- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- I-2329-281/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01192-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. J., R.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Rasos Ragulskytės - Markovienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui Linui Mažonui, atsakovės atstovei Astai Martišienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos skundą (pareiškėjas R. J., tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcijos) skunde teismui (b.l. 2-6) prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-05-20 sprendimo Nr. S-99-(7-33/2008) dalį, kuria iš dalies panaikintas atsakovės sprendimas, ir palikti galioti atsakovės 2008-01-16 sprendimą Nr.68-11.
Šalies argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2005-12-22 V.V. S. pardavė žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime A. G. Visus dokumentus, susijusius su žemės grąžinimu ir pardavimu tvarkė pareiškėjas. 2006-01-16 A. G. pardavė pareiškėjui du žemės sklypus: vieną 2,01 ha žemės sklypą, esantį Kauno raj. sav. (duomenys neskelbtini) km. už 27000 Lt. Sutarties sudarymo metu šio sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis – 63000 Lt. Kitą 1,1501 ha žemės sklypą, esantį Kauno raj. sav. (duomenys neskelbtini) km. pardavė už 63000 Lt. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė pagal 2006-04-03 VĮ Registrų centras duomenis - 786890 Lt.
Pareiškėjas ir jo žmona J. J. pardavė 1,1501 žemės sklypą (įsigytą už 63000Lt) su nekilnojamais daiktais už 1957000Lt UAB „Merseta“. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis vidutinė 1,1501 ha žemės sklypo rinkos vertė - 786890 Lt (vertės nustatymo data 2006-02-24), nekilnojamų daiktų bendra vertė - 267458 Lt.
2005-12-14 UAB Korporacija „Matininkai“ pagal pareiškėjo kreipimąsi surašė preliminarią išvadą dėl turto vertės. Vertintojai pateikė preliminarią išvadą, kad vertinamo objekto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2005-12-12) buvo 1957000 Lt: žemės sklypo vertė - 1095000 Lt, nekilnojami daiktai - 862000 Lt.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija), atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, suabejojo žemės sklypo ir statinių kainų realumu, todėl kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl tikrosios žemės sklypo ir statinių vertės nustatymo jų pardavimo metu. 2006-10-31 UAB „Robinta“ pateikė turto vertės nustatymo ataskaitas, kuriose pateikė išvadas dėl turto vertės: žemės sklypo vertė - 805000 Lt, nekilnojamų daiktų bendra vertė - 942000 Lt. Remiantis turto vertinimo ataskaita, akte nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 742000 Lt didesnė nei nustatė pareiškėjas.
Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad tarp žemės sklypo pirkimo (2006-01-16) ir pardavimo (2006-04-03) praėjo trumpas laiko tarpas, 2006-04-03 žemės ir pastatų pirkimo sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų (pareiškėjas yra UAB „Merseta“ direktorius ir vienintelis akcininkas), sudarant 2006-04-03 sutartį UAB „Merseta“ atstovavo E. S., veikęs pagal direktoriaus, t. y. pareiškėjo, išduotą įgaliojimą bei į nepriklausomo turto vertintojo atliktą nekilnojamo turto vertinimą bei į tai, kad pareiškėjo užsakymu UAB Korporacija „Matininkai“ jau buvo atlikusi (2005-12-14) preliminarų turto vertinimą, kuriuo žemės sklypo vertė (1095000 Lt) nustatyta žymiai didesnė nei kaina (63000 Lt), už kurią Pareiškėjas su sutuoktine pardavė žemės sklypą, padaryta pagrįsta išvada, kad 2006-04-03 žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas siekiant asmeninės naudos su tikslu padidinti nekilnojamų daiktų vertę (1999-10-21 įsigyti statiniai pajamų mokesčiu neapmokestinami) ir sumažinti žemės sklypo vertę, kuris įsigytas 2006-01-13, todėl pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 21 p. gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) apmokestinamas.
Komisija sprendime konstatavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorių formalūs požymiai neatspindi tikrojo jų turinio ir sudarymo tikslo ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės gautas 742000 Lt pajamas (805000-63000 Lt) pripažinti kaip gautas už parduotą žemės sklypą ir atitinkamai apmokestinti.
Komisija skundžiamu sprendimu panaikino atsakovo sprendimo dalį dėl 55650 Lt GPM, 2916,06Lt GPM delspinigių, 16695 Lt GPM baudos sumokėjimo nurodydama, kad GPMĮ 23 str. 1 dalies nuostata dėl išskaičiuojančio asmens pareigos, išmokant išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, yra imperatyvaus pobūdžio. Susiklosčius mokestiniams teisiniams santykiams tarp pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens ir biudžeto, nėra pagrindo reikalauti, kad pareigą sumokėti į biudžetą GPM vykdytų šiame santykyje nesantis fizinis asmuo. Todėl Komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 55650 Lt GPM, 2916,06 Lt GPM delspinigius bei 16695 Lt GPM baudą.
Su Komisijos sprendimo dalimi, kuria panaikinta atsakovės sprendimo dalis dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti į biudžetą 55650 Lt GPM, 2916,06 Lt GPM delspinigių, 16695 Lt GPM baudos nesutinka ir mano, kad Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Pajamas deklaruojančiam gyventojui pagal GPMĮ 27 str. 1 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 d. ar šio įstatymo 28 str. nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Taigi šiame straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas (išskyrus neapmokestinamąsias, nurodytas centrinio mokesčio administratoriaus sąraše, kurios, remiantis šio straipsnio 6 dalimi, gali būti nedeklaruojamos) ir už jas apskaičiuota pajamų mokestį.
GPMĮ 27 str. 7 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje privalo deklaruoti mokestinio laikotarpio pajamas, nuo jų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotą ar paties gyventojo sumokėtą pajamų mokestį. Pažymėtina, kad pajamas deklaruojančiam gyventojui pagal GPMĮ 27 str. 7 dalį yra prievolė sumokėti pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos, nesvarbu, kokiai klasei tos pajamos priskiriamos. Jeigu pareiškėjas, kaip ir privalėjo, būtų deklaravęs visas turto pardavimo pajamas, tai jo deklaracijoje butų apskaičiuotas pajamų mokesčio skirtumas tarp apskaičiuotos ir išskaičiuotos mokesčio sumos, kurį (skirtumą) jis privalėjo sumokėti iki gegužės 1 d. Taigi prievolė mokėti pajamų mokestį nuo deklaruotų pajamų (t.t. ir nuo A klasės pajamų) atsiranda ir pajamas deklaruojančiam gyventojui.
GPMĮ 15 str. įpareigoja gyventojus, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš bet kokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos gautomis apmokestinamosiomis pajamomis pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Todėl pareiškėjas turėjo ir pareigą, ir galimybę (deklaracijų pateikimo metu Pareiškėjas žinojo apie Kauno AVMI priimtą sprendimą pripažinti iš turto pardavimo sandorio gautą kitokią pajamų sumą) deklaruoti realias iš turto pardavimo gautas pajamas.
Pažymėjo, kad 2007-09-10 Inspekcija surašė patikrinimo aktą, atlikusi pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, kai jau buvo pateikta pareiškėjo 2006 m. metinė pajamų mokesčio deklaracija (pateikta 2007-04-13). Atsakovo nuomone, pareiškėjas, teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pažeidė GPMĮ 27 str. 7 d., kuri numato, kad skirtumą tarp apskaičiuotos ir išskaičiuotos GPM sumos sumoka gyventojas, bei 27 str. 1 d., kuri numato, kad metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruojamos tiek A klasės, tiek B klasės pajamos. Mokestinių ginčų komisijos sprendime šios įstatymo nuostatos nėra taikomos ir aiškinamos. Be to, Komisija sprendime pripažino, jog mokesčių administratorius tinkamai pritaikė MAĮ 69 str., t. y. tinkamai atkūrė iškreiptas sandorio aplinkybes, tačiau pati Komisija MAĮ 69 str. nuostatas taikė ne visa apimtimi.
LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 69 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas. Šios teisės normos (turinio viršenybės prieš formą principo) taikymo esmė yra atkurti iškreiptas aplinkybes, lemiančias apmokestinamo objekto dydį bei mokesčio subjektą. Pažymėtina, kad MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas (metodas). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis (bylos Nr. A11 - 719/2007), kurioje konstatuojama, kad aiškinant nurodytą teisės normą (MAĮ 69 str. 1 dalį) pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.
Inspekcija, taikydama MAĮ 69 str. nuostatas, konstatavo, kad 2006-04-03 žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas siekiant asmenines naudos su tikslu padidinti nekilnojamų daiktų vertę (1999-10-21 įsigyti statiniai pajamų mokesčiu neapmokestinami) ir sumažinti žemės sklypo vertę, kuris įsigytas 2006-01-13, todėl pagal GPM įstatymo 17 str. 21 p. GPM apmokestinamas, t. y. iš minėto sandorio akivaizdus mokesčių vengimo tikslas.
