- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-748-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB Nord banko, O. J., UAB „Danske Lizingas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,
dalyvaujant apeliantei ieškovei A. K. , jos atstovei adv. Vytautei Ladigaitei – Balčiūnienei, apeliantui atsakovui T. K. , jo atstovei adv. A. B. , trečiojo asmens AB DnB Nord banko atstovui adv. Rimgaudui Černiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. ir atsakovo T. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo ir 2008 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-425-624/2008 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, tretieji asmenys - O. J. , AB DnB Nord bankas, UAB „Danske Lizingas“, dalyvaujantis byloje asmuo išvadai pateikti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. K. prašė nutraukti santuoką su atsakovu T. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – K., K., nustatyti nepilnamečių vaikų – dukros N. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), - nuolatinę gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės su motina A. K. , nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą grafiką, priteisti iš T. K. dukros N. K. ir sūnaus D. K. išlaikymui po 800,00 Lt/mėn. periodiniais mokėjimais nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovei priteisti natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir teises bei pareigas pagal kredito sutartis su AB DnB Nord banku, kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui O. J. , 29 960 Lt piniginių lėšų, viso turto už 395 954 Lt, o atsakovui – viso turto už 141 175 Lt, sumažinti jam priklausančią santuokinio turto dalį prarastų 105 175 Lt verte, ir priteisti turtines teises ir pareigas pagal finansinio lizingo sutartį su UAB „Sampo banko lizingas“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu pradėjo nesutarti esminiais klausimais, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarp šalių egzistavo bendras ūkis iki bylos iškėlimo, buvo dalijamasi vaikų išlaikymo išlaidomis, gyvenama viename bute. Nuo 2004 metų atsakovas pradėjo gauti dideles pajamas, tačiau jis nuslėpė 82 760 Lt, naudodamas lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, 23 000 Lt neatlygintinai perdavė savo motinai. Ieškovė nurodė, kad, dalijant turtą, turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo, nes vaikai yra mažamečiai, o atsakovas, naudodamas santuokoje įgytas pajamas, yra nesąžiningas. Buto adresu (duomenys neskelbtini), padalinimas natūra yra negalimas dėl šalių konfliktiškų santykių.
Atsakovas T. K. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove A. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei pavardę K. po santuokos nutraukimo, nustatyti dukros N. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. K. , priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai N. K. ir sūnui D. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt. kas mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti ieškovei A. K. asmeninės nuosavybės teise 64/100 dalis, atsakovui T. K. – 36/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti darbo užmokestį ir visas su darbo santykiais susijusias išmokas, gautas po 2004 m. balandžio 1 d., T. K. asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtinos vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra didesnės nei 700 Lt, todėl ši suma, atitinkanti Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, turi būti išlaikymui teikiama lygiomis dalimis su ieškove. Atsakovas nuo 2004 metų pradžios su ieškove gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė, todėl pajamos už 2004 - 2006 m. neturėtų būti dalijamos, šis faktas įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Atsakovo gautos piniginės lėšos buvo panaudotos vaikų, buto, mašinos išlaikymui ir kitoms būtinoms reikmėms tenkinti, taip pat 80 000 Lt skolai tėvams grąžinti. Ieškovės prašymas pripažinti 5 800 Lt skolą jos broliui O. J. nepagrįstas, nes sutuoktiniai tų pinigų nesiskolino. Butas turėtų būti padalintas natūra, kadangi atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos.
Tretysis asmuo O. J. nurodė, kad šalims paskolino 5 800 Lt būstui įsigyti, iki šiol skola nėra grąžinta.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB DnB Nord bankas nurodė, kad kreditavimo sąlygos negali būti keičiamos, todėl šalims priklausantis ir trečiajam asmeniui įkeistas butas turi būti priteistas vienai iš šalių.
Vaikų teisų apsaugos tarnybos atstovė R. L. nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, nepilnamečiams vaikams turėtų būti teikiamas prašomas minimalios algos dydžio išlaikymas. Buto padalijimas natūra vaikų interesų neužtikrina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė A. K. ir T. K. sudarytą 1996-04-27 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 715) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų - dukros N. K. ir sūnaus D. K. gyvenamąją vietą su motina A. K. , nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 750 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, paskyrė A. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja. Nustatė ieškovės A. K. teisę į 7/10 dalis, atsakovo T. K. į 3/10 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės 491 229,36 Lt vertės turto, priteisė ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 480 000 Lt vertės, priteisė atsakovui turtines teises, įgytas 2003 m. rugpjūčio 21 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 200308F-1457 pagrindu ir 116 774,97 Lt kompensaciją iš atsakovės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokos metu turėtas pavardes. Nurodė, kad šalys kartu nebegyvena, taikytis atsisako, santuokinių santykių nepalaiko, todėl tolimesnis bendras šalių gyvenimas nėra galimas. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, tai atitiko ir Vaikų teisių tarnyba apsaugos tarnybos išvadą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų tėvų materialinę padėtį, vaikų amžių, sveikatos būklę, nustatė, jog tinkamam šalių nepilnamečių vaikų fizinio ir socialinio vystymo užtikrinimui per mėnesį turi būti skiriama ne mažesnė nei 1300 Lt suma vienam vaikui: abu vaikai yra mažamečiai, šalys dėl užimtumo neturi galimybių darbo metu pasirūpinti vaikų saugiu patekimu ir priežiūra namuose, todėl turi būti skiriamos papildomos išlaidos asmens samdymui vaikų priežiūrai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos iš darbo santykių sudaro apie 4 000 Lt., o atsakovo – apie 5 000 Lt., todėl ieškovės A. K. kas mėnesį skiriamų vaikų išlaikymui lėšų dalis turi sudaryti 42,30 proc., atsakovo T. K. – 57,70 proc., ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 750 Lt kasmėnesines išmokas kiekvienam. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: nepilnamečiai N. K. ir D. K. kas antrą savaitę nuo šeštadienio 10.30 val. iki sekmadienio 18 val., išskyrus ieškovės kasmetinių atostogų metą, taip pat 7 kalendorines dienas atsakovo kasmetinių atostogų metu, praleidžia su atsakovu T. K. . Reikalavimą dėl bendravimo su vaikais valstybinių ir religinių švenčių metu tenkino iš dalies: nepaisant aplinkybės, su kuriuo iš tėvų vaikai turi praleisti savaitgalį, lyginiais metais ieškovė, o nelyginiais metais atsakovas praleidžia Kūčių vakarą bei Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją), krikščionių Velykų pirmąