- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 2-11-434/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00918-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- Valentino A, V. A. G., atstovaujamam (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui V. A. G., atstovaujamam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų bei Panevėžio apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu bei teismo posėdyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 33 765,27 Eur jos turėtų išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji su atsakovu yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, nes kiekvienam iš jų priklauso po ½ šio pastato. Gyvenamas namas pradėtas statyti (duomenys neskelbtini) m., o baigtas (duomenys neskelbtini) m. Jos motina šį namą įsigijo (duomenys neskelbtini) m. rudenį, o po jos mirties (duomenys neskelbtini) m. pastatus paveldėjo ji ½ ir ½ dalis atiteko tėvui. Tėvas šiame name gyveno apie pusę metų, nes po to, kai nužudė jos vyrą, buvo suimtas ir nuteistas, o šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Per visą šį laiką jis niekada nesirūpino pastatais, jų netvarkė ir neremontavo, neprisidėjo prie jų išlaikymo. Tėvas (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o 2009-06-18 teismo nutartimi ji buvo paskirta tėvui priklausančio turto administratore. Namas iki 2013 m. nebuvo rekonstruotas ar renovuotas, jo buvo bloga šiluminė izoliacija, stogas praleido vandenį, todėl ji pasikvietė specialistę J. C., kuri apžiūrėjo gyvenamąjį namą ir surašė jo apžiūros aktą, kuriame konstatavo visus jo trūkumus, dėl kurių namu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Todėl ji priėmė sprendimą namą remontuoti, o kadangi yra ir tėvui priklausančios dalies turto administratorė, tokį sprendimą priėmė ir už jį. 2014 m. pabaigoje buvo atlikti remonto darbų ir medžiagų paskaičiavimai, kad viso gyvenamojo namo darbų kaina yra 67 530,54 Eur su PVM, tame tarpe namo remonto darbo užmokestis yra 16 642,52 Eur, medžiagos 25 077,61 Eur, mechanizmai 474,60 Eur. Buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti atliktini darbai ir būtinos medžiagos. Visus namo statybos ir remonto darbus atliko savo sąskaita, jie buvo pradėti 2014 m., o baigti 2017 m. pradžioje, todėl buvo surašytas atliktų remonto darbų patikrinimo aktas ir konstatuota, kad atlikti namo remonto darbų kiekiai atitinka nurodytiems sąmatoje. Kai kuriuos remonto darbus atliko jos vyras, stogo perdengimui samdė stongdengius, elektros instaliacijos pakeitimui – elektrikus, stalius medžio darbų atlikimui. Kadangi išlaidų dokumentų nekaupė, jų didžioji dalis neišliko. Centralinio šildymo name įrengimas kainavo apie 26000 litų, o stogo perdengimas su medžiagomis ir meistrais – apie 24000 Lt. Kadangi visas šias namo remonto išlaidas apmokėjo ji viena, todėl pusę sumos prašo priteisti iš atsakovo, nes jo pareiga yra prisidėti prie patirtų išlaidų atlyginimo. Pripažįsta, kad visu šiuo namu visą šį laiką naudojosi jos vienos šeima.
Atsakovo V.A. G. globėjo atstovo paaiškinimu, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nors ieškovė, būdama paskirta atsakovo turto administratore, nurodo priėmusi ir jo vardu sprendimą remontuoti jiems abiems priklausantį turtą, todėl, jos nuomone, remontas buvo atliktas esant abiejų savininkų sutikimui, tačiau tokia išvada yra klaidinga, nes ieškovė, veikdama kaip atsakovo turto administratorė, ir priimdama sprendimą atlikti jiems abiems priklausančio turto remontą, kurio suma siekia 67530,54 Eur, sumą turėjo gauti išankstinį teismo leidimą, nes įstatymas įpareigoja, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, reikalinga gauti išankstinį teismo leidimą, tačiau tokio leidimo ji neturi. Be to, ieškovė, administruodama atsakovui priklausantį turtą, tiek patį turtą, tiek iš jo gaunamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais, tačiau tokių ieškovės atliktų veiksmų negalima laikyti kaip priimtais atsakovo naudai, nes jis nuo 2001-07-02 d. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, be to, nei jis pats, nei jo globėjas – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai nebuvo informuoti apie ieškovės priimtą sprendimą, visu namu naudojasi vienos ieškovės šeima, patalpose yra įrengtos grožio salono patalpos, taigi toks namo remontas nelaikytinas atliktu atsakovo naudai. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas remontui, kurie neabejotinai pagrįstų tokias jos ieškinyje nurodytas išlaidas. Sąmatoje yra nurodyta didelė suma, skirta sumokėti darbo užmokesčiui, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad buvo mokamas darbo užmokestis, byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovė nurodo, kad remontas buvo pradėtas 2014 m., o baigtas 2017 m., tačiau iš nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad 2015-07-15 d. buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovė neįrodė ir fakto, jog ji turėjo tokias lėšas remontui atlikti, nes ji pati ieškinyje teigia neturinti jokių kitų pajamų be gaunamos 100 eurų invalidumo pašalpos. Todėl prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Prokurorės paaiškinimu, ginant neveiksnaus asmens interesus, su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė, kaip neveiksnaus savo tėvo turto administratorė, nėra gavusi išankstinio teismo leidimo sandoriui, kurio vertė viršija 1500 eurų, sudaryti, kai iš atsakovo už jiems abiems lygiomis dalimis priklausančių pastatų remontą, prašo priteisti 33765,37 eurų sumą. Kadangi ieškovė nėra gavusi atsakovo vardu teismo leidimo, kuris yra privalomas, tai atsakovui gali būti reikšmingos tik namo remonto išlaidos, susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tuo tarpu iš atliktos ekspertizės akto išvados matyti, kad akte ir lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebūtini atlikti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus nagrinėjamam pastatui, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas, turi būti atmestas. Be to, atsakovas iš atlikto namo remonto neturi jokios naudos, juo naudojasi viena ieškovė su savo šeima, jame yra įsirengusi grožio saloną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims nuosavybės teise po ½ dalį priklauso gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.35-36). Atsakovas V.A. G. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o 2017-05-29 sprendimu, peržiūrėjus ankstesnį teismo sprendimą, pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė buvo paskirta atsakovui priklausančio turto administratore (b.l.56-58).
2013-03-01 Nr.1 statinio apžiūros aktu buvo nustatyti šalims lygiomis dalimis priklausančio gyvenamojo namo defektai, deformacijos, gedimai bei nurodyti rekomenduojami darbai jiems pašalinti (tai atliko J. C., turinti kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2013-03-01 d., pagal tarp jos ir ieškovės sudarytą tos pačios dienos paslaugų sutartį Nr.1). Pagal tarp ieškovės ir J. C. 2014-11-13 d. sudarytą paslaugų sutartį Nr.2 J. C. įsipareigojo paskaičiuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., numatytų atlikti remonto darbų vertę. Iš pateiktos lokalinės sąmatos, kuri sudaryta pagal 2014.10 kainas (nors 2014 m. oficiali valiuta Lietuvoje buvo litai, tačiau sąmatoje nurodoma, kad kainos nurodomos eurais) matyti, kad šio gyvenamojo namo remonto darbų vertė su PVM, įskaitant remonto darbus, medžiagas, mechanizmus, darbo užmokestį, yra 67530,54 eurai. Pagal tarp ieškovės ir J. C. 2017-06-13 d. paslaugų sutartį Nr.3, J. C. 2017-06-13 surašė atliktų remonto darbų patikrinimo aktą su priedais, kuriame konstatavo, kad jie atitinka numatytiems sąmatoje darbų kiekiams (b.l.78-89). Taip pat ieškovė teismui pateikė remontuojamo gyvenamojo namo nuotraukas (b.l.65-69), įrodymus apie tai, kad į gyvenamąjį namą buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija (b.l.70-77).
Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, kurie buvo sudaryti 2015-07-15 d., matyti, kad ginčo gyvenamajame name, jo pastogėje ir priestate buvo atliktas paprastas remontas, kurio pradžios metai - 2014, pabaigos metai – 2015, o iš pastato vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad pastate įrengtas grožio salonas, kurio plotas 19,34 m² ir šis plotas skirtas verslui. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-07-31 d. išrašo matyti, kad ginčo pastato kadastro duomenys buvo patikslinti pateikus 2015-07-15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad sprendimą atlikti būtinąjį abiems priklausančio turto remontą ji priėmė kaip atsakovo turto administratorė, todėl laikytina, kad remontas atliktas esant abiejų pastato savininkų sutikimui. Tačiau su tokiu ieškovės argumentu sutikti negalima.
LR CK 3.254 str. nustato, kad neveiksnaus asmens turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. LR CK 3.244 str. 1 ir 2 d. nustato, kad neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, o sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Iš pačios ieškovės teismui pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad prieš pradedant ginčo namo remonto darbus 2014 m., buvo aišku, kad jo remontui atlikti yra būtina ženkliai didesnė suma, tačiau ieškovė išankstinio teismo leidimo neprašė ir jo neturi, ką ji pati pripažino ir teismo posėdyje. Be to, atsakovo institucinio globėjo atstovo paaiškinimu, ieškovė apie tokį savo sprendimą neinformavo nei paties atsakovo, nei jo institucinio globėjo, ko neneigia ir pati ieškovė. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad namo remontas buvo atliktas be atsakovo sutikimo.
LR CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes, priešingu atveju, nustačius, kad atlikti remonto darbai yra būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui, atsakovui tektų pareiga juos apmokėti lygiomis dalimis su ieškove. Byloje atlikta ekspertizė nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo atliktame 2013-03-01 statinio apžiūros akte Nr.1 apžiūros objektai ir surašyti defektai, rekomenduojami darbai defektams pašalinti būdingi pastato remonto darbams atliekant STR 01.12.07:2004 10 p., 11 p., 12 p. išvardintus pagrindinius statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius, tačiau tyrimai ir rezultatai nesusiję su STR 1.04.01:2005 „esamų statinių tyrimai“ nurodytų tyrimų privalomumu, kurie siejami su esminių statinių reikalavimu įvykdymu, kai tyrimai atliekami rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, bei STR 01.12.07:2004 30.5 p. privalomumu statinio naudotojui, kuris privalo suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat nustatė, kad statybos defektų 2013 m. akte neužfiksuoti gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas. Akte ir lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai nebūtini atlikti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus nagrinėjamam pastatui. Iš tiriamosios ekspertizės akto dalies matyti, kad 2013-03-01 d. Statinio apžiūros akte Nr.1 nerekomenduojama stiprinti ar keisti pastato laikančiąsias konstrukcijas. Akte surašyti pastato apdailos defektai neturi pastato avarinės būklės požymių, ar reikalavimo užtikrinti saugų pastato naudojimą pagal LR statybos įstatyme nurodytą mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų įvykdymą. Surašyti rekomenduojami darbai defektams šalinti yra LR statybos įstatymo 21 p. nurodyti statinio paprastojo remonto darbai, t.y. statybos rūšies tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Kad buvo atliktas paprastas gyvenamojo namo remontas, užfiksuota ir šio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje bei nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše. Ir nors tiek ieškovė, tiek byloje apklaustos liudytojos N. P. bei J. Č. patvirtino, kad name buvo būtina remontuoti krosnį, kad nekiltų gaisras, o ekspertė tiriamojoje dalyje nurodė, kad privalomam darbui priskirtinas darbas – krosnies trūkių užtaisymas, krosnies rekonstravimas, tačiau tokių privalomų reikalavimų – sutrūkusių krosnies plytų keitimas naujomis ar siūlių užtaisymas nenumatytas pateiktoje atliktų darbų sąmatoje. Tuo tarpu šildymo būdo keitimas, radiatorių įrengimas nėra privalomas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vandentiekio įvado ir kanalizacijos išvado statyba, kuriems turėjo būti parengtas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nėra privaloma pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad atnaujinant ir remontuojant ginčo pastatą, jame buvo įrengtos grožio salono patalpos, skirtos komercinei veiklai, kurių įrengimui taikomi tam tikri privalomi reikalavimai, tačiau neprivalomi atlikti remonto darbus vienbučiam gyvenamajam namui, kuris pritaikytas gyventi ir kuriame daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos (ekspertizės akto 13-16 psl.). Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovui nėra pareigos apmokėti ieškovės patirtas išlaidas šio namo atliktam remontui.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės šeima (jos pačios paaiškinimai, liudytojų V. P., N. P., J. Č. parodymai) visu ginčo namu daugiau kaip 20 metų naudojasi viena, gerindama savo šeimos gyvenimo sąlygas jį atnaujino ir suremontavo, nuo 2015 m. jame dar įsirengė ir komercinei veiklai skirtas patalpas. Tuo tarpu atsakovas, nors ir būdamas pusės šių pastatų savininku, jomis visą šį laiką nesinaudojo, jokios naudos, nei materialinės, nei kitokios, iš jų negavo. Teismo vertinimu, ieškovės šeimai visą laiką vienai naudojantis visu šiuo turtu ir nemokant atsakovui jokio nuomos mokesčio už jam tenkančio turto dalies naudojimą, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, tenka pareiga sumokėti ir su šiuo turtu susijusius visus mokesčius, rinkliavas bei atlikti jo einamąjį remontą.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.
Atmetus ieškinį, atsakovo atstovas atsiliepime prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, todėl toks prašymas negali būti patenkintas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Tuo tarpu ieškovė, nors teismui pateikė dokumentus, kad jos sutuoktiniui darbovietėje per laikotarpį nuo 2012.08 – 2018.03 buvo išmokėta 110873,96 eurų dydžio suma (b.l.119-120), o advokatui A. K. 2018-07-24 d. ji sumokėjo 400 eurų už atstovavimą, tačiau ji 2018-07-16 d. VGTPT Panevėžio skyriaus sprendimu Nr.2.4.(NTP-2)-18-T-1548-12645 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl, sutinkamai su LR CPK 96 str. 2 ir 4 d., bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės L. L. ieškinį atsakovui V. A. G., atstovaujamam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų bei Panevėžio apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, dėl išlaidų, padarytų bendro turto remontui, atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.