Pažymi, kad Inspekcija mokestines prievoles perkėlė gyventojui būtent todėl, kad, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, sandorius vertino kompleksiškai, atsižvelgdama tiek į mokestį išskaičiuojančio asmens, tiek į gyventojo tikslus, gautą mokestinę naudą bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju, pareiškėjas, kuris buvo vienintelis įmonės akcininkas, sudarė sandorį su jo kontroliuojama įmone kainomis, neatitinkančiomis rinkos vertės, toks sandoris lėmė nepagrįstos mokestinės naudos atsiradimą ir šią naudą faktiškai gavo pareiškėjas, kadangi išvengė GPM, kuris būtų išskaičiuotas iš jam išmokamų išmokų. Komisija nagrinėjamu atveju rėmėsi tik GPMĮ 23 str., nustatančiu prievolę išskaičiuoti pajamų mokestį, bet neatsižvelgė į GPMĮ 27 str., kuriame nustatomos prievoles pajamas deklaruojančiam gyventojui sumokėti pajamų mokestį, ir į pareiškėjo, nedeklaravusio visų turto pardavimo pajamų, padarytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. J. atsiliepime teismui (b.l. 20-26) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad pakartotinio patikrinimo išvada padaryta neįvertinus visų aplinkybių turinčių reikšmės teisingai ir pagrįstai išvadai padaryti, faktiškai pakartotinas patikrinimas padarytas nebuvo, o buvo vadovaujamasi pirminio patikrinimo išvadomis.
Kaip ir pirminio patikrinimo metu, pakartotino patikrinimo metu Inspekcija atlikusi sandorio, kuriuo R. J. ir J. J. pardavė UAB „Merseta“ žemės sklypą ir statinius, patikrinimą padarė išvadą, jog 2006-04-03 nekilnojamojo turto pardavimo sandoris buvo sudarytas, siekiant asmeninės naudos su tikslu padidinti nekilnojamųjų daiktų vertę (už įsigytus statinius 1999-01-21 pajamų mokesčio mokėti nereikia) ir sumažinti žemės sklypo vertę (įsigytą 2006-01-16 GPM mokėti reikia).
Tokias išvadas Inspekcija padarė remdamasi 2006-10-31 UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita. Tačiau pareiškėjo teigimu pats pavedimas UAB „Robinta“ atlikti turto vertinimą buvo nepagrįstas, o šios įmonės sudaryta turto vertinimo ataskaita prieštarauja LR Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr.871 „Dėl rinkos kainos, pagal kurią mokesčio administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodų ir jų taikymo tvarkos patvirtinimo“ 4-6, 11 p. nuostatoms bei LR finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr.IK-123 „Dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 2 d. ir GPMĮ 15 str. 2 d. normoms.
Nurodo, kad atliekant vertinimą turi būti įvertinamos ekonominės aplinkybės siekiant nustatyti, ar rinkos, kurioje įvykdytas tikrinamas sandoris, sąlygos gali būti palyginamos su rinkos, kurioje vyksta laisvi sandoriai, sąlygomis.
Turto vertintojas UAB „Robinta“ nurodo, jog rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, kas prieštarauja GPMĮ nuostatoms dėl ekonomiškai pagrįsto turto vertinimo. Atliekant statinių ir žemės sklypo vertinimą visiškai nevertintas žemės sklypas pagal faktinę padėtį, nebuvo atkreiptas dėmesys į Kauno rajono bendrąjį planą. Šiame planavimo dokumente, kuris yra svarbiausias planavimo dokumentas numatantis žemės naudojimo būdą ir pobūdį, nėra numatyta galimybė šiame žemės sklype vykdyti pramogų veiklą. Esant tokiai situacijai UAB „Robinta“ privalėjo vertindama šį žemės sklypą taip pat jį vertinti ne kaip prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, o žemės sklypą, kuriame pastatyti gamybinės paskirties pastatai, kuriuose faktiškai ir vyksta gamyba.
Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas už 2006 m. deklaravo savo pajamas ir pateikė visų pajamas pagrindžiančius sandorių kopijas bei nemažino mokėtinų mokesčių sumų ir jas sumokėjo. Aplinkybė, kad mokesčių administratorius pats apskaičiuoja mokėtiną sumą, neatsižvelgdamas į sandorio sumą, neleidžia daryti išvados, jog R. J. sumažino mokėtino mokesčio sumą tikslingai, tuo labiau, kad mokesčių administratorius daro tik prielaidą, jog pareiškėjas galėjo žinoti, kad sandoris neatitinka neva tikrosios rinkos vertės.
Jau vykstant mokestiniam ginčui buvo bandoma atlikti ekonomiškai pagrįstą žemės sklypo vertinimą (tokio vertinimo minimali kaina yra apie 25000 Lt) ir buvo atlikti žemės sklype esančio dirvožemio užterštumo tyrimai, kadangi jame buvo įkurta ir veikė naftos produktų saugykla, cheminių trąšų bei kitų cheminių medžiagų, naudotų žemės ūkyje, saugykla.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime (b.l. 46-47) teismui su skundo reikalavimais sutiko, o savo poziciją pagrindė tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad R. J. 2006-01-16 pirkimo pardavimo sutartimi iš A. G. už 63000 Lt įsigijo1,501 ha žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajono savivaldybėje (mok b. t1, b.l. 92-96).
Minėtas žemės sklypas kartus su jame esančiais pastatais (daržovių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mechaninės dirbtuvės Nr.(duomenys neskelbtini); šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) R. J. ir J. J. 2006-04-03 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Merseta“, nurodant, jog žemės sklypas parduodamas už 63000 Lt, o nekilnojamieji daiktai už 1894000 Lt (mok b. t1, b.l. 97-102).
Pareiškėjas 2006-05-30 kreipėsi į Inspekcija su prašymu grąžinti dėl žemės sklypo perleidimo išskaičiuotą 9450 Lt GPM permoką (mok. b.l. 110-111).
UAB „Robinta“ Inspekcijos užsakymu atlikusi R. J. priklausiusio minėto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajono savivaldybėje bei jame esančių statinių vertinimą, 2006-10-31 turto vertės nustatymo pažymose pateikė išvadas, jog minėto žemės sklypo vertė yra 805000 Lt, o visų šiame žemės sklype esančių statinių vertė lygi 849000 Lt (mok.b.t1, b.l. 112-132, 136-152).
Inspekcija, vykdydama Mokesčių inspekcijos 2007-06-22 sprendimo Nr.68-99 nurodymą, pakartotinai patikrino R. J. pagal pateiktą prašymą perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką ir surašė 2007-09-10 patikrinimo aktą Nr.AU2-25, kuriame konstatavo, kad žemės sklypas parduotas UAB „Merseta“ (pareiškėjas yra vienintelis akcininkas) žymiai mažesne kaina nei tikra jo rinkos vertė, siekiant išvengti priklausančio apskaičiuoti ir sumokėti GPM, todėl pareiškėjui papildomai apskaičiavo 55650 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2916,06 Lt šio mokesčio delspinigių bei nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl 9450 Lt GPM permokos grąžinimo yra atmestinas (mok.b. t1, b.l. 41-48).
Inspekcijos 2007-11-09 sprendimu Nr.(04)-K3-365 patvirtintos patikrinimo aktu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos, nuspręsta netenkinti prašymo dėl 9450 Lt GPM grąžinimo bei paskirta 16695Lt (30 %) GPM bauda (mok.b. t1, b.l. 26-35).
Mokesčių inspekcijos 2008-01-16 sprendimu Nr.68-11 patvirtintas Inspekcijos 2007-11-09 sprendimas Nr.(04)-K3-365 (mok b. t1, b.l. 9-12)
Komisijos 2008-05-20 sprendimu Nr.S-99(7-33/2008) R. J. skundas patenkintas iš dalies - patvirtinta Mokesčių inspekcijos 2008-01-16 sprendimo Nr.68-11 dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl 9450 Lt GPM grąžinimo ir panaikinta minėto sprendimo dalis, kuria nurodyta pareiškėjui sumokėti 55650 Lt GPM, 2916,06 Lt GPM delspinigius, 16695 Lt GPM baudą (b.l. 7).
LR mokesčių administravimo įst. 159 str. 2 d. nurodoma, kad Komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
Iš šios teisės normos matyti, kad centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginčą yra leista tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, t. y. kai skirtingai teisės normą aiškina bei pritaiko centrinis mokesčių administratorius ir Komisija.
Iš Mokesčių inspekcijos 2008-01-16 sprendimo bei Komisijos 2008-05-20 sprendimo matyti, kad tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau skirtingai aiškinamos ir taikomos 23 str. 1d., 27 str. 1, 7 d. nuostatos, reikšmingos mokestinio ginčo išsprendimui.
Toks ginčas atitinka LR mokesčio administravimo įst. 159 str. 2d. numatytas sąlygas ir yra nagrinėtinas teisme. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas gali skųsti Komisijos sprendimą tiek dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tiek dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.
R. J. Komisijos 2008-05-20 sprendimo neskundė, todėl daroma išvada, jog dėl šiame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, tame tarpe ir dėl mokestinių nepriemokų paskaičiavimo teisingumo, ginčo nėra.
Be to, tarp Komisijos ir Mokesčių inspekcijos nėra ginčo dėl R. J. sudaryto su UAB „Merseta“ minėto 1,501 ha žemės sklypo bei pastatų pirkimo-pardavimo sandorio vertinimo ir to, jog šiuo sandoriu buvo išvengta mokėtino GPM. Nėra ginčo ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinos LR mokesčių administravimo įst. 69 str. 1d. nuostatos, numatančios, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą.
Byloje spręstinas ginčas dėl Mokesčių inspekcijos skundo reikalavimo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-05-20 sprendimo Nr.S-99-(7-33/2008) dalį, kuria panaikintas atsakovės sprendimas bei palikti galioti atsakovės sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
GPMĮ 23 str. 1 d. nurodoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
GPMĮ 27 str. 1 d. sakoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 d. ar šio įstatymo 28 str. nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (2003-12-18 įstatymo Nr.IX-1913 redakcija, galiojusi iki 2008-12-30). Šio įstatymo 27 str. 7 d. buvo nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (2002-07-02 Nr.IX-1007 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-12-30).
Komisijos sprendime nurodoma, kad GPMĮ 23 str. 1 d. nuostata, dėl išskaičiuojančio asmens pareigos išmokant išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti bei sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl susiklosčius mokestiniams teisiniams santykiams tarp pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens ir biudžeto, nėra pagrindo teigti, kad tokia pareiga atsiranda šiame santykyje nesančiam fiziniam asmeniui.
Mokesčių inspekcijos teigimu, vadovaujantis GPMĮ 27 str. 1, 7 d. nuostatomis, asmuo mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų, privalo šias pajamas deklaruoti, o pajamas deklaruojančiam gyventojui atsiranda prievolė sumokėti pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos ir mokestiniu laikotarpiu pajamų mokesčio sumos, nesvarbu kokiai klasei tos pajamos priskirtinos.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2009-10-01 nutartyje (adm. b. Nr.A442-773/2009) pažymėjo, kad aiškinant GPMĮ 27 str. 1, 7 d. įtvirtintas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka ne tik mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, bet ir gyventojui (mokesčių mokėtojui).
Taigi, mokesčių administratoriaus išvada, jog nagrinėjamu atveju vadovaujantis GPMĮ 27 str. 1,7d. R. J. atsirado prievolė sumokėti Inspekcijos perskaičiuotą GPM bei su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius ir baudą, yra pagrįsta.
Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004; Administracinių teismų praktika, Nr. 6).
Pareiškėjo atsiliepime teismui nurodyti motyvai nesusiję su GPMĮ 23 str. 1d., 27 str. 1, 7 d. įtvirtintų nuostatų taikymu bei aiškinimu, iš esmės nesutinkama su Komisijos bei mokesčių administratoriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl sprendžiant kilusį ginčą teisiškai nereikšmingi ir teismas jų nevertina.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai sprendžiama, kad Komisijos 2008-05-20 sprendimas toje dalyje, kuria, panaikinama Mokesčių inspekcijos 2008-01-16 sprendimo dalis, yra priimtas netinkamai taikant ir aiškinant GPMĮ 27 str. 1, 7 d. įtvirtintas nuostatas, todėl yra šioje dalyje yra naikintinas ir paliktinas galioti Mokesčių inspekcijos 2008-01-16 sprendimas Nr.68-11.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-05-20 sprendimo Nr. S-99-(7-33/2008) dalį, kuria iš dalies buvo panaikintas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2008-01-16 sprendimas Nr.68-11, ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2008-01-16 sprendimą Nr.68-11.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą