Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui G. L. bei institucijos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – institucija) atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. L. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Liudytoja J. P. parodė, kad automobiliu važiavo ji, sutuoktinis ir jo brolis. Parduotuvėje sutiko ir G. L. su kaimynu. Jie išvažiavo pirmi. Privažiavus rado skersai kelio užstatytą G. L. automobilį. Tai jis daro piktybiškai ne vieną kartą, tačiau stengiasi su šiuo asmeniu nekonfliktuoti. G. L. sėdėjo prie stalo ir nereagavo į prašymą patraukti automobilį. Pamatęs, kad ji skambina policijai, atsisėdo į automobilį, tačiau vėl iš jo išlipo. Tuomet ji dar kartą paskambino policijai ir pėsčiomis nuėjo į savo sodybą. Jai fotografuojant jo automobilį, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.

Liudytoja L. B. parodė, kad jai pakako duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nuotraukose užfiksuotas pažeidimas kaip buvo užtvertas kelias. Pareiškėja įvardino žodžius, kuriuos išgirdo iš G. L., tačiau pastarasis teigė, kad vartojo tik lietuviškus žodžius, kurie nėra įžeidžiantys.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Pareiškėjas 2016-09-14 pripažino aplinkybes, kad jam priklausantis automobilis buvo išvažiavęs į gatvės važiuojamąją dalį, dėl to kilo konfliktas su J. P.. Pareiškėjas pripažįsta, kad J. P. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius, neigiamą reikšmę asmens atžvilgiu turinčius žodžius „rupūže, gyvate, išgama, žiople, neraliuota išpera“.

G. L. kaltę pagrindžia ir kitų įrodymų visuma, būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis (institucijos pateiktos bylos 1 lapas), J. P., M. P. paaiškinimai (b.l.3, 6), pridėtos fotonuotraukos (b.l. 8-9), tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l.7). Teismas pažymi, kad pažeidimo esmę sudaro ne tik necenzūrinių žodžių vartojimas viešose vietose, bet ir kiti veiksmai, t.y. įžeidžiamas kibimas ar panašūs veiksmai. Todėl pareiškėjo pavartoti žodžiai, vertinant jo pateiktus argumentus, akivaizdžiai sudaro nedidelio chuliganizmo sudėtį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 straipsniais, 302 straipsnio 1dalies 1punktu teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2016-09-14 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-71738791-16 palikti nepakeistą, pareiškėjo G. L. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.