Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. E., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas:

1996-04-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 151 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 (dvejais) metais laisvės atėmimo;2000-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 3 (trims) mėnesiais laisvės atėmimo;2000-10-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 6 (šešiais) mėnesiais laisvės atėmimo;2001-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 3 (trims) metams laisvės atėmimo;2006-05-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (1750 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta;2007-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 4 (keturiais) mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;2007-11-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 9 (devyniais) mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2011-10-24 Jungtinės Karalystės Linkolno Karūnos teismo dėl įsibrovimo į patalpas ir vagystės laisvės atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

2015-04-08, apie 20.30 val., name (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai sugyventinei B. B. į nugarą, vieną kartą spyrė jai į kairę koją, sugriebė nukentėjusiajai B. B. už rankos ir ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji B. B. nukrito ir susižeidė kairę alkūnę, kumščiu sudavė nukentėjusiajai B. B. į kairį šoną, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2015-04-09, apie 20.30 val., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.67 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai sugyventinei B. B. į kairę veido pusę, pataikydamas jai į nosį ir žandą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. E. kaltė padarius minėtus nusikaltimus įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

R. E. apklausos protokolu. 2015-04-10 apklausos metu kaltės jis nepripažino (b. l. 43, 44), apklaustas 2015-06-03 parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta pilnai. Šioje apklausoje jam gynėjas yra nereikalingas. Įtarimo esmę suprato. Su pareikštu įtarimu 2015-04-10 jis sutinka visiškai, kaltę pripažįsta pilnai. Ir norėtų papasakoti apie tų dienų įvykius. Norėtų patikslinti, kad pirmos apklausos metu jis buvo neblaivus ir neatsiminė visų aplinkybių, o po kurio laiko prisiminė, dėl to norėtų papasakoti apie tų dienų įvykius. Tai yra 2015-04-08 apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės B. B. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji buvo neblaivi, konfliktas kilo koridoriuje. Jis savo sugyventinei B. B., kuri buvo nuo jo nusisukusi, trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į nugaros sritį, po ko dar spyrė su kaire koja į jos kairę koją. Po ko dar griebė jai už rankos alkūnės ir ją pastūmė, po jo pastūmimo B. B. nukrito ant grindų. Po ko, jai gulint, jis dar rankos kumščiu (kurios rankos, šiuo metu pasakyti negali) trenkė jai į kairį šoną. Po ko jis tą dieną dar jos atsiprašė ir jie susitaikė, mano, kad dėl to ji ir nesikreipė į policiją. Tuo tarpu 2015-04-09 apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės B. B. įvyko žodinis konfliktas virtuvėje, mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis grįžo iš gimtadienio išgėręs, tuo tarpu ir B. B. buvo taip pat išgėrusi. Taigi jiems besibarant virtuvėje, jis kumščiu trenkė du kartus sugyventinei B. B. į veidą, kurios rankos kumščiu jis jai trenkė, šiuo metu pasakyti negali, nepamena, bet žino, kad vieną kartą pataikė B. B. į nosį, kitą kartą į žandą. Dėl šių įvykių jis labai galisi, sugyventinės B. B. atsiprašė, jis nustojo vartoti alkoholinius gėrimus ir jam nustatė Hepatitą C, dėl to vartoti alkoholinių gėrimų jis negali. Nori su sugyventine B. B. oficialiai susitaikyti, pasižada daugiau nesmurtauti ir nenaudoti fizinės prievartos. B. B. jam atleido, ji taip pat nori su juo susitaikyti. Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 47, 48).

Nukentėjusiosios B. B. apklausos protokolu. 2015-04-10 ji parodė, kad namas (duomenys neskelbtini), priklauso jos močiutei S. J.. Tame name gyvena ji, močiutė S. J. ir sugyventinis R. E.. Ji su juo gyvena jau apie 2 metus, veda bendrą ūkį, bet už maistą viską moka ji, taip pat ir jį išlaiko ji. Taigi norėtų papasakoti viską apie įvykį. 2015-04-09 apie 20.30 val. jai būnant namuose sugyventinis R. E. miegojo pirmame aukšte kambaryje, jis buvo neblaivus. Kai pamatė, kad jis miega, nuėjo su močiute į virtuvę ir ten pradėjo kalbėti ir pamatė, kad sugyventinis atėjo į virtuvę, kur ji buvo su močiute ir pradėjo rėkti ant jos grasindamas, kad ją užmuš ir pakas, bet tai jis sako visuomet, kai būna neblaivus. Bet į jo grasinimusi ji nekreipė dėmesio, nes jis juos vartoja gana dažnai, bet jų rimtai nepriima. Mano, kad jo toks yra leksikonas. Po ko jis trenkė į kairę veido pusę du kartus kumščiu, tai yra vieną kartą po kaire akimi, kitą kartą prie nosies, po ko jai skauda nosį ir po kaire akimi matosi mėlynė. Šių smūgių metu juto fizinį skausmą, tai matė ir jos močiutė, kuri gali paliudyti, kad jis ją mušė. Po to jis iš karto pabėgo, o močiutė iškvietė pareigūnus, pareigūnams atvykus, jo nebuvo, bet po poros minučių jiems kalbant kambaryje, kuris yra močiutės, išgirdo, kad sugyventinis sugrįžo ir jį policija sulaikė. Pristatė į 1 PK. Taip pat norėtų paminėti tai, kad R. E. ją mušė 2015-04-08 apie 20.30 val., kai ji grįžo į namus, sugyventinio namuose tuo metu nebuvo, ji pradėjo ruošti valgyti, tvarkyti namus ir, kai sulaukė savo sugyventinio, jis buvo neblaivus, balsas jo buvo nerišlus. Tada jis, stovėdamas koridoriuje, trenkė jai į nugaros sritį su kumščiu vieną kartą, juto fizinį skausmą, tai buvo labai greitai, negali nurodyti, kuria ranka jis jai trenkė, po ko jis spyrė su koja jai į kairę koją, pajuto fizinį skausmą, po ko griebė už rankos ir pastūmė ją ant grindų ir ji griūdama susižeidė kairę alkūnę, pajuto fizinį skausmą, tai jis padarė tikrai tyčia ir sąmoningai, su tikslu sukelti jai fizinį skausmą. Ir vieną kartą su kumščiu trenkė jai į kairį šoną, juto fizinį skausmą. Šį konfliktą matė taip pat jos močiutė S. J., kuri jai sakė kreiptis į policiją, bet ji nesikreipė dėl patirtų sužalojimų 2015-04-08, nes bijojo sugyventinio ir norėjo išeiti į darbą. Dėl to į policiją nėjo ir pareiškimo nerašė. Nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukeltų jai fizinių sužalojimų bei, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti ir neieškoti ryšių, bei, kad jis nesiartintų ir prie jos gyvenamosios vietos. Daiktus jo gali perduoti per savo brolį, ar jo kokį draugą. Po patirtų sužalojimų ji jo bijo. Ji kūno tyrimą gavo. Daugiau nieko papasakoti neturi. (b. l. 21, 22)

Papildomu B. B. apklausos protokolu. 2015-06-03 ji parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį, tai, kad ji laikosi 2015-04-10 duotų parodymų bei pateikto savo pareiškimo 2015-04-10. Dar norėtų patikslinti, kad tikrai jai fizinį skausmą sukėlė sugyventinis R. E., o ne jos vaikas D. B., kuriam yra 6 metai. Šių sužalojimų jos vaikas tikrai jai nepadarė ir pati ji jų sau tikrai nepasidarė. Kaip minėjo 2015-04-10 apklausos metu, tai sugyventinis R. E. 2015-04-09 jai trenkė į kairę veido pusę du kartus kumščiu, tai yra vieną kartą po kaire akimi, kitą kartą prie nosies, po ko jai skaudėjo nosį ir po kaire akimi atsirado mėlynė. Šių smūgių metu juto fizinį skausmą, bei 2015-04-08 apie 20.30 val. stovėdamas koridoriuje R. E. trenkė jai į nugaros sritį su kumščiu vieną kartą, juto fizinį skausmą, tai buvo labai greitai, negali nurodyti, kuria ranka jis jai trenkė, po ko jis spyrė su koja jai į kairę koją, pajuto fizinį skausmą, po ko griebė už rankos ir pastūmė ją ant grindų ir ji griūdama susižeidė kairę alkūnę, pajuto fizinį skausmą, tai jis padarė tikrai tyčia ir sąmoningai, su tikslu sukelti jai fizinį skausmą. Ir vieną kartą su kumščiu trenkė jai į kairį šoną, juto fizinį skausmą. Taip pat minėjo, kad jos močiutė S. J. matė, kaip sugyventinis ją mušė, dėl ko tai minėjo, nežino, gal buvo išsigandusi. Sugyventinis R. E. jos atsiprašė, jie susitaikė, nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, bei prašo prokurorės panaikinti įpareigojimą nebendrauti su ja ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), nes ji su juo susitaikė ir toliau kartu gyvena. Taip pat norėtų paminėti, kad paskirto kūno tyrimo 2015-04-10 ji nesidarė, nes nenorėjo (b. l. 36).

Liudytojos S. J. apklausos protokolu. 2015-05-11 ji parodė, kad norėtų papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykius. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sūnumi A. J., kartu su jais gyvena ir jos anūkė B. B. ir jos draugas R. E., kiek jam metų, pasakyti negali, jis yra vyresnis, jam virš 40 metų. Taigi tikslios datos nepamena, bet buvo dvi dienas triukšmas, kas vyko tarp anūkės B. B. ir jos sugyventinio R. E., pasakyti negali. Matė tik, kad buvo pirmą dieną atvažiavę policijos pareigūnai, kurie sakė, kad pilna stiklo šukių ir kad ji neitų, tai ji ir nėjo. Dar sūnaus A. J. pasiteiravo, gal jis ką girdėjo žino, bet sūnus pasakė, kad nieko nežino. Po ko ji buvo užėjusi pas sūnų į kambarį ir matė, kad stalas išverstas ir nepažįstami kažkokie draugai R. E.. Ar kai užėjo į kambarį, buvo R. E. jame ar ne, pasakyti negali. Antrą dieną taip pat buvo gėrimas ir triukšmas. Bet nežino, ar buvo pareigūnai atvykę ar ne, nes buvo garsiai muzika paleista. Bet ji nesikišo ir negirdėjo, kas ten buvo. Žino, kad ir anūkė, ir jos sugyventinis išgeria alkoholinių gėrimų gana dažnai, kas antras išeigines. Ji kartais jų abiejų draugų neįleidžia, pasako, kad R. E. nėra namuose, kad nežino, kur jie išėję. Kai išgirsta, kad jie girti rėkauja, ji išeina į daržą, kad jų negirdėti, nes jai norisi ramybės. Tas dvi dienas taip pat ėjo į daržą vakare ir ten būna labai ilgai, iki kol sutemsta. Anūkė jai nieko nepasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis, ji jai nesakė, gal bijo, kad ji juos abu su R. E. išvarys, nes yra jiems sakiusi, jei mušis ar gers, ji juos išvarys. Anūkė turi 7 metų vaiką, tai yra berniukas D. B., bet jis su anūke nebegyvena, vaikas gyvena su savo tėvu V. B.. Žino, kad kažkas buvo su anūkės vaiku, kad norėjo jį atimti, bet tiksliai pasakyti negali, dėl ko vaikas gyvena su savo tėvu, o ne su anūke, kuri yra vaiko mama. Mano, kad B. B. vaikas gyvena su tėvu dėl to, kad jis ten lanko darželį ir ten yra močiutė ir sesuo D., kurie gyvena dideliame name ir jo sesuo D. taip pat turi vaiką, tai yra 2 metų mergytę, tai gali labiau vaiku pasirūpinti, veda vaiką ir į paruošiamąjį darželį. Apie tai jai pasakojo pats D.. Ji tikrai gali pasakyti, kad anūkės sūnus D. niekada nemušė savo mamos. Ar ją sumušė jos sugyventinis R. E., ar ji pati girta galėjo nugriūti, pasakyti negali, nežino, to nematė. Žino, kad ji girta būdama griuvinėjo ir anksčiau. Anūkės draugą R. E. galėtų apibūdinti taip, kad jis jai nepatinka, nes jis nedirba, geria. Dažnai su anūke pykstasi, tai girdi, nes jų kambarys yra šalia jos. Ir kai barasi, tai visuomet užsidaro duris ir ji tik girdi triukšmą, kartais tyliau, kartais garsiau triukšmauja. Ji yra pasakius ne kartą R. E., kad jis vedasi visokius nepažįstamus draugus ir kodėl jis nedirba, tai jis pažada jai, kad eis dirbt. Bet jie kartu su anūke ir pasibara, ir vėl kartu būna, tai nežino, mano, jie vienas kitą myli. Nežino, dėl ko anūkė pasakė, kad ji matė, kaip ją muša jos sugyventinis R. E.. Gal norėjo, kad būtų jos liudininke. Bet jie vienas ant kito visokiais žodžiais išsisako, bet po to vėl kartu būna. Norėtų patikinti, kad ji tikrai nematė, kad R. E. anūkę B. B. muštų, jie tik pasibara. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 32).

Liudytojos T. K. apklausos protokolu. 2015-06-02 parodė, kad ji 2015-04-09 dirbo kartu su vyr. patruliu P. L. ir, jiems patruliuojant, gavo iškvietimą apie 21.04 val. iš VPK OVS budėtojo vykti į (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras laužo duris, grasina susidorojimu, sumušė senelę, prašė paskubėti. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko B. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir ji jiems parodė, kad 2015-04-09 apie 20.30 val. jos sugyventinis R. E. prieš ją smurtavo, tai yra jai būnant bute jis kelis kartus trenkė su ranka į veidą, reikalavo iš jos pinigų. Taip pat ji paaiškino, kad jis pasišalino iš namų, o ji iškvietė policiją. Taip pat ji minėjo, kad ir 2015-04-07 ir 2015-04-08 jos sugyventinis R. E. taip pat prieš ją smurtavo, trenkė jai į koją ir į nugarą. Dėl ko ji nesikreipė 2015-04-07 ir 2015-04-08, ji jiems nieko nepaaiškino. Taip pat apie senelės sumušimą B. B. nieko neminėjo. Ji parodė, kad jai sumušė veidą ir ant nugaros, ir ant kairės alkūnės apdraskymas. Taip pat minėjo, kad jai sumušė pilvo šono sritį kairėje pusėje. Taip pat ji tiksliai nenurodė, kuriomis dienomis jai buvo sukelti sužalojimai, ar šie sužalojimai buvo padaryti per vieną dieną. Ji minėjo, kad ją sugyventinis yra mušęs ir anksčiau, bet ji į policiją nesikreipė. Tuo tarpu kol apklausinėjo nukentėjusiąją B. B., R. E. namuose nebuvo, bet po kurio laiko jis atėjo į namus ir jie jį sulaikė, pasiteiravus, ką jis gali paaiškinti dėl įvykio aplinkybių, jis nieko nepaaiškino, jis buvo neblaivus, nuo jo skido alkoholio kvapas, jis elgėsi ramiai, spec. priemonės sulaikymo metu nebuvo panaudotos. Taip pat namuose buvo ir B. B. senelė S. J., bet ji paaiškino, kad konflikto nematė, tik girdėjo barnį tarp B. B. ir jos sugyventinio R. E.. Namai matoma, kad neprižiūrėti, bet jokių išmėtytų daiktų ar grumtynių žymių nesimatė. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 34).

Alkotesterio kvito šaknele, kurioje nurodyta, kad 2015-04-09 21:53 val. R. E. nustatytas 1.67 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 39).

2015-04-10 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-04-10 apžiūrėjus nukentėjusiosios B. B. kūną nustatyta, kad vizualiai smurto požymiai matosi ant veido – nosies nubrozdinimas ir po kaire akimi kraujosruva, ant kairio šono kraujosruva. Taip pat nuotraukose matyti ir kraujosruva ant kairės alkūnės (b. l. 24-29).

Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2015-04-09 pagalbos telefonu kreipėsi B. B. nurodydama, kad sugyventinis mušasi, smurtauja, išlaužė duris. Garso įrašas įrašytas į CD ir prijungtas prie bylos (b. l. 10-14).

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. E. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo R. E. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Paskelbus R. E. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Teismas skirdamas kaltinamajam R. E. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. R. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2015-04-09 nusikalstamos veikos laikytina tai, kad veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. E. anksčiau teistas (b. l. 62-71), baustas administracine tvarka (b. l. 72-75).

Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. E. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę nustatant įpareigojimus ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. E. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. E. 2015-04-09 buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2015-04-10 (b. l. 54, 56), laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę pagal LR BK 66 straipsnį.

2015-04-10 nutarimu R. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50, 52), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro (b. l. 12) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 ir 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015-04-08 nusikalstama veika), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015-04-09 nusikalstama veika), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., laisvės apribojimo metu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti laisvės apribojimą 15 (penkiolikai) mėnesių įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., laisvės apribojimo metu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., laisvės apribojimo metu neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą) įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

R. E., vadovaujantis LR BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. E. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašą, gautą iš bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.