Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

A. Č., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovei pagal įstatymą N. Č. ir gynėjai advokatei Reginai Makarevičienei,

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Čereškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas:

- 2002 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą ir be organo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, teistumas išnykęs,

- 2004 m. sausio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų; pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 82 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą ir atiduoti tėvų priežiūrai, Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 358 straipsniu, atleistas nuo paskirtos bausmės, teistumas išnykęs,

- 2011 m. birželio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d., naktį (tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas), veikdamas kartu su mažamečiu V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiu A. Č., (duomenys neskelbtini) , kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu savo veiksmų nesuprato, plaktuku išdaužė A. L. priklausančio statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į pastato vidų ir iš ten pagrobė 300 litų vertės televizorių ,,Sony“, 800 litų vertės benzininę nešiojamą žoliapjovę ,,Partner“, 200 litų vertės elektrines gyvatvorių kirpimo žirkles ,,Bosch“, 100 litų vertės elektrinį kampinį šlifuoklį; tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią naktį (tiksli diena ir laikas tyrimo metu nenustatytas), veikdamas kartu su tais pačiais asmenimis, pro duris, kurių spyną prieš tai sugadino išsukdamas spynos varžtus, pakartotinai įsibrovė į A. L. priklausantį statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš vidaus pagrobė 1800 litų vertės benzininę žoliapjovę ,,Husqvarna“, 20 litų vertės genėjimo pjūklą, 20 litų vertės rankinį sekatorių, 7 litų vertės mūrininko kelnę, 20 litų vertės kniediklį, tuo nukentėjusiajam A. L. padarė iš viso 3267 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. Č. toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, veikdamas kartu su mažamečiu V. Č., (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiu A. Č., (duomenys neskelbtini), kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu savo veiksmų nesuprato, pirmą kartą įsibraudamas į A. L. priklausantį statomą gyvenamąjį namą, plaktuku išdaužė 200 litų vertės plastikinio lango stiklą bei, išsukdamas spynos varžtus, sugadino 50 litų vertės durų spyną, tokiu būdu sugadindamas A. L. turtą, ir nukentėjusiajam padarė 250 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d., naktį (tiksli diena ir laikas tyrimo metu nenustatytas), iš karto po to, kai iš A. L. statomo gyvenamojo namo pagrobtus daiktus paliko savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu savo veiksmų nesuprato, grįžo į A. L. sodybą ir, suskaldęs bei atlupęs tris 30 litų vertės sienos lentas (kiekvienos lentos vertė - 10 litų), įsibrovė į A. L. priklausantį ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė 20 litų vertės 25 metrų ilgio prailgintoją bei 50 litų vertės dujinę lietlempę su žarna, tuo nukentėjusiajam A. L. padarydamas 70 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d., tiksli diena ir laikas tyrimo metu nenustatytas, žinodamas, kad jo brolis V. Č., (duomenys neskelbtini), yra vaikas, pakviesdamas jį eiti kartu su juo ir A. Č., kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu savo veiksmų nesuprato, prašydamas padėti įsibrauti į A. L. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobti A. L. priklausančius daiktus, tokiu būdu įtraukė vaiką V. Č. į nusikalstamas veikas - vagystę įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimą.

Kaltinamasis M. Č. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įsibrovė į A. L. sodybą, nes reikėjo pinigų, tėvas sunkiai sirgo, šeimoje niekas nedirbo. Sėdėdami su broliais namuose, sugalvojo įsilaužti į nukentėjusiojo namą ir viską, kas išvardinta kaltinamajame akte, išnešė iš gyvenamojo namo. Brolis A. sakė, kad pas nukentėjusįjį namuose yra gerų dalykų. Nusprendė pavogti viską, ką tik ras gero. Pasiūlė broliams eiti kartu. V. nelabai norėjo, bet kaltinamasis jam sakė, kad tik eina pažiūrėti. Kaltinamasis, vėlai vakare atėjęs su broliais į nukentėjusiojo sodybą, iš namų tam tikslui pasiimtu plaktuku išdaužė gyvenamojo namo langą. Užkišęs ranką, iš vidaus atidarė langą. Įsipjovė ranką. (duomenys neskelbtini) įlipo pirmas, bet neatrakino durų, tai kaltinamasis irgi įlipo, viduje rastomis replėmis atsuko durų varžtus ir duris atidarė. Namo viduje pasišvietė prožektoriumi. Išnešė žoliapjovę, trimerį, „bošą“, elektrines gyvatvorės žirkles. Daugiau nieko nepaėmė. Viską parsinešė namo ir vėliau pardavė už 150 Lt nepažįstamam asmeniui prie kaime esančios parduotuvės. Liko neparduota kelnė. Į nukentėjusiojo namus ėjo tris kartus ir per tris kartus viską parsinešė. Nešė po vieną daiktą, nes buvo per sunku nešti. Į ūkinį pastatą nebuvo įlindę, iš ten daiktų nevogė – jiems atėjus, ūkinio pastato durys buvo išlaužtos, einant matėsi, kad išlūžę lentos. Ūkinis pastatas nuo namo gal už kokių 200 metrų. Pripažįsta tik pavogęs daiktus iš namo. Žino, kiek broliams metų. Jei broliams būtų sakęs neiti vogti, jie būtų nėję. Broliams jis pasakė, ką imti, A. davė nešti trimerį, V. „Bosch‘ą“. V. jo paliepimu saugojo, kad kas nors neateitų, jis nebuvo įlindęs į namo vidų. Nebūtų žinojęs, kad pas A. L. yra kokių daiktų, jeigu A., kuris buvo lankęsis pas nukentėjusįjį, nebūtų pasiūlęs. Tada ir sugalvojo prasimanyti pinigų. Už gautus pinigus pirko tėvui sauskelnių, maisto. Pripažįsta civilinį ieškinį tik dėl iš namo pavogtų daiktų, sutinka atlyginti už name sugadintus daiktus.

Tokius savo parodymus kaltinamasis M. Č. patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas A. L. sodybą (duomenys neskelbtini), ir paaiškindamas, kad 2009 m. gruodžio mėnesį iš šios sodybos gyvenamojo namo su broliais V. ir A. Č. pagrobė įvairių daiktų, parodydamas langą, kurio stiklą pats plaktuku išdaužė, duris, kurių spyną išėmė, vietą name, iš kur pagrobė įvairius daiktus, savo namus (duomenys neskelbtini), kur sudėjo pagrobtus daiktus (2 t., b.l. 12-18).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. tik dėl daiktų iš A. L. gyvenamojo namo vagystės ir turto name sugadinimo, jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek kiti bylos faktiniai duomenys – nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymai, kiti žemiau aptarti bylos duomenys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. parodė, kad A. Č. su broliu V. žvejodavo prie jo pakrantės, todėl jo žmona pasikviesdavo vaikus į namus, padarydavo jiems valgyti. Vaikai žinojo, kas yra pas L. namuose. Ūkinis pastatas nuo namo už kokių 5-6 metrų, Č. turėjo praeiti pro ūkinio pastato duris. Sausio 2 d. atvykęs rado išmuštą namo langą ir atidarytas duris, išneštus daiktus. Gyvenamojo namo durų buvo iš vidaus išsukta spyna. Langas buvo išdaužtas, pastumtos grotos buvo nukritusios. Buvo pagrobta žoliapjovė, trimeris, krūmapjovė, televizorius, kampinis šlifuoklis, smulkių įrankių – visi daiktai, išvardinti kaltinamajame akte. Iš ūkinio pastato išnešta lietlempė, prailgintuvas. Buvo sulaužytos ūkinio pastato durų lentos. Prieš tai į sodybą buvo atvykęs gruodžio 26d., viskas buvo tvarkoje. Iš pagrobtų daiktų grąžinta 7 Lt vertės kelnė ir 20 litų vertės kniediklis, genėjimo pjūklas. Vėliau dar pastebėjo, kad iš ūkinio pastato pagrobtas dulkių siurblys, bet ieškinio jau netikslino. Į sugadinto turto vertę įskaityta stiklo ir jo sumontavimo išlaidos, spynos sugadinimas. Turtas nebuvo draustas. Čekai jo neatsiprašė. Nukentėjusysis tokius savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas savo sodybą (duomenys neskelbtini), į kur atvykęs 2010 m. sausio 2 d. pastebėjo sugadintą bei pagrobtą turtą, parodydamas gyvenamojo namo langą, kurio stiklas buvo išdaužtas, duris, kurių spyna buvo nepataisomai sugadinta, vietą name, kur paskutinį kartą matė jam priklausančius pasigestus daiktus, ūkinį pastatą, kurio durų 3 lentos buvo suskaldytos ir atluptos bei kuriame tą dieną pasigedo jam priklausančių daiktų (1 t., b.l. 46-50).

Liudytojas V. Č. parodė, kad A. sugalvojo eiti vogti. Buvo naktis, žiema. Liudytojo vogti niekas nekvietė. Mamos tada namuose nebuvo, juos su A. prižiūrėjo brolis M. Vogti pasiūlė (duomenys neskelbtini). Į nukentėjusiojo namus ėjo vieną kartą. V. Č. brolio Antano prašymu stovėjo ant kelio ir saugojo brolius, nematė, ką jie darė. Matė tik, kad jie ėjo į mūrinį namą, o į ūkinį pastatą nėjo. Nematė, ką broliai jam liepė nešti, jie nieko nedavė panešti. Neatsimena, ką paskui policijos pareigūnams rodė. Pavogtus daiktus pardavė, dėl pardavimo tarėsi (duomenys neskelbtini).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. Č. parodė A. L. sodybą (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėnesį iš šios sodybos gyvenamojo namo su broliais Mindaugu ir A. Č. pagrobė įvairių daiktų, parodė langą, kurio stiklą kažkuris brolis plaktuku išdaužė, duris, kurių spyną brolis išėmė, savo namus(duomenys neskelbtini), kur sudėjo pagrobtus daiktus (1 t., b.l. 72-76).

Iš įvykio vietos apžiūros 2010 m. sausio 2 d. protokolo matyti, jog įvykio vieta yra A. L. sodyboje (duomenys neskelbtini), išdaužtas statomo gyvenamojo namo langas, atidarytos durys, ant kurių nėra laužimosi žymių, duryse nėra spynos, tik 4 varžtai. Apžiūros metu rastos ir paimtos lango stiklo šukės su dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b.l. 9-12).

2010 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(342)-IS1-740 konstatuota, kad tirti pateiktų dviejų stiklo šukių, paimtų 2010 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu A. L. statomame name Tylioji g. 2, Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienų r., rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b.l. 37-39).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gruodžio 31 d. informaciniame rašte Nr. 140-S2-1968 nurodyta, kad stiklo šukių, paimtų 2010 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu A. L. statomame name (duomenys neskelbtini), (žr. 2010-01-28 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(342)-IS1-740 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 79-1-00006-10) genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 40).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (1 t., b.l. 18) užfiksuota, kad M. Č. 2011 m. vasario 7 d. pateikė plaktuką, mūrininko kelnę, kniediklį ir pjūklą „Irwin“, kurie apžiūrėti apžiūros protokolu (1 t., b.l. 19-24) ir pakvitavimu mūrininko kelnė, kniediklis ir pjūklas „Irwin“ atiduoti savininkui A. L. (1 t., b.l. 27).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. L. 2010 m. sausio 9 d. pateikė benzininės nešiojamos žoliapjovės „Partner“ garantijos taloną Nr. 0004829, benzininės žoliapjovės „Husqvarna“ garantinį pasą Nr. 36155, elektrinių žirklių gyvatvorėms kirpti „Bosch“ garantinį taloną ir kampinio šlifuoklio garantinį taloną (1 t., b.l. 28-29).

Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas Tylioji g. 2, Pakuonyje. Prienų r. sav. nuosavybės teise priklauso A. L. (1 t., b.l. 30-31).

Iš V. Č. gimimo liudijimo matyti, kad V. Č. gimė(duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 58).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Čereškienė paaiškino, kad N. Č. šeima nuo 1997 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl alkoholio vartojimo. Motina bausta, kad palieka nepilnamečius be priežiūros, ji jais nesirūpina, visus reikalingus dokumentus tvarko socialiniai darbuotojai.

Dėl vagystės iš A. L. priklausančio statomo gyvenamojo namo

Aptarti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, jo, nukentėjusiojo A. L. parodymai, jo ir liudytojo V. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gruodžio 31 d. informacinis raštas Nr. 140-S2-1968 dėl kaltinamojo kraujo ant nusikaltimo vietoje rastų išdaužto lango stiklo šukių, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriuo kaltinamasis pateikė plaktuką, mūrininko kelnę, kniediklį ir pjūklą „Irwin“, patvirtina, kad kaltinamasis įsibraudamas į A. L. statomą gyvenamąjį namą, iš jo pagrobė 3267 Lt vertės svetimą A. L. priklausantį turtą: 300 litų vertės televizorių ,,Sony“, 800 litų vertės benzininę nešiojamą žoliapjovę ,,Partner“, 200 litų vertės elektrines gyvatvorių kirpimo žirkles ,,Bosch“, 100 litų vertės elektrinį kampinį šlifuoklį, 1800 litų vertės benzininę žoliapjovę ,,Husqvarna“, 20 litų vertės genėjimo pjūklą, 20 litų vertės rankinį sekatorių, 7 litų vertės mūrininko kelnę, 20 litų vertės kniediklį, šiuos daiktus kartu su broliais Antanu ir Virgintu parsinešė namo ir juos beveik visus pardavė. Kaltinamasis kartu su broliais atvyko į sodybą, turėdami išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – nebuvo iš anksto nutarę, kokios būtent vertės turtą nori pagrobti, parodė, kad norėjo pavogti viską, ką gero ras. Veika baigta. Kaltinamasis savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta visiškai. Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal nukentėjusiojo parodymus patikslintina nusikalstamos veikos padarymo diena – veika padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d., taip pat ištaisytina visos bendrai nukentėjusiajam šia nusikalstama veika padarytos turtinės žalos apskaičiavimo aritmetinė klaida pateiktame kaltinime – iš A. L. statomo gyvenamojo namo pagrobta daiktų iš viso ne už 3167 Lt, o už 3267 Lt.

Dėl A. L. priklausančio turto sunaikinimo

Aptarti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, jo ir kaltinamojo bei liudytojo V. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis, įsibraudamas į A. L. sodybos gyvenamąjį namą, plaktuku išdaužė 200 litų vertės plastikinio lango stiklą ir sugadino 50 litų vertės durų spyną, replėmis išsukdamas varžtus. BK 190 straipsnyje nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos dėl tokios vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėtis yra numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 250 Lt, t.y. 1,92 MGL dydžio, žalą, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Veika baigta, kaltinamasis svetimą turtą sugadino, veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sunaikintas turtas ir šių pasekmių siekė. M. Č. savo kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai.

Dėl vagystės iš A. L. priklausančios sodybos ūkinio pastato

Kaltinamasis neigė įsibrovęs į A. L. ūkinį pastatą ir iš jo pagrobęs 20 litų vertės 25 metrų ilgio prailgintoją bei 50 litų vertės dujinę lietlempę su žarna, tačiau ši jo versija vertintina kaip gynybinė. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, aiškino, kad ūkinis pastatas nuo namo, iš kurio pagrobė A. L. daiktus, yra už kokių 200 m, jam su broliais einant pro šalį, matėsi, kad atluptos lentos. Nukentėjusysis parodė, kad ūkinis pastatas nuo gyvenamojo namo stovi 5-6 metrų atstumu. Pastebėtina, jog kaltinamasis su broliais nurodė A. L. sodyboje lankęsis naktį, tamsoje, todėl teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad jis, nepriėjęs prie ūkinio pastato, eidamas tik į gyvenamąjį namą, galėjo tamsoje pastebėti išlaužtas tris lentas. Iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad jis į A. L. sodybą ėjo su tikslu pavogti viską, ką tik ras tinkamo. A. L. parodė, kad jam dar 2009 m. gruodžio 26 d. lankantis sodyboje, jokių įsilaužimo žymių nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad į ūkinį pastatą buvo įsilaužta ir daiktai iš jo pagrobti tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir iš gyvenamojo namo. Nukentėjusysis teisme parodė, kad iš ūkinio pastato buvo pagrobtas dar ir dulkių siurblys, tik dėl to jis netikslino savo ieškinio, nes nesitikėjo šio daikto atgauti. Iš liudytojo V. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis parodė, jog du kartus parnešus daiktus iš A. L. namų, jis nuėjo miegoti, o broliai dar kartą nuėjo į A. L. namą (1 t., b.l. 71). Teisme duotais V. Č. parodymais teismas netiki ir juos atmeta, nes liudytojas aiškino priešingai savo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir paties kaltinamojo parodymams, kaltę bandydamas versti broliui Antanui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Kaltinamojo brolis A. Č., 2011 m. gegužės 19 d.- 2011 m. birželio 20 d. atliekant jam ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę, pasakojo, kad su broliu Mindaugu „paėmė“ dulkių siurblį, prailgintuvą, televizorių, žoliapjovę, „brolis pasiėmė laužtuvą, pralaužė“ (1 t., b.l. 122-123). Tokiu būdu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis M. Č., parsinešęs iš A. L. statomo gyvenamojo namo pagrobtus daiktus, su A. Č. vėl grįžo į A. L. sodybą ir įsibrovė į ūkinį pastatą, išlauždamas jo durų lentas, ir iš jo pagrobė 20 litų vertės 25 metrų ilgio prailgintoją bei 50 litų vertės dujinę lietlempę su žarna. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal nukentėjusiojo parodymus patikslintina nusikalstamos veikos padarymo diena – veika padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d.

Dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

Pagal BK 159 straipsnio 1 dalį už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikalstamą veiką, ir vaiko dalyvavimas tokioje veikoje. V. Č. vagysčių iš A. L. sodybos ir turto sugadinimo metu buvo dvylikos metų. Kaltinamasis M. Č., žinojo, kad jo brolis V. Č. yra nepilnametis, ir, suplanavęs apvogti A. L. sodybą, įtikino V. Č. ir įtraukė jį į nusikaltimų padarymą. Nors V. Č. teisme teigė, jog vogti pasiūlė ir vėliau jam ant kelio stovėti ir saugoti liepė (duomenys neskelbtini), kaip jau minėta, šio liudytojo teisme duotais parodymais teismas netiki dėl jų prieštaringumo ir jais nesiremia, nes jais liudytojas akivaizdžiai siekė padėti broliui M. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats kaltinamasis parodė, jog tai jis įkalbėjo V. Č., nenorėjusį kartu eiti į A. L. sodybą, jam liepė saugoti kaltinamąjį ir brolį Antaną, taip pat jam padavė pavogtus daiktus, kuriuos V. Č. parnešė namo. Būtent tokias faktines aplinkybes V. Č. patvirtino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokiu būdu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis M. Č. įtraukė vaiką V. Č. į A. L. turto vagystę įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 159 straipsnį. Pagal nukentėjusiojo parodymus patikslintina nusikalstamos veikos padarymo diena – veika padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 26 d. iki 2010 m. sausio 2 d.

Skiriant bausmę M. Č., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus nusikaltimas ir du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į vaiko saugumą nuo neigiamos socialinės aplinkos. Atsižvelgiama taip pat į tai, jog daiktai pagrobti iš tuo metu negyvenamų pastatų, jų vertė palyginti nėra didelė. Kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 51), buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, tai jį charakterizuoja neigiamai. Iš kaltinamojo ir jo motinos paaiškinimų matyti, jog motina tą naktį, kai padarytos nusikalstamos veikos, vaikus Virgintą ir A. Č. paliko vyresniojo sūnaus (kaltinamojo) priežiūrai, pati jais tinkamai nepasirūpindama. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis užaugo socialinės rizikos šeimoje, kur netinkamas jo auklėjimas, tėvų girtavimas, akivaizdi vaikui reikiamo tėvų dėmesio stoka, sunki turtinė šeimos padėtis turėjo didelės įtakos antivisuomeniškų kaltinamojo polinkių susiformavimui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, parodymus duodamas, nebuvo visiškai nuoširdus, savo elgesio padarinių iki šiol nesistengė sušvelninti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pasekmes ir aukščiau aptartas kitas kaltinamojo asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nustatytinas mažesnis, nei sankcijose numatytas bausmių dydžio vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio nuostatas apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas dėl A. L. turto pagrobimo iš gyvenamojo namo ir baudžiamasis nusižengimas dėl A. L. turto gyvenamajame name sugadinimo vertintina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl už šias veikas skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o tada ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausmėmis, skiriamomis už realiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 159 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš ūkinio pastato) (BK 63 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Po to ši subendrinta bausmė, taikant 63 straipsnio 9 dalį, subendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi pakeista bausme.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, įvertinus kaltinamojo asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumą, nusikalstamų veikų padarinių sunkumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose numatytus įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. vasario 4 d. (2 t., b.l. 21-22).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Stiklo šukės, paimtos iš A. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sav., perduotos su baudžiamosios bylos medžiaga, ir plaktukas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 3570 Lt turtinės žalos atlyginimo – 3290 lT dėl pagrobto ir negrąžino turto ir 280 Lt už turto sugadinimą. Kaltinamasis ginčijo tik ieškinio dalį dėl turtinės žalos, padarytos ūkinio pastato durų sugadinimu ir daiktų iš šio pastato pagrobimu. Tačiau teismas dėl aukščiau išdėstytų motyvų laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl visos minėtos žalos padarymo yra įrodyta. Todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui A. L. iš M. Č. priteistina 3570 litų, nes ši žala buvo padaryta dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl vagystės iš A. L. gyvenamojo namo ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl vagystės iš A. L. ūkinio pastato ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti areštu 45 paroms.

Arešto bausmę pakeisti laisvės atėmimu pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatytą taisyklę, prilyginant paskirtą bausmę laisvės atėmimui 45 dienoms.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, už vagystę iš A. L. gyvenamojo namo ir A. L. priklausančio turto sugadinimą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. Č. subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams subendrinti su bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (už vagystę iš A. L. ūkinio pastato) jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir M. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių dvidešimčiai dienų, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį M. Č. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. vasario 4 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. Č. priteisti 3570 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų 00 ct) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. L. turtinei žalai atlyginti.

Stiklo šukes, paimtas iš A. L. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sav., ir plaktuką sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.