Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios S. S. įmonės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viresita“ įgalioto asmens prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi S. S. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Viresita“ (b. l. 37–41). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 98–100). 2017 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas bankrutavusios S. S. įmonės bankroto administratorės UAB „Viresita“ įgalioto asmens P. P. prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos (b. l. 106). Kartu su prašymu pateikta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 24 d. pažyma Nr. S-Š-287 (b. l. 107).Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 108), apie teismo posėdžio vietą ir laiką įmonės kreditoriai informuoti (b. l. 111–112). Įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės įgalioto asmens pareikšto prašymo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorė atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (iš lot. preliminariai) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. birželio 29 d. nutartimis patvirtinti S. S. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 13651,42 Eur (b. l. 68–69, 98–100). Prašyme priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad administravimo išlaidos ir kreditoriniai reikalavimai liko nepadengti (b. l. 106).Teismui pateiktoje 2017 m. birželio 21 d. S. S. įmonės bankroto administratorės ataskaitoje nurodyta, kad įmonė bei įmonės savininkas registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, neturėjo (b. l. 78–79). 2017 m birželio 28 d. S. S. įmonės pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo šeštuoju klausimu nutarta patvirtinti įmonės likvidacinį balansą ir įgalioti administratorių, teismui priėmus nutartį dėl įmonės likvidavimo, kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos (b. l. 94–95). Nors bankroto administratorės įgaliotas asmuo nepateikė įmonės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, neturi; Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų S. S. įmonė.Teismui pateikta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 24 d. pažyma Nr. S-Š-287 patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl S. S. įmonės veiklos pabaigos (b. l. 107). Paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra visiškai baigtos, pagal bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktus duomenis liko nepatenkinti 13 651,42 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė UAB „Viresita“ neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad S. S. įmonės (įmonės kodas 145882087, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) veikla pasibaigė.

Patvirtinti bankrutavusios S. S. įmonės likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 13 651,42 Eur:

Eil. Nr.KreditoriusĮsiskolinimas, EurPalūkanos, netesybos, EurKreditorinis reikalavimas EurAntros eilės kreditoriai1Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos31,8816,9548,832VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“30,36-90,363Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius5 826,21270,566 096,77Iš viso:6 235,96Trečios eilės kreditoriai1Lindorff OY4 455,282 960,187 415,46Iš viso:7 415,46Bendra kreditorinių reikalavimų suma:13 651,42

Įpareigoti bankroto administratorę UAB „Viresita“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.