo ir minučių neskaičiavo. Dėl jam suduotų smūgių jis gali pasakyti tai, jog visų pirma G. K. sudavė su kumščiu į veidą, tuo metu sudužo ir nukrito jo akiniai, po to G. K. apsisukdamas iš kojos spyrė į galvą, tada jis parkrito ant žemės ir gulinčiam ant žemės K. vieną kartą spyrė į krūtinę, jis sugriebė K. koją ir G. K. užkrito ant jo ir užkritęs su kumščiais sudavė 2 kartus į juosmenį į inkstų plotą. Po to pribėgo prie jo žmona ir G. K. nuo nutempė. Daiktų, kuriuos K. sugadino (akinių, dviračio), jis neišsaugojo, nes nežinojo, jog tų sugadintų daiktų gali prireikti. Yra žmogus, kuris matė šį įvykį, t.y. A. P., jis atsiliepė per spaudą, kai kreipėsi norėdamas surasti įvykio liudininkų, kuris yra apklaustas teisme ir davė nuoseklius bei teisingus parodymus. Jis dėl padarytų sužalojimų buvo operuotas ir prie bylos prašo pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat prideda dokumentą patvirtinantį tai, kad iki jo sumušimo jokio konflikto tarp jo ir G. K. nebuvo (1 t., b. l. 127, 129, 133-134, 4 t., b.l. 20). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jis su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, todėl prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji T. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 10 18, apie 12.30 val., ji kartu su vyru V. E. dviračiais važiavo nuo Kačerginės miestelio Pyplių kaimo link ir pravažiavusi pirma pro sutiktą Kačerginės gyventoją G. K. išgirdo triukšmą – G. K. keikėsi, o vyras šaukėsi pagalbos. Atsisukusi ji pamatė savo vyrą V. E. gulintį ant žemės, o G. K. jį mušė. Privažiavusi prie savo vyro ji už rūbų atitraukė G. K. nuo savo vyro, o pastarasis spyrė jai į kairiąją šlaunį ir į šoną. Ji, pagriebusi savo dviratį, pradėjo bėgti. Nubėgusi kiek atokiau, ji atsisuko ir pamatė, kaip G. K. šokinėja ant jos vyro dviračio šaukdamas grasinimus, kad susidoros. Ji matė kaip G. K. grasindamas V. E. rankoje turėjo sulankstomą peilį (1 t., b. l. 136-137, 138). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ji su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, todėl prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metų rugsėjo mėnesį namo lydėjo savo kaimynę G. L. pro G. K. kiemą, kur bėgiojo du jo šunys. Ji treptelėjo koja, kad pagąsdintų ant jos ir G. L. lojančius šunis. Tuo metu išėjo G. K., kuris pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, gąsdinti, puolė ją, įrėmė kumščius į jos krūtinę ir ją pastūmė. Ji, išsitraukusi iš kišenės mobilaus ryšio telefoną, paskambino savo vyrui. G. K. pamatęs jos vyrą apsisuko ir pradėjo bėgti miško link G. L. įsiterpė tarp jos ir K. norėdama apginti. Tuo momentu ji išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną ir paskambino savo vyrui, kad jis atbėgtų jos gelbėti. Kadangi jos buvo netoli namų, jos vyras greitai atbėgo. G. K. pamatęs atbėgantį jos vyrą apsisuko ir pradėjo bėgti link miško. Nurodė, kad G. K. jai grasina jau nebe pirmą kartą, žino, kad G. K. grasina ir kitiems Kačerginės gyventojams, juos užpuola, grasina. Gyventojai bijo praeiti pro jo namus. (1 t., b. l. 141, 4 t., b.l. 24). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ji su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, todėl prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Liudytojas Liudvikas Šluostas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metų rudenį, dirbdamas greitosios medicinos pagalbos mediku, buvo iškviestas į Kauno r., Kačerginę pas E. dėl sumušimo. Nuvykęs vyriškio ir moters kūnų apžiūros neatliko, tačiau vyriškio veide ties žandikauliu pastebėjo mėlynę, pas moterį paviršinių sužalojimų nepastebėjo, tačiau ji buvo labai susijaudinusi su pakilusiu kraujo spaudimu. L. Š. siūlė E. nuvykti į Kauno medicinos universitetines klinikas, tačiau šie atsisakė (1 t., b. l. 140).

Liudytoja G. L. parodė, kad 2006 metų rugsėjo mėnesį pavakary ją per T. B. kaimyno G. K. kiemą lydėjo T. B.. Tuo metu kieme bėgiojo du G. K. šunys, kurie pradėjo loti. T. B. treptelėjo koja gąsdindama šunis. Tuo metu į lauką keikdamasis necenzūriniais žodžiais išbėgo G. K., kuris puolė T. B. kumščiais, tačiau smūgių jai nesudavė. T. B. paskambino savo vyrui, o G. K. išgirdęs, kad T. B. šaukiasi vyro su savo šunimis nubėgo miško link (1 t., b. l. 144).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2006 metų rudenį jam paskambino žmona T. B., kuri buvo išėjusi pas G. L., ir pasakė, kad jas abi užpuolė G. K., kuris grasino ir plūdo jas necenzūriniais žodžiais. Kai žmona paskambino R. B. buvo už namo ir kas vyko G. K. kieme jis nematė, o pasirodžius R. B., G. K. pabėgo į netoliese esantį mišką. (1 t., b. l. 145).

Liudytojas J. K., parodė, kad jo sūnus G. K. Kačerginėje, Kauno r., gyvena nuo 2001 metų. Apie sūnaus konfliktus su kaimynais J. K. nieko nežino, nes sūnus jam nieko nepasakoja, o pats jis kartu su sūnumi negyvena. Sūnų aplanko tik retkarčiais. T. ir V. E. jis nepažįsta, o T. B. žino tik iš matymo (1 t., b. l. 150).

Liudytojas A. P. 2011 04 21 teismo posėdžio metu parodė, kad žino apie V. E. sumušimą, įvykio metu ėjo taku ir išgirdo šuns lojimą, pamatė T. E. bėgančią, o G. K. ją vejantis ir jai spiriant, po to pamatė, kad eina V. E. kruvinu veidu. Buvo 2006 metai, metus pamena, nes perskaitė laikraštyje, įsiminė įvykis. Vieta buvo netoli Biliūno aikštės, daugiau miškelyje, kylant į kalną. Paštas, parduotuvė yra netoli nuo įvykio vietos, apie pusę kilometro atstumu. Buvo diena apie 12.30 val. jis atėjo iš šono esančiu taku, kuris susikirto su kitu taku. Netoli buvo vandentiekio bokštas. Ten buvo miško kraštas, nusileidus - Biliūno aikštė. Jis iš savo namų ėjo pas draugą. Nukentėjusieji buvo jam po kaire puse, kitame takelyje. Atstumas tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo maždaug 30 metrų. E. pažino, juos gerai žinojo iš matymo. G. K. taip pat žinojo. Matė, kaip K. vijosi nukentėjusiąją ir jai spyrė berods į dešinį šoną du kartus, spyrė stovinčiai, ji nenukrito, tik buvo susirietusi. G. K. rėkė, kad kažką padegs. Jis užriko, kad baigtų, negi jiems miško mažai, tada K. nurimo ir pasuko link Kačerginės miestelio. Matė, kad V. E. ėjo užsidengęs ranka kruviną veidą, ėjo link T. E.. jis su nukentėjusiaisiais nekalbėjo, neklausė dėl ko juos sumušė. Nukentėjusieji ėjo nuo jo maždaug 30 metrų atstumu. T. E. ėjo pirma, paskui ją – vyras. Nematė, kad jie būtų ką nešę, matė, kad mėtėsi dviračiai. Perskaitė, kad ieškomas liudytojas, matęs įvykį. Anksčiau nieko neinformavo, nes nežinojo, kad vyksta dėl to teismas. Jis nukentėjusiuosius paliko miške. G. K. nuėjo. Nepadėjo nukentėjusiesiems, nes nenorėjo kiškis, suprato, kad tarp jų buvo konfliktas, paskui matė, kad konfliktas pasibaigė (3 t., b.l. 140-141).

Teismo medicinos ekspertas A. C. 2009 10 21 teismo posėdžio metu parodė, kad iš asmens sveikatos istorijoje esančio klinikų išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad dešiniame skruoste stebimas minkštas darinys, guzas, kurio kilmė nėra aiški, buvo operuotas. Nepakanka medicininių duomenų, kad nustatyti kada tas guzas atsirado. Taip pat nepakanka duomenų, kad nustatyti ar skrandžio išvarža nukentėjusiajam atsirado po sumušimo 2006 metais. Pateiktuose dokumentuose kilmės priežastis nėra aiškinama. Negali kategoriškai atmesti, kad guzas veide galėjo atsirasti ir po minimos traumos, galėjo limfa susitvenkti. Guzas buvo šalinamas, bet nepašalintas visiškai. Randai po pjūvių visiškai nepašalinami. Tik kosmetinė operacija galėtų tą randą padaryti mažiau pastebimą (2 t, b.l. 197).

2007 12 06 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto teismo medicinos eksperto išvada Nr. G 4955/07(02) patvirtina, kad V. E. padarytas veido sumušimas kietu buku daiktu, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 120).

2007 12 06 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto teismo medicinos eksperto išvada Nr. G 4956/07(02) patvirtina, kad T. E. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Patirti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123).

2009 11 17 Valstybinės įmonės „Kauno regiono keliai“ Kauno kelių tarnybos raštas patvirtina, kad atstumas nuo Kačerginės pašto iki miško tarp Kačerginės ir Pyplių kaimo yra 480 metrų ( 3 t., b.l. 8).

2009 12 02 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kačerginės seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad G. K. Kačerginėje gyvena nuo 2001 metų, domisi miestelio ir rajono gyvenimu. Vertindamas miestelio bei atskirų asmenų gyvenimą rašo raštus seniūnijai, savivaldybės ir apskrities administracijų įvairiems skyriams, ministerijoms, seimo kontrolei ir kitur su savo reikalavimais, kurie kartais būna ir ne visai pagrįsti. Jo atžvilgiu gaunama žodinių nusiskundimų iš miestelio gyventojų. Gyventojai vengia bendrauti su G. K., norėdami išvengti konfliktų ir skundų (3 t., b.l. 19).

2011 08 05 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad T. E. parodė vietą, Kauno r., Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, kur G. K. mušė jos vyrą V. E., šokinėjo ant vyro dviračio bei du kartus spyrė jai (4 t. b.l. 5-11).

2011 08 05 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. E. parodė vietą, Kauno r., Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, kur jis buvo sužalotas (4 t., b.l. 12-19 ).

2011 08 05 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. E. pateikė šiuos dokumentus: 1) Kauno medicinos universiteto klinikų išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame ligos anamnezė nurodyta: skundžiasi dariniu kairio skruosto srityje, darinys atsiradęs apie 3 metai po buvusio sumušimo, nežymiai padidėjęs, parausta. 2009 07 28 operuotas. 2) 2007 12 12 privalomas nurodymas Nr. 37 (4 t., b.l. 21 ).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.

Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai ir per poveikį papildomam objektui – asmens sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Šio nusikaltimo padarymo vieta yra Kauno r., Kačerginėje, P. Mašioto gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 9, ir Kauno rajone, Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos. Tai yra viešos vietos, kuriose būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamojo įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, smūgių sudavimas nukentėjusiajam, jo ir kitų buvusių asmenų išplūdimas kitų asmenų akivaizdoje, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis sutrikdė žmonių poilsį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydami su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jų chuliganiškos paskatos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis

Išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai yra inkriminuojami nustačius, kad kaltinamojo tyčinė veika buvo nežymaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nukentėjusiuosius nužudyti priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Faktiniais duomenimis – kaltinamojo G. K. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka - nukentėjusiųjų T. B., V. E., T. E. bei liudytojų Liudviko Šluosto, G. L., R. B., J. K., A. P., eksperto A. C. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. K. 2006 metais, rugsėjo mėnesį, laikotarpyje nuo 20 iki 21 dienos, apie 20.00 – 20.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje - Kauno r., Kačerginėje, P. Mašioto gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 9, esant menkaverčiai dingsčiai, įžūliais veiksmais, tyčia įremdamas kumščius T. B. į krūtinę, ją stumdydamas bei plūsdamas necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Be to jis, 2006 m. spalio 18 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje - Kauno rajone, Kačerginėje, miškelio pradžioje, 190 metrų atstumu nuo J. B. – Nemuno gatvių sankryžos, elgdamasis įžūliai, esant menkaverčiai dingsčiai, tyčia kumščiu sudavė smūgį V. E. į nosį, spyrė į galvą ir, pastarajam nukritus ant žemės, kumščiu sudavė du kartus į juosmens sritį, padarydamas V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai T. E. ginant sutuoktinį V. E. nuo G. K. fizinio smurto, tyčia spyrė pastarajai du kartus į koją ir į šoną, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, smogdamas V. E., jis sudaužė pastarojo akinius ir grasino juos „suvaryti“ su visais stiklais nukentėjusiajam į akis, šokinėjo ant pastarojo dviračio sugadindamas jį nepataisomai, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, be to, jis, rankoje laikydamas atlenkiamą peilį ir artindamasis prie nukentėjusiojo V. E., grasino juo nukentėjusįjį papjauti, sudeginti ir sunaikinti turtą, tokie G. K. veiksmai suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamojo G. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistas, turi sveikatos problemų, serga paranoidine šizofrenija, tačiau teisme elgiasi kultūringai, su kaimynais daugiau nekonfliktuoja, jų atsiprašė, nusikaltimai padaryti seniai, 2006 metais, nors po to buvo teistas privataus kaltinimo tvarka už konfliktą su kitu kaimynu, kas pratęsė šioje byloje senaties terminą, tačiau nuo to laiko konfliktų su kaimynais nebuvo, nusikaltimu padaryta žala išieškota, nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jiems atleido, jie susitaikė ir prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., leidžiantys atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d. ir 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusieji pareikštų civilinių ieškinių atsisakė, kadangi kaltinamasis atlygino nusikaltimais padarytą žalą.

Kadangi nukentėjusieji prašo patvirtinti susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 5 d., teismas

nusprendė:

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pripažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis.

Patvirtinti kaltinamojo G. K. ir nukentėjusiųjų T. B., V. E. ir T. E. susitarimą, kurio kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems advokatų atstovavimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas, ir įpareigojant nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajai T. B. 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų), atlyginti nukentėjusiajai T. E. 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) ir atlyginti nukentėjusiajam V. E. 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.