Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. ir G. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir G. A. buvo kaltinami tuo, kad veikdami grupėje pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t.y. pagal bendrai parengtą planą, pasiskirstę vaidmenimis, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės automobilį, 2001m. sausio 18 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, G. A. saugant, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, E. J. išlaužė kieme stovėjusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną, siekdamas pajungti automobilių vagystėms skirtą prietaisą ir užvesti vagiamą automobilį, išlaužė mašinos užvedimo spynelę, ištraukė automobilio prietaisų skydelį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į nusikaltimo vietą atvykus policijos pareigūnams abu buvo sulaikyti, t.y. padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunam iš kitų šaltinių. Įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, o visete, tarpusavio sąryšyje, sudarant logišką neprieštaringą įrodymų grandinę. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl E. J. dalyvavimo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Ekspertė R.Žilinskaitė patvirtino kriminalistinės mikrodalelių ekspertizės išvadą, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos, kuria paimtos mikrodalelės nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės, rasta tamsiai pilkų – pilkų (margų) medvilnės pluoštų bendro grupinio priklausomumo su E. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštais (t. 1, b. l. 63 – 66). Ekspertė paaiškino, kad mikropluoštai, rasti ant automobilio sėdynės įvykio vietoje, yra vienodi savo prigimtimi, spalva, nudažyti vienodais dažikliais kaip ir E. J. džinsinių kelnių pluoštai. Nenustačius individualių pluoštų požymių, buvo duota ne kategoriška, o tikėtina išvada.

Iš liudytojų policijos pareigūnų V. G. , A. E. , R. B. , V. Č. parodymų matyti, kad, sulaikant E. J. , šalia jo ant žemės buvo rastas plastikinis blokelis. UAB ,,V. A. “ specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas įrenginys (blokelis) pagamintas nepramoniniu būdu, jo paskirtis yra gamintojo įrengtų imobilizatorių darbo blokavimas, prietaiso naudojimas galimas tik vagystės metu, šis prietaisas gali būti naudojamas visuose VOLKSWAGEN ir AUDI markių bei modelių automobiliuose, kurie pagaminti 1997 – 1999 metais (t. 3, b. l. 154 – 158). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nenustatyta nei šio prietaiso paskirtis, nei jo techninė būklė, prieštaringos prietaiso suradimo aplinkybės. Nėra pagrindo abejoti UAB ,,V. A. “ specialisto išvada, kad prietaiso paskirtis – blokuoti VOLKSWAGEN ir AUDI markės automobilių imobilizatorius vagystės metu. Specialisto tyrimo metu, siekiant išvengti automobilių elektros sistemos sugadinimo, nebuvo pilnai atliktas eksperimentas ir nebuvo nustatyta prietaiso techninė būklė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad prietaisas skirtas naudoti vagystės metu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai A. E. ir V. G. prieštaringai paaiškino prietaiso suradimo aplinkybes. Liudytojai apklausti praėjus ilgam laiko tarpui po nusikaltimo, kuris buvo padarytas 2001 m. sausio 18 d., jų parodymuose esantys prieštaravimai nėra esminiai. Tiek šie liudytojai, tiek liudytojai R. B. ir V. Č. , apklausti apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad prietaisas, surastas sulaikant E. J. , gulėjo ant žemės šalia išteisintojo ar po juo. Prietaiso suradimas E. J. sulaikymo vietoje nebuvo užfiksuotas jokiame procesiniame dokumente (įvykio vietos apžiūros protokole, poėmio protokole, kratos protokole ar kt.), tačiau nėra pagrindo netikėti oficialiu Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus dokumentu, kad byloje pateiktas prietaisas yra tas pats, kuris surastas, sulaikant E. J. (t. 1, b. l. 74). Nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar kiti asmenys klastotų bylos įrodymus. Ta aplinkybė, kad liudytojas A. E. daiktų parodymo atpažinti metu neatpažino byloje esančio blokelio, paaiškinama tuo, kad nuo blokelio radimo iki parodymo atpažinti procesinio veiksmo atlikimo praėjo labai ilgas laiko tarpas – įvykis buvo 2001 m. sausio 18 d., parodymas atpažinti atliktas 2005 m. lapkričio 9 d. (t. 1, b. l. 165 – 166). Sulaikius E. J. , asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta be kitų daiktų ir 25 cm ilgio metalinis strypas su plastmasiniu antgaliu bei dvigubas veržliaraktis ,,FACOM“ – daiktai plačiai naudojami buityje ir kitu atveju galintys neturėti jokios įrodomosios reikšmės. Tačiau, kaip minėta, kiekvienas įrodymas, kiekviena faktinė aplinkybė turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su kitais įrodymais. Visi šie faktai – netoli vagystės vietos sulaikytas bėgęs ir slėpęsis nuo policijos pareigūnų E. J. turėjo su savimi veržliaraktį ir metalinį strypą, šalia jo rastas prietaisas, kuris neturi kitos paskirties, išskyrus naudojimą automobilių vagystėse, tikėtina, kad E. J. kvapas rastas ant automobilio VW Passat, į kurį buvo įsibrauta, vairuotojo sėdynės, taip pat mikropluoštai, rasti ant automobilio VW Passat vairuotojo sėdynės yra bendro grupinio priklausomumo su E. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštais – negali būti atsitiktinių aplinkybių sutapimas ir sudaro vientisą bei logišką įrodymų grandinę, kad ne kas kitas, o, būtent, E. J. 2001 m. sausio 18 d. įsibrovė į automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad byloje nenustatyta, kodėl įtariami nusikaltimu asmenys, įsibrovę į automobilį, nutraukė savo nusikalstamą veiką; ar jie, pavogę prietaisų skydelį, baigė nusikaltimą; ar, ketindami pagrobti automobilį, dėl nenustatytų, galimai techninių kliūčių, nepavykus realizuoti nusikalstamo sumanymo, pasikėsino padaryti nusikaltimą; ar savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, nenustatyta kaltų asmenų daromos nusikalstamos veikos apimtis; koks buvo kaltininko tikslas – viso automobilio ar tik jo vertingos dalies vagystė. E. J. neigia padaręs nusikaltimą, todėl jo parodymai nesuteikia vertingos informacijos apie nusikaltimo subjekto tyčios turinį. Tačiau kaltininko tyčios turinį parodo ne tik jo paties pateikta pozicija, bet ir objektyvių bylos aplinkybių visetas – kaltininko elgesys prieš nusikaltimo padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikaltimo padarymo, naudotos priemonės, sukeltos pasekmės ir kt. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad iš automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , išmontuotas prietaisų skydelis, kuris nebuvo surastas. Tačiau jau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad E. J. įsibrovimo į automobilį VW Passat tikslas buvo ne prietaisų skydelio, o viso automobilio pagrobimas, prietaisų skydelio išmontavimas buvo tik tarpinis veiksmas, siekiant užvesti automobilio variklį ir pagrobti automobilį. Jau minėtoje UAB ,,V. A. “ specialisto išvadoje nurodyta, kad blokelio (rasto sulaikant E. J. ) viena jungtis atitinka automobilio diagnostinę jungtį, kuri VOLKSWAGEN PASSAT automobiliuose, pagamintuose 1998 metais, yra prie pavarų svirties, kita jungtis atitinka imobilizatoriaus jungtį, kuri VOLKSWAGEN PASSAT automobiliuose, pagamintuose 1998 metais, yra už automobilių prietaisų skydelio. Iš šios išvados matyti, kad, norint pajungti prietaisą prie imobilizatoriaus, reikia nuimti prietaisų skydelį. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apgadinta ir automobilio užvedimo spynelė, tai rodo, kad automobilio variklį buvo bandoma užvesti, t. y. buvo kėsinamasi pagrobti automobilį.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis matė kaip asmuo, kėsinęsis pagrobti automobilį, išlipo iš jo ir kartu su savo bendrininku pradžioje ėjo, po to nubėgo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad E. J. iki sulaikymo vietos nespėjo toli nubėgti – jis buvo sulaikytas už 242 metrų nuo nusikaltimo padarymo vietos (t. 1, b. l. 138 – 142). Kai E. J. pamatė liudytojai policijos pareigūnai V. G. , A. E. , R. B. , I. T. E. J. nuo įvykio vietos buvo atitolęs dar mažiau – tik apie 100 metrų, o policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę arba važiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis šalia įvykio vietos – tai rodo, kad E. J. ne savanoriškai atsisakė baigti nusikaltimą, o policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sutrukdė E. J. pabaigti nusikalstamą veiką – jis pamatė atvykstančius policijos pareigūnus, bandė pasišalinti iš įvykio vietos ir buvo sulaikytas.

Netenkinama prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma kaltu pripažinti ir G. A. . Visi šiame nuosprendyje aptarti įrodymai liečia tik E. J. . Nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad, būtent, G. A. , o ne kitas asmuo bendrininkavo su E. J. kėsinantis pagrobti automobilį. Patį kėsinimosi momentą matė tik vienas liudytojas V. B. , tačiau įvykį jis stebėjo naktį iš pakankamai didelio atstumo, todėl asmenų, besikėsinančių pagrobti automobilį, atpažinti negalėjo. Vien ta aplinkybė, kad G. A. bėgo nuo policijos pareigūnų ir buvo sulaikytas už 58,5 metrų nuo E. J. sulaikymo vietos leidžia daryti tik prielaidą, kad G. A. galėjo būti E. J. bendrininku. Liudytojai policijos pareigūnai V. G. , A. E. , I. T. , R. B. , V. Č. nematė pačios E. J. bėgimo iš įvykio vietos pradžios, jie jį pamatė su G. A. bėgančius jau ne (duomenys neskelbtini) namo kiemu, o (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės ,,Jovaras“, todėl neatmestina galimybė, kad E. J. turėjo kitą bendrininką. Šią tikimybę sustiprina ir ta aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rastas iš automobilio VW Passat dingęs prietaisų skydelis, kurį galėjo išsinešti nenustatytas E. J. bendrininkas. Neįrodo G. A. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir ta aplinkybė, kad jis galimai sulaikymo metu siūlė pareigūnams pinigus už paleidimą, kadangi, visų pirma – ši aplinkybė nėra neginčytinai nustatyta, antra – G. A. galėjo vengti sulaikymo ir dėl kitų nenustatytų priežasčių. Prielaidos ir abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos išteisintojo naudai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. A. išteisinimo yra teisėta ir pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. J. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

E. J. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 2001 m. sausio 18 d., apie 4 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, nenustatytam asmeniui saugant, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, E. J. išlaužė kieme stovėjusio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , 66400 litų vertės, priklausiusio UAB ,,Hanza lizingas“, vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną, siekdamas pajungti automobilių vagystėms skirtą prietaisą ir užvesti vagiamą automobilį, išlaužė automobilio užvedimo spynelę, išėmė automobilio prietaisų skydelį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi sukliudė į nusikaltimo vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie E. J. sulaikė, bėgantį iš nusikaltimo vietos.

E. J. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad pagrobti automobilio nesikėsino, 2001 m. sausio 18 d., apie 4 val., būdamas prie parduotuvės ,,Jovaras“, pamatė sustojančius du policijos automobilius. Vienam policijos pareigūnui nusivijus kažkokį vyrą, jis išsigando ir pritūpė prie garažo, toje vietoje jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Nors E. J. kaltu ir neprisipažino, tačiau jo kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais. Iš automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo UAB ,,Grifas“ rašto matyti, kad automobilio vertė nusikaltimo dieną buvo 66400 litų, t. y. automobilis buvo didelės vertės turtas. E. J. pasikėsino slapta pagrobti jam svetimą didelės vertės turtą – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 66400 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes sukliudė atvykę policijos pareigūnai, kurie E. J. sulaikė bandant pabėgti iš nusikaltimo vietos. E. J. nusikaltimą padarė galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, jo padarytą veiką numatė 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 271 str. 3 d. Įsigaliojus naujajam 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, E. J. padaryta veika yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. Naujasis įstatymas yra bausmę švelninantis, todėl taikomas ne veikos padarymo metu galiojęs, o šiuo metu galiojantis įstatymas – 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Skiriant bausmės rūšį ir dydį E. J. , atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, E. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), minėto straipsnio sankcija nenumato laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių. Nusikaltimo padarymo metu E. J. buvo neteistas, baustas administracine tvarka. E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje yra duomenų, kad E. J. nusikalstamą veiką darė ne vienas, o su kitu asmeniu. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., 25 str. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Byloje nėra duomenų apie E. J. bendrininką, asmuo, kuris nusikaltimo darymo metu buvo kartu su E. J. , ir kuris saugojo, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, byloje nenustatytas, todėl bendrininkų grupė šiuo atveju negali būti inkriminuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kadangi nenustatytas kitas asmuo, buvęs su E. J. , nenustatyti jo subjekto požymiai – amžius, pakaltinamumas, laikoma, kad nusikaltimo vykdytoju buvo vienas E. J. . Nustatant bausmės dydį E. J. , būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, praėjo ilgas laiko tarpas, bylos ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė, todėl E. J. iš dalies nepagrįstai tokį ilgą laikotarpį dėl jam taikomų procesinių prievartos priemonių patyrė tam tikrus asmeninės laisvės apribojimus. Tai turi būti kompensuojama švelninant E. J. skirtiną bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. J. skiriama bausmė, mažesnė nei įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Byloje nėra nustatytos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. taikymo sąlygos, todėl nėra galimybės E. J. paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 328 str. 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria E. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į E. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2001 m. sausio 18 d. iki 2001 m. sausio 19 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.