Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-245/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-03-13
Bylos Nr.
1-80-245/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nukentėjusysis
M. Ž., D. Ž.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Vytautas Gineika

Baudž. byla Nr.1-80-245/08 Bylos ket.-1.1.4.4.2., 1.1.7.2.7., 1.2.3.2.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems M. Ž. ir D. Ž. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, teistas:

1. 2001 01 30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d.-laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2001 05 18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d.- laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, pagal BK 42 str., galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

3. 2001 12 20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d., 25 str.1 d., 271 str. 2 d., - laisvės atėmimo bausme 2 metams.

4. 2004 08 03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d., skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės.

5. 2004 08 25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d.- laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams.

6. 2005 07 12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d.(2 epizodai)- laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 9 mėnesiams.

7. 2007 07 25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d.- laisvės atėmimo bausme 3 metams, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis A. V. 2007 m. birželio 12 d. per 21.30 - 24.00 val. laikotarpį bute, adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, siekdamas iš minėto buto išvaryti ten buvusį R. Ž., tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis miegančiam ant grindų, apsvaigusiam nuo didelio kiekio alkoholio bei negalinčiam priešintis ir dėl to esančiam bejėgiškos būklės R. Ž. keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. Ž. odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairės ausies-žando srityje, dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio ir kairės blauzdos srityse; poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinio kelio, kairio žasto ir kairio dilbio srityse; muštinę žaizdą smakro srityje; kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose smakre, kairiame žande ir dešinėje pažandėje, galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkinio-momens-pakaušio srityje ir kairiame smilkinyje, krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimą, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius ir. dėl krūtinės sumušimo, pasireiškusio blužnies plyšimu, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžiais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, šoku dėl nukraujavimo, R. Ž. mirė, t.y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės R. Ž..

Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis kartu su E. Ch. ir I. K. atėjo į E.Ch. tėvo namus. Ant lovos pamatė gulintį girtą Ch. tėvą ir kitame kambaryje ant žemės gulintį nepažįstamą vyriškį. Nuėję į virtuvę jie gėrė alų. Po to nuėjo į kitą kambarį išvaryti gulinčio vyriškio. Vyriškis nereagavo. Jis spyrė kelis kartus jam į kojas, po to į galvą, tačiau vyriškis nereagavo. Tada jis nuėjo į virtuvę. Prieš išeidamas vėl užėjo į kambarį ir dar spyrė vyriškiui. Vyriškis nereagavo. Spardė, nes norėjo, kad jis išeitų iš namų. Į kojas spyrė apie 5 kartus. Į galvą spyrė apie 4 kartus. Atėjęs antrą kartą sudavė tiek pat smūgių į kojas ir į galvą. Į blužnį galėjo pataikyti spirdamas į kojas. Nežino, ar galėjo pataikyti į krūtinę. Prisipažįsta, kad taip nužudė R. Ž.. Nukentėjusysis R. Ž. gulėjo ant grindų tarp lovos ir stalo. Jis buvo išgėręs apie du butelius alaus. Jautėsi apsvaigęs, ne viską prisimena. Kitą diena sužinojo, kad nukentėjusysis yra ligoninėje, komos būsenoje. Jis E.Ch. pasakė, kad jei kas atsitiks, jis prisipažins ir prisiims kaltę. Be jo nukentėjusiojo daugiau niekas nespardė. Alkoholinius gėrimus vartoja nuo 15 metų. Jis galėjo iš karto 4-5 kartus spirti į galvą. Nukentėjusysis nereagavo. Ar jis gyvas, nežiūrėjo. Spardė, nes norėjo, kad nukentėjusysis išeitų iš buto. Keršto neturėjo. Nukentėjusiojo nepažinojo. E.Ch. jo neprašė išmesti nukentėjusįjį iš buto. Nežino, kodėl spardė nukentėjusįjį. Blaivas taip nebūtų daręs. Užėjo smurto proveržiai. Tikslo nužudyti neturėjo. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka, kaltę pripažįsta.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamoji parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo padarymo aplinkybes (2t. b.l. 11-12).

N. M. Ž. parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. buvo jo tėvas. Jo tėvai buvo išsiskyrę. Tėvas paliko šeimą kaip jam buvo 8-9 metai. Žino, kad tėvas buvo sumuštas. Pastarasis mirė ligoninėje. Tėvas jį išlaikydavo, duodavo jam ir jo motinai pinigų. Pergyvena dėl tėvo žūties. Tėvą jis mylėjo. Kartais per mėnesį su tėvu susitikdavo 2-3 kartus, o būdavo kad nesusitikdavo kelis mėnesius iš eilės. Tėvas oficialiai nedirbdavo. Pasitaupydavo ir jam duodavo pinigų. Prašo priteisti 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

N. D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. buvo jo brolis. Apie įvykį jis sužinojo iš policijos. Važiavo į morgą atpažinti. Brolis buvo labai smarkiai sumuštas, vos atpažino. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinės žalą įvertino 50.000 litų. Su broliu daug metų gyveno kartu, sugyveno normaliai. Tarp jų buvo stiprus dvasinis ryšys. Paskutiniu laiku jis, mama ir mirusysis brolis gyveno kartu. Jo motinai 68 metai. Brolis mėgo išgerti. Kartais grįždavo sužalotas, o būdavo, kad ir negrįždavo namo nakvoti. Nukentėjusysis brolis nebuvo konfliktiškas.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. buvęs jos vyras. Santuokoje abu išgyveno 10 metų. Turi vieną vaiką. Buvo priteisti iš nukentėjusiojo R. Ž. alimentai. Mokėdavo į metus kartą ir visą sumą. Su vaiku bendraudavo. Kur nukentėjusysis dirbo, nežino. Gal jam brolis ar mama padėdavo. Kaip tėvas jis savo prievolę atliko - dažnai su sūnumi bendraudavo telefonu.

Liudytojas Edvinas Ch. parodė, kad kaltinamasis A. V. pas jį atėjo kartu su I. K. Jis išėjo į parką. Parke išgėrė po butelį alaus. Nusprendė eiti pas tėvą į namus. Beeidami su I.K. nusipirko alaus. Grįžę pas tėvą į namus, tėvą rado kambaryje gulinti ant lovos. Ant grindų gulėjo vyriškis. Jiedu nuėję į virtuvę gėrė alų. Kaltinamasis nuėjo į tą kambarį, kur ant grindų gulėjo vyriškis. Išgirdęs bildenimo garsus nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad kaltinamasis pasilenkęs prie nukentėjusiojo jį laiko už marškinėlių. Jis pastarąjį atitraukė. Nukentėjusysis buvo kruvinas, knarkė kaip miegodamas. Po to abu nuėjo į virtuvę. A. V. dar kelis kartus buvo nuėjęs į tą kambarį, kur gulėjo nukentėjusysis. Paskui jie išvažiavo. Iš pradžių kaltinamasis ir jis buvo išgėrę po butelį alaus, po to dar nusipirko 3 butelius. Nukentėjusįjį pažinojo iš matymo kaip tėvo draugą. Kaltinamasis prieš eidamas prie nukentėjusiojo jam nieko nesakė. Jis girdėjo duslius garsus. Jis girtas nebuvo, jautėsi normaliai. Liepė A. V. nelįsti prie nukentėjusiojo. Jo tėvas gulėjo girtas, nėjo pažiūrėti nukentėjusiojo. Iš tėvo buto išėjo apie 22.30 val. Dabar jo tėvas yra miręs nuo alkoholio. Kitą dieną jis kaltinamajam priekaištavo, kodėl jis mušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis jam sakė, kad jeigu nukentėjusysis numirs, jis prisiims visą kaltę. Kodėl kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, jis nežino. Jis to daryti neprašė. Geriant nebuvo jokio pokalbio, kad tėvo bute lankosi pašaliniai. Į kambarį nuėjo išgirdęs smūgius. Kaltinamasis sakė, kad „patrypė“ nukentėjusįjį.

Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas E. Ch. parodė kurioje kambario vietoje ant žemės gulėjo nukentėjusysis, parodė, kad matė prie nukentėjusiojo pasilenkusį kaltinamąjį, kuris laikė nukentėjusįjį už marškinėlių, matė kruviną nukentėjusiojo veidą (1t. b.l. 121-122).

Liudytojas I. K. parodė, kad su kaltinamuoju A. V. įvykio dieną bendravo, kartu su vaiku vaikščiojo parke. Iki grįžimo pas uošvį E.V. Ch. į butą, jis buvo išgėręs 3-4 butelius alaus. Kaltinamasis buvo ramus, išgėręs buvo panašiai kaip ir jis. Grįžę pas uošvį virtuvėje gėrė alų. E. V. Ch. buvo stipriai išgėręs. Kaltinamasis buvo išėjęs iš virtuvės. Grįžo gal po 10 minučių, o gal greičiau. Girdėjo kažkokius garsus, dejones. Iš pradžių nesuprato kas vyksta. E. C. ir jis sakė kaltinamajam, kad jis nemuštų nukentėjusiojo. Jis kaltinamojo prie nukentėjusiojo nematė. Kitų asmenų nebuvo. Be kaltinamojo daugiau niekas nukentėjusiojo nespardė. Niekas neprašė, kad kaltinamasis išvarytų nukentėjusįjį iš namų. Suprato, kad nukentėjusysis yra mušamas, tačiau nepagalvojo, kad gali būti užmuštas. Nenorėjo kištis. Kaltinamojo jis nebijojo. A. V. pasakė, kad nukentėjusįjį jis „normaliai“ sudaužė. Dar pasakė, kad jeigu kas nors atsitiks nukentėjusiajam, jis prisimins visą kaltę. A. V. uošvio bute lankydavosi kartu su juo. Ateidavo daryti tvarką, nes uošvis skundėsi, kad jam iš namų išneša daiktus. Nukentėjusysis ateidavo pas uošvį miegoti. Uošvio butas buvo paverstas landyne.

Liudytoja D. Č. parodė, jog įvykio dieną dirbo Greitojoje med. pagalboje slaugytoja. Suteikė medicininę pagalbą nukentėjusiajam vyriškiui, kuris gulėjo balkone. Matėsi išoriniai sužalojimai. Vyriškio veidas buvo kruvinas. Pastarasis buvo be sąmonės, gilios komos būsenoje. Jis buvo išvežtas į klinikas. Bute dar buvo du vyriškiai, kurie nežinojo nukentėjusiojo nei vardo, nei pavardės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, balkono buvo paimtas mėginys su rudos spalvos dėme, panašia į kraujo, taip pat balkone ant grindų rasti ir išimti pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis. To paties buto kambaryje ant palangės buvo paimtas mėginys su rudos spalvos dėme, panašia į kraujo, taip pat kambaryje ant palangės buvo rastas ir paimtas šaukštas su rudos spalvos dėme, panašia į kraujo. To paties buto kambaryje ant dieninių užuolaidų rasta rudos spalvos dėmių, panašių į kraujo, užuolaidos fragmentas išimtas. Minėto buto kambaryje ant lovos rastos ir išimtos pilkos spalvos kelnės. Kambaryje ant spintelės peleninėje rastos ir išimtos trys cigarečių nuorūkos, kambaryje prie lovos ant grindų rasta ir paimta viena cigaretė ir nuorūka, buto koridoriuje rasta ir išimta kreminės spalvos striukė su dėmėmis, panašiomis į kraujo (t.1 b.l. 10-15).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 978/07(02) ir papildomos specialisto išvados Nr. KM 29-M978/07(02) matyti, kad R. Ž. mirties priežastis - krūtinės sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžiais, kraujosruva krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę (operacijos metu rasta 2 litrai, autopsijos metu 450 ml. kraujo), šoku dėl nukraujavimo. R. Ž. lavone konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairės ausies-žando srityje, dešinės akies viršutiniame voke, viršutinėje lūpoje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio ir kairės blauzdos srityse; poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio kelio, kairio žasto ir kairio dilbio srityse; muštinė žaizda smakro srityje; kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose smakre, kairiame žande ir dešinėje pažandėje, galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkinio-momens-pakaušio srityje ir kairiame smilkinyje, krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimas, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžiai. Seni sugiję kairės pusės VIII, IX, X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, nes tiek atskirų bei persidengiančių sužalojimų konstatuota. Mirtį lėmęs blužnies plyšimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio į kairį krūtinės šoną pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio ir skaičiaus nėra galimybės nustatyti. Sužalojimai tinkami tik grupinės žalojusių daiktų priklausomybės nustatymui, juose individualių žalojusių daiktų savybių neužsifiksavę. Remiantis konstatuotais sužalojimais, negalima nustatyti aplinkybių, kuriomis jie buvo padaryti (1 t. 26-38 b.l.).

