- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-67-185-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
- Nuteistasis
- V. J.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudž. byla Nr. 1NTA-000067-185-2007-59
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.1; 1.1.8.3;
NUTARTIS
2007 m. vasario 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 30 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), išlauždamas duris, įsibrovė į G. A. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė 130 Lt vertės dujų balioną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nustatytas aplinkybes, ir dėl to nerado galimybių skirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantas prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, o taip pat suteikė informaciją apie pagrobtą daiktą, t.y., ėmėsi veiksmų švelninti pasekmes. Padaryta žala nedidelė, ją atlygino. Įsibrovė į apleistą negyvenamą sodybą, todėl, mano, kad jo veiksmai nėra labai pavojingi visuomenei. Nukentėjusiojo atsiprašė, pradėjo dirbti.
Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi BK 56 str. 1 d. nuostatomis, tačiau minėtame straipsnyje yra pasakyta, kad teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 23(1999-12-23) „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis", numatyta eilė požymių, kuriuos galima taikyti šioje byloje ir parinkti kitą bausmės rūšį, arba bent jau bausmės vykdymą atidėti (BK 75 str.).
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.) padarytas esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimą padaręs asmuo laikomas recidyvistu. Apeliantas teisus teigdamas, jog įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet loginė nuteistojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė: praeityje daug kartų teistas (b.l. 31-36), teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistojo asmenybei poveikio nepadarė, bausmės tikslai pasiekti nebuvo. 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 23 aprobuotoje Teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis apibendrinimo apžvalgoje pritartina tokiai teismų praktikai, kai skiriamos griežtesnės bausmės asmenims, anksčiau padariusiems nusikaltimus. Taigi, teismas pagrįstai nesvarstė galimybės skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas. Įvertinus paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas taip pat neturėjo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).
Bausmės dydis individualizuotas, atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Nusikaltimas tyčinis, apysunkis, tačiau pagrobto turto vertė nedidelė. Nuteistasis, kaip minėta, yra neigiamai orientuota asmenybė, tačiau dirba, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kaip minėta, teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir ją įvertino skirdamas bausmę, todėl dar kartą vertinti nėra pagrindo. Tai, kad ėmėsi veiksmų švelninti pasekmes (padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, suteikė informaciją apie pagrobtą daiktą, nukentėjusiojo atsiprašė) įeina į minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį.
Atmestinas nuteistojo argumentas, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš V. J. pirktą dujų balioną T. Š. pateikė policijos pareigūnei (b.l. 11, 12), iš jos nukentėjusysis G. A. atsiėmė dujų balioną pagal pakvitavimą (b.l. 16), todėl civilinio ieškinio nereiškė.
Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.