Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios R. B. nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. B. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. 231 str. 1 d.; 228 str. 1 d.

Bylos duomenimis, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu šešių mėnesių laikotarpiui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, buvo iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. B. priklausantį anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 16 d. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamosios R. B. nekilnojamąjį turtą.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju laikinasis kaltinamosios nuosavybės teisių apribojimas taikomas remiantis ne privalomuoju nuosavybės teisių apribojimo institutu, o pasinaudojant teismo diskrecijos teise. Pasak gynėjo, toks procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti papildomai motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas konkrečiais faktiniais argumentais, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog tos prievartos priemonės toliau nepanaudojus būtų nepasiekti atitinkami jos tikslai. Advokatas pažymi, kad apygardos teismas šioje dalyje minėtaisiais aspektais savo nutarties niekaip nemotyvuoja. Tuo atveju, jeigu iš kaltinamosios R. B. būtų priteisti kokie nors ieškiniai, R. B. nesiruošia vengti tų ieškinių išieškojimo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte bei abiejuose prokurorės pareiškimuose, kuriais kaltinamasis aktas buvo tikslintas, abstrakčiai nurodoma R. B. policijos institucijai esą padaryta „turtinė žala“, kuri yra santykinai nedidelė, lyginant su kaltinamosios R. B. turto, kurio atžvilgiu taikomas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, verte. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai R. B. pareikštų ieškinių reikalavimų didžiąją dalį sudaro neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurių tikslų dydį nustatys tik teismas.

Advokatas pažymi, kad nuosavybės teisių į R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimas taikomas jau labai ilgą laiką ir tai daroma remiantis vien formaliais motyvais, kas neatitinka BPK 152 str. 1 d. numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu kaltinamajai šioje byloje pareikšto kaltinimo turinio išdėstymu, kas niekaip nereiškia minėtųjų baudžiamojo proceso normų reikalavimų išpildymo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių duomenų, kad kaltinamoji R. B. turėtų tikslą savo turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat, kad civilinių ieškinių reikalavimų užtikrinimui yra būtina areštuoti net du kaltinamosios butus.

Advokatas pažymi, jog R. B. šios bylos procese jau yra ne kartą nurodžiusi, kad ji jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir nesitarė jų daryti su kitais asmenimis. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. B. yra garbaus amžiaus žmogus, visą savo gyvenimą pragyvenusi garbingai, niekada nebuvo teista, laikėsi ir laikosi mūsų valstybėje galiojančių įstatymų bei kitų teisės normų, dirba atsakingus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. 231 str. 1 d.; 228 str. 1 d. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji, pripažinti civiliniais ieškovais, pareiškė civilinius ieškinius solidariems atsakovams (taip pat ir R. B.), bendrai 318582 Eur sumai neturtinei žalai ir 2122,26 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 32, b. l. 151). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji G. Č., L. S. ir D. K., pripažinti civiliniais ieškovais, pareiškė patikslintus civilinius ieškinius solidariems atsakovams, bendrai 90000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (t. 34, b. l. 110-127).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nors advokatas skunde nurodo, kad R. B. šios bylos procese jau yra ne kartą nurodžiusi, jog ji jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir nesitarė jų daryti su kitais asmenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusieji galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą, kurios atlyginimo užtikrinimui ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. B. priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai, BPK 116 str. ir BPK 151 str. 1 d. numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka. Skundo argumentai dėl civilinių ieškinių dydžio nepagrįstumo atmetami kaip nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė kaltinamosios turtui yra taikoma ilgą laiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Priešingai nei mano kaltinamosios gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai kaltinamosios R. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra gan dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios R. B. nekilnojamąjį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti pakankamai dideli civiliniai ieškiniai, šis tikslas negali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamosios nekilnojamajam turtui varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamosios gynėjas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Skunde išdėstytos kaltinamosios asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šios procesinės prievartos taikymui neturi esminės reikšmės, nes nuosavybės teisių apribojimo pagrindą šiuo atveju sudaro pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl paskirta prievartos priemonė gali būti taikoma bet kuriam asmeniui, atitinkančiam BPK 116 str. ar 151 str. 1 d. požymius, nepriklausomai nuo jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios R. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamosios R. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.