Iš Lietuvos teisės ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2096(07) matyti, kad ant tirti pateiktų R. Ž. džinsinių kelnių su diržu ir marškinėlių rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su A.V. džinsinių kelnių audeklo pluoštais. Ant tirti pateiktų A.V. džinsinių kelnių ir sportinių batų rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra R. Ž. džinsinių kelnių audeklo sudėtyje (l t. b.l 42-48.).

Iš MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 384/07(01) matyti, kad ant R. Ž. marškinėlių, džinsinių kelnių, balkone rastų marškinėlių yra R. Ž. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Nuoplovoje iš balkono yra R. Ž. kraujas su 99,99999999% tikimybe (l t. b.l 54-70.).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. tyčia neteisėtai atėmė R. Ž., kuris buvo bejėgiškos būklės, gyvybę. Tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių - R. Ž. mirties yra priežastinis ryšis. Pastarojo mirties priežastis buvo kaltinamojo A. V. smūgiuojant rankomis ir kojomis padarytas sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2007 m. birželio 12 d. kartu su I. K. ir E. Ch. užsuko į pastarojo tėvo namus. Prieš tai buvo išgėręs alaus. Grįžę virtuvėje toliau gėrė alų. Jautėsi apsvaigęs. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino teisme. Jis teisme parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską atsimena. Nuėjęs į kambarį pamatė gulintį ant grindų nepažįstamą vyriškį. Pradėjo jį spardyti. Spardė kojomis nukentėjusiajam į galvą, kojas. Spardė, nes norėjo nukentėjusįjį išvaryti iš buto. Keršto neturėjo. Niekas jo to daryti neprašė. Galėjo vienu metu spirti 4-5 kartus į galvą. Tamsoje galėjo ir nepastebėti į kurias kūno vietas spardė. Nukentėjusysis nesipriešino, į smūgius nereagavo. Be jo niekas daugiau nukentėjusiojo nemušė.

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir liudytojų E. Ch. bei I. K. parodymais. Liudytojas E. Ch. teisme parodė, jog matė kaip kaltinamasis kelis kartus iš virtuvės ėjo į kitą kambarį, girdėjo smūgius, o nuėjęs pažiūrėti, matė kaltinamąjį, laikantį nukentėjusįjį už marškinėlių. Nukentėjusysis buvo kruvinas, knarkė kaip miegodamas. Nukentėjusiojo niekas daugiau nemušė, tik kaltinamasis. Liudytojas I. K. teisme patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis iš virtuvės buvo išėjės, girdėjo kaip kažkas sudejavo, girdėjo kažkokius garsus. Suprato, kad kaltinamasis muša nukentėjusįjį, tačiau nenorėjo kištis. Nepagalvojo, kad kaltinamasis užmuš nukentėjusįjį. Be kaltinamojo daugiau niekas nukentėjusiojo nespardė. Girdėjo, kaip A. V. pasakė, kad nukentėjusįjį „normaliai: sudaužė. Apklaustas teisme kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl spardė nukentėjusįjį. Pastarasis nurodė, jog būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs, o išgėrus jam užeidavo smurto proveržiai.

Teismas tiki nuosekliais liudytojų parodymais. Nenustatyta, kad liudytojai E. Ch. ir I. K. apkalba kaltinamąjį, to nenurodė ir pats kaltinamasis. Liudytojai viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, iš kurių matyti, kad būtent kaltinamasis sumušė dėl girtumo bejėgiškos būklės buvusį R. Ž., kuris dėl padarytų tyčinių sužalojimų mirė.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. Ž. dažnai vartodavo alkoholį. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusiojo R. Ž. brolis nukentėjusysis D. Ž., kuris teisme teigė, kad jo brolis mėgdavo išgerti, kartais negrįždavo nakvoti į namus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš mirtį nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kas leistų teigti, jog įvykio metu jis būtų triukšmavęs, ar kitaip agresyviai elgęsis. Priešingai, jis buvo labai girtas ir miegojo kambaryje ant grindų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. Ch., kuris parodė, jog grįžęs į tėvo namus, pamatė ant grindų gulinti vyriškį. Apie tai patvirtino ir liudytojas I. K., kuris žinojo, kad jo uošvio bute, kambaryje ant grindų, guli nukentėjusysis, kuris lankydavosi E.V. Ch. bute, ateidavo miegoti, o E.V. Ch. butas buvo kaip landynė.

Specialisto išvada Nr. M 978/07(02) nustatyta, jog tiriant R. Ž. lavoną, jo kraujyje rasta 1,25 promilės alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis mirė 2007 06 13 23.20 val., o tai reiškia, kad lavono tyrimas buvo pradėtas praėjus parai laiko po įvykio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2007 06 13 14.48 val. nukentėjusįjį gydant KMUK jam buvo taikytas intensyvus gydymas ir infuzijos. Be to, iš teismo išvadoje nurodyta gretutinė teismo medicinos diagnozė be visų kitų išvardintų, yra ir apsinuodijimas alkoholiu. Dėl visų šių išvardintų priežasčių teismas sprendžia, jog lavono tyrimo metu R. Ž. kraujyje rasta alkoholio koncentracija buvo žymiai mažesnė, nei įvykio metu. Įvykio metu nukentėjusysis R. Ž. buvo stipriai girtas. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos duomenys. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo organizmas nuo alkoholio buvo fiziškai nualintas. Dėl fizinių jėgų neturėjimo R. Ž. miegojo gulėdamas ant grindų. Jis negalėjo suprasti kaltinamojo veikos pobūdžio, negalėjo gintis ir kitaip vengti pavojaus bei aktyviai pasipriešinti. Tai teisme patvirtino ir kaltinamasis A. V., Jis parodė, kad mušamas nukentėjusysis į smūgius nereagavo. Liudytojas E. C. teisme parodė, jog nukentėjusysis gulėjo ir knarkė kaip miegodamas, o liudytojas I. K. parodė, kad girdėjo, kaip kažkas sudejavo.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo fizinę būklę apibūdinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, R. Ž. buvo bejėgiškoje būsenoje. Teismo nuomone, kaltinamasis A. V. suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atėmė kito žmogaus gyvybę. Išanalizavus surinktus įrodymus bei įvertinus tai, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, teismas mano, kad A. V. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

Kaltinamasis prisipažįsta, kad nužudyti R. Ž. nenorėjo, jo mirties nesiekė. Tai jis nurodo ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur jis teigė, kad nukentėjusįjį mušė, norėdamas pastarąjį išvaryti iš namų. Todėl teismas daro išvadą, kad A. V. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, kad suduodamas kojomis ir rankomis daugybę smūgių, ne mažiau keturiolikos, į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą - į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį, padarys kūno sužalojimus, kurie gali sukelti pavojų ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei, numatė mirties nuo patirtų sužalojimų galimybę, nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaip tik tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Suduodamas miegančiam, bei esančiam bejėgiškos būklės nukentėjusiajam ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, kaltinamasis pademonstravo visišką abejingumą galimoms tokių savo veiksmų pasekmėms. Tas taps pasakytina ir apie kaltinamojo elgesį jau po R. Ž. sužalojimo. Jis iš karto nesiėmė jokių priemonių nukentėjusiojo gyvybės išsaugojimui. Nors žinojo, kad nukentėjusįjį stipriai sužalojo. Liudytojas I. K. parodė, jog girdėjo, kaip A. V. pasakė, kad nukentėjusįjį „normaliai“ sudaužė. Po nukentėjusiojo sužalojimo jis išėjo namo. Greitosios med. pagalbos neiškvietė. Sekančią dieną sužinojo, kad nukentėjusysis komos būsenoje guli ligoninėje.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.). Šiuo metu šio baudžiamojo įstatymo sankcija yra griežtesnė, nes laisvės atėmimo žemutinė riba yra aukštesnė – 8 metai, o buvo 5. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamojo veika perkvalifikuota pagal BK 129 str.2 d. 2 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).

Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiojo R. Ž. veiksmai negalėjo sukelti kaltinamajai staigaus pykčio ir jis nebuvo efekto būsenoje. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusysis R. Ž. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio miegojo. Jokio konflikto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo. Kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę, jų ribas, galėjo valdyti savo veiksmus. Todėl kaltinamasis A. V. padarė nusikaltimą ne didžiai susijaudinęs.

Teismas daro išvadą, jog nužudymo priežastimi buvo besaikis girtavimas, ir jo išdavoje kylantis pyktis, savęs nekontroliavimas. Kaltinamasis teisme nurodė, jog būdamas blaivas nebūtų spardęs nukentėjusiojo. Iš pastarojo parodymų toliau seka, kad išgėrus jam būdavo smurto proveržiai. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes tai paskatino agresyvų kaltinamojo elgesį susilpnėjus savikontrolei.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Tai, kad jo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, paaiškintina kaltinamojo būkle nusikaltimo padarymo metu. Jis parodė, kad buvo neblaivus ir dėl to ne viską atsimena. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika priskirta prie labai sunkių, kilusias neatstatomas pasekmes - žmogaus gyvybės atėmimą, o taip pat į kaltinamojo asmenybę – neigiamą charakteristiką, nes praeityje sistemingai darė nusikaltimus (teistas 7 kartus), teistumai neišnykę, piktnaudžiavo alkoholiu.

Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Todėl A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. Ž., civilinis ieškinys dėl neturtinės 100000 litų žalos atlyginimo dėl tėvo mirties.

Nukentėjusysis D.Ž. pareiškė 50 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 2674 litų laidojimo išlaidų turtinei žalai atlyginti dėl brolio mirties.

Nukentėjusysis A. Ž. pareiškė 100000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus mirties.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginamą. Aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos T. M. Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkto nuostatas, taip pat į civilinio teisinio reglamentavimo metodą.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). D. Ž. tokios teisės neturi, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nustatyta, kad nukentėjusieji - civiliniai ieškovai M. Ž., A. Ž. dėl A. V. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenus, jie neteko savo artimo žmogaus. Modestas Ž. yra nukentėjusiojo sūnus, A. Ž. – motina.

Kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), sprendžia, kad nukentėjusiųjų M. Ž. ir A. Ž. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturinės žalos atlyginimo yra per dideli, todėl mažintini.

Teismas, spręsdamas neturinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems klausimą atsižvelgė ir į nužudytojo R. Ž. asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. Ž. nebuvo pavyzdingas tėvas sūnaus M. Ž. atžvilgiu. Jis nesistengė įsidarbinti ir mokėti sūnui jam priteistą išlaikymą. Iš nukentėjusiojo M. Ž. parodymų teisme matyti jog jis su tėvu susitikinėdavo ne dažnai. Pastebėtina, jog nukentėjusysis M. Ž. duodamas parodymus teisme savo tėvą apibūdino nepatenkinamai. Iš nukentėjusiojo D. Ž. teisme duotų parodymų matyti, kad su broliu sugyveno normaliai, tačiau jo brolis vedė neteisingą gyvenimo būdą. Tačiau M.Ž. parodė, kad jam brangus buvo ir toks tėvas. Dėl jo netekties jis patyrė dvasinius išgyvenimus. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir savo pareiškime teismui nurodė, kad nukentėjusysis jai taip pat buvo brangus žmogus. Dėl jo žūties labai išgyvena ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje. Kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir M. Ž. bei A. Ž. tarpusavio santykiai buvo artimi ir glaudūs. Atsižvelgiant į Europos T. M. Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdį, kad santykiai turi būti tikrai draugiški iki mirties – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005).

Nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieškinys 2674 litų sumai R. Ž. laidojimo išlaidų pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas atskaičius laidojimo pašalpą ir jį privalo atlyginti A. V..

Daiktiniai įrodymai: nužudytojo R. Ž. drabužiai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, baltos spalvos marškinėliai, rudos spalvos diržas sunaikintini ( 1t. b.l. 88), įtariamojo A.V. drabužiai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės, pilkos spalvos sportiniai bateliai „NIKE AIR"( 1 t. b.l. 89), įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) išimti daiktai: pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kreminės spalvos striukė, pilkos spalvos kelnės, du vokai su kraujo dėmėmis, medžiaginė juostelė su rudos spalvos dėme, šaukštas su rudos spalvos dėme, užuolaidos fragmentas, su dėmėmis, keturios cigarečių nuorūkos, du stikliukai, L&M cigarečių pakelis, dviejų litrų talpos plastikinis butelis (1 t. b.l.10-15), vokas su mirusiojo R. Ž. kraujo pavyzdžiu ( 1t. b.l. 87), vokas su įtariamojo A.V. kraujo pavyzdžiu (1t. b.l. 90), vokas su mikrodalelėmis (1t. b.l. 41), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., 9 d. pagrindu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-25 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 07 25 nuosprendį ir laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2007-06-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. V. M. Ž. naudai 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. A. Ž. naudai 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. D. Ž. 1924 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt keturis) litų laidojimo išlaidų.

D. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: nužudytojo R. Ž. drabužius: mėlynos spalvos džinsinės kelnes, baltos spalvos marškinėlius, rudos spalvos diržą sunaikintini (1t. b.l. 88), įtariamojo A.V. drabužius: mėlynos spalvos džinsinės kelnes, pilkos spalvos sportiniai batelius „NIKE AIR"( 1 t. b.l. 89), gražinti A. V., įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) išimtus daiktus: pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kreminės spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes, du vokus su kraujo dėmėmis, medžiaginė juostelė su rudos spalvos dėme, šaukštą su rudos spalvos dėme, užuolaidos fragmentą, su dėmėmis, keturios cigarečių nuorūkas, du stikliukus, L&M cigarečių pakelį, dviejų litrų talpos plastikinis butelį (1 t. b.l.10-15), voką su mirusiojo R. Ž. kraujo pavyzdžiu ( 1t. b.l. 87), voką su įtariamojo A.V. kraujo pavyzdžiu (1t. b.l. 90), voką su mikrodalelėmis (1t. b.l. 41), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas K. DargužisTeisėjai: A. AikevičiusR. Cemnolonskienė