Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad nuo 2014 m. gruodžio 11 d. bausmę atlieka Lukiškių TI-K, tačiau visą kalinimo laikotarpį jam nebuvo suteikta ilgalaikiu pasimatymu su artimais giminaičiais ir sutuoktine. Dėl to atšalo jo ir sutuoktinės santykiai, sutuoktinė neberašo laiškų, nenori kalbėtis telefonu. Taip sutuoktinių fizinei ir psichinei sveikatai buvo padaryta žala. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į psichologą, psichiatrą, tenka vartoti raminamuosius vaistus. Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K nuteistiesiems, bausmę atliekantiems kalėjimo režimu, nėra sudarytų sąlygų gauti ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, nes tokia teisė suteikta tik nuteistiesiems, Lukiškių TI-K dirbantiems ūkio darbus, bei suimtiesiems, taip pat nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo sąlygomis. Mano, kad atlikdamas bausmę kalėjimo sąlygomis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) nenustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) IV skyriuje numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nenumatytas.

Mano, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, tačiau nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis, todėl Lukiškių TI-K neprivalo savo iniciatyva suteikti trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta.

Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki skundo teismui pateikimo dienos į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine E. P. nesikreipė. 2015-04-03–2017-01-06 laikotarpiu pareiškėjui buvo suteikti devyni pasimatymai su sutuoktine be įstaigos atstovo priežiūros, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. sausio 6 d.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio pateko į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų su artimais giminaičiais ir sutuoktine jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (skundo teismo išsiuntimo dienos) ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami tokie pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.).

BVK redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d., nustatė, kad ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.

Taigi, BVK 94 straipsnis nustato pareigą kalinimo įstaigoms užtikrinti nuteistųjų teisę gauti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu (ginčui aktualiu laikotarpiu) ar artimaisiais giminaičiais (BVK redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad ši jo teisė buvo pažeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsniu, garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Konvencijos 8 straipsnis expressis verbis (lot. tiesiogiai) nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 dalis), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir, jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikius pasimatymus su savo sutuoktine ar artimaisiais.

Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2017 m. vasario 15 d. prašymas Lukiškių TI-K direktoriui informuoti, kiek kartų 2015 m. balandžio 3 d.–2017 m. sausio 6 d. laikotarpiu jam buvo suteikti pasimatymai su sutuoktine E. P. be pareigūnų priežiūros (b. l. 14). Pažymėtina, kad šiuo prašymu pareiškėjas prašė ne suteikti jam ilgalaikius pasimatymus, o tik informuoti apie suteiktus pasimatymus su sutuoktine. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 96-766 į šį prašymą pareiškėjui atsakė, kad jis su sutuoktine minėtu laikotarpiu be pareigūnų priežiūros turėjo devynis pasimatymus: 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. sausio 6 d. (b. l. 13). Taigi iš pareiškėjui pateikto atsakymo matyti, kad jo teisė pasimatyti su sutuoktine be pareigūnų priežiūros Lukiškių TI-K nebuvo ribojama.

Teismas pažymi, kad vien abstraktūs teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai teikė prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus, o Lukiškių TI-K administracija tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai ar pažeidė Konvencijos nuostatas. Taigi, nesant Lukiškių TI-K neigiamo atsakymo šiuo klausimu, byloje nėra ginčo, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikti devyni pasimatymai su sutuoktine E. P. be pareigūnų priežiūros, įrodymų, kad teisė turėti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine E. P. ar artimaisiais giminaičiais buvo ribojama, byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Taigi, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), pareiškėjo reikalavimas priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.