Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-135-309/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
1S-135-309/2021
Teisminio proceso Nr.
1-35-3-00011-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
M. P.
Advokatai
Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Nr. 1S-135-519/2021
Teisminio proceso Nr. 1-35-3-00011-2021-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.6.1; 2.6.2.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. P. gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad: dalyvavo nusikalstamame susivienijime, suburtame siekiant daryti nusikalstamas veikas prieš asmenis ir turtą, už kurias skiriamos mažesnės nei laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų ar ilgesniam laikui, bausmės; nusikalstamai pasisavino jam nepriklausančius daiktus; kėsinosi įvykdyti vagystes įsilaužiant (Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 322 straipsnis, 323 straipsnis, 324 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 461 straipsnio 1 dalis, 463 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 484 straipsnis, 485 straipsnis).

Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 13 d. ir yra vykdomas. Bendra bausmės trukmė – 1 460 dienų. M. P. iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas nuo 2019 m. spalio 28 d., šis laikas įskaitytas į bausmės atlikimo laiką. Bausmė pagal išduodančios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2023 m. spalio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 14 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 10 d. prašymas spręsti dėl Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, priimto M. P. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Belgijos Karalystės federalinės teisingumo tarnybos teisinės pagalbos prašymas dėl Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio M. P. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduotas nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pripažino Belgijos Karalystės Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, priimtą M. P. atžvilgiu, ir nutarė vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje. Nuteistajam M. P. Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytomis bausmėmis ir paliko nuteistajam paskirtą tą pačią 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo – 2021 m. spalio 1 d., į bausmės laiką įskaičiuota M. P. suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki šios nutarties paskelbimo dienos.

Šalies argumentai

Skundu nuteistojo M. P. gynėja advokatė R. Roščenkovienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį ir netenkinti Belgijos Karalystės federalinės teisingumo tarnybos prašymo dėl Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio M. P. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistojo gynėjos teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta neatsižvelgus į M. P. nesutikimą atlikti bausmę Lietuvoje. Nurodo, kad M. P. norėtų toliau bausmę atlikti Belgijos Karalystėje dėl šių priežasčių: iš Lietuvos Respublikos jis išsideklaravęs 2015 metais ir neketina ateityje, atlikus bausmę, apsigyventi Lietuvoje, jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra silpni; Belgijos Karalystėje įkalinimo įstaigos sąlygos yra žymiai geresnės nei Lietuvoje; jis nebenori turėti ryšių su asmenimis, darančiais jam neigiamą įtaką, o tai Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose būtų neišvengiama; nenori būti vežamas į Lietuvą dėl Covid-19 pandemijos; Belgijos Karalystėje įkalinimo įstaigoje jis yra sukaupęs daug namų apyvokos daiktų, buitinės technikos, kompiuterinės įrangos, kuriuos būtų sudėtinga pargabenti į Lietuvą; Belgijos Karalystėje lygtinis paleidimas taikomas atlikus trečdalį bausmės, todėl nuosprendžio pripažinimas Lietuvos Respublikoje pablogintų M. P. padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. gynėjos advokatės R. Roščenkovienės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.

BPK 365⁵ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nors nuo 2015 metų Lietuvoje gyvenamosios vietos jis nėra deklaravęs, tačiau jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (b. l. 41), Belgijos Karalystės Federalinės viešosios vidaus reikalų tarnybos Užsieniečių biuro 2021 m. vasario 17 d. įpareigojime, priimtame M. P. atžvilgiu, nurodyta, kad jis įpareigojamas išvykti iš Belgijos teritorijos į Lietuvą, o tuo atveju, jeigu nepaklustų šiam įpareigojimui, jis gali būti nuvežtas iki sienos bei laikomas (b. l. 67–69), ir, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo nutartyje, šiuo atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį, priimtą M. P. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakant į nuteistojo gynėjos skundo argumentą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta neatsižvelgus į M. P. nesutikimą atlikti bausmę Lietuvoje, pažymima, kad tiek pagal Įstatymo nuostatas, tiek pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909TVR, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai Belgijos Karalystė perdavė Lietuvos Respublikai M. P. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei liudijimą nuosprendžiui vykdyti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistojo sutikimas atlikti bausmę valstybėje, kurios pilietis jis yra, nereikalingas. Taigi nuteistojo M. P. nesutikimas atlikti bausmę Lietuvoje (b. l. 19, 70, 79) nėra pagrindas nepriimti teismui priešingo, nei pageidauja nuteistasis, sprendimo.

Pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos skundą nesudaro ir kitos jame nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atlikęs bausmę M. P. neketina gyventi Lietuvoje, jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra silpni, Belgijos Karalystės įkalinimo įstaigos sąlygos yra žymiai geresnės negu Lietuvoje, ten nuteistasis turi sukaupęs daug daiktų, kuriuos būtų sudėtinga pargabenti į Lietuvą, nenori būti vežamas į Lietuvą dėl Covid-19 pandemijos, be to, Belgijos Karalystėje lygtinis paleidimas taikomas atlikus trečdalį bausmės. Atkreipiamas dėmesys, kad informavus M. P., jog jis bus perduotas Lietuvai, pastarasis nurodė, kad Belgijoje šeimos jis neturi, yra vedęs Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje dirbo, po bausmės atlikimo norėtų grįžti į Lietuvą, į savo šeimą, įsidarbinti (b. l. 70). Taigi nuteistojo nurodytos aplinkybės paneigia jo gynėjos skundo argumentą, kad M. P. neketina gyventi Lietuvoje, jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra silpni. Aplinkybės, kad Belgijos Karalystėje kalinimo sąlygos galbūt yra geresnės negu Lietuvoje, o lygtinis paleidimas taikomas atlikus trečdalį bausmės, nepatenka į Įstatymo 8 straipsnyje ir pirmiau minėto Tarybos pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant, būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendį ir vykdyti bausmę, sąrašą. Kartu pastebėtina, kad byloje esančiame liudijime nurodyta, jog nuteistasis turi teisę (tačiau neprivalo) būti paleistas prieš terminą ar lygtinai, atlikęs trečdalį bausmės (b. l. 18), ir, kaip matyti iš bylos duomenų, nors M. P. nuo 2021 m. vasario 26 d. galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas (b. l. 3), tačiau jis taikytas nebuvo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos taipogi numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atkreiptinas dėmesys, kad liudijime, be kita ko, nurodyta, jog M. P. neturi teisės gyventi Belgijoje, todėl jo socialinė reintegracija negalėtų būti įgyvendinta (b. l. 19). Dėl skundo argumento, kad nuteistasis nenori būti vežamas į Lietuvą dėl Covid-19 pandemijos, pažymima, kad rizika užsikrėsti koronavirusu egzistuoja visose pasaulio valstybėse, ne tik Lietuvoje. Nuteistojo gynėjos skundo argumento, kad Lietuvos įkalinimo įstaigoje jis neišvengiamai turės ryšių su asmenimis, darysiančiais jam neigiamą įtaką, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti nuteistojo gynėjos skundą jame išdėstytais motyvais ir šią nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. P. gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas