- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- 2YT-4287-671/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01007-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja A. A., rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po senelės I. A. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė I. A., gim. (duomenys neskelbtini). Senelis V. A. buvo miręs (duomenys neskelbtini). Seneliai turėjo du vaikus: pareiškėjo mamą I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi 2001 m. gruodžio 7 d.) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs 1976 m. liepos 23 d.).
Pareiškėjo senelė I. A. 1989 m. gruodžio 1 d. visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjui savo anūkui P. Š.. Jis su senele (duomenys neskelbtini) praleido daug laiko, nes jo tėvai gyveno Telšių m., todėl su senele buvo labai artimi. Iki pat senelės mirties jis rūpinosi senele, pirkdavo maistą, padėdavo buityje. Po senelės mirties toliau rūpinosi senelės sodyba, ją prižiūrėjo, tvarkė pastatus ir žemę, mokėjo mokesčius, ką patvirtina ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Žarėnų seniūnijos pažyma.
Po senelės mirties, pagal tuo metu galiojusį civilinio kodekso 587 straipsnį, per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, nes vykdydamas senelės valią, jis nepertraukiamai tęsė paveldėto turto valdymą, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Niekas iš artimųjų giminaičių jo valdymo neginčijo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo seneliai V. A. ir I. A., yra mirę. V. A. mirė (duomenys neskelbtini), I. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6; 8).
Pareiškėjo seneliai turėjo du vaikui I. Š. ir A. A.. Pareiškėjo mama I. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9; 14), A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
I. A. po savo sutuoktinio mirties, 1983 metais, atsiradusį palikimą priėmė (b. l. 6) ir 1989 m. gruodžio 1 d. testamentu, kuris buvo patvirtintas Telšių rajono Žarėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės L. M., visą savo turtą paliko anūkui P. Š. (b. l. 7; 17).
Po pareiškėjo senelės I. A. mirties liko palikimas - gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12; 20-31). Iš VĮ Registrų centras atsiliepimo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir teisės į juos neįregistruotos (b. l. 42).
Po I. A. mirties dėl palikimo priėmimo į vietos notarinį organą niekas nesikreipė. Telšių rajono savivaldybės administracijos Žarėnų seniūnija pažymoje nurodė, jog po I. A. mirties (duomenys neskelbtini) P. Š. valdė, naudojosi, prižiūrėjo pastatus ir žemę, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (b. l. 19).
1993 metais mirus I. A. paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 metų Civilinis kodeksas (toliau CK). Pagal 1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 573 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1 p.) taip pat antrosios eilės – <...> mirusiojo vaikaičiai (2 p.). Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių (4 dalis).
1964 m. CK nuostatos atskirai nereguliavo palikimo priėmimo, kai turtas pradedamas valdyti faktiniu jo valdymu. Toks išaiškinimas yra pateiktas dabar galiojančioje CK 5.51 straipsnio redakcijoje.
Juridinę reikšme turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vieno iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 straipsniai).
Iš pareiškimo turinio ir rašytinių įrodymų matyti, kad po I. A. mirties niekas iš pirmos eilės įpėdinių vietos notariniam organui nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą, t. y. palikimo nepriėmė, o pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos I. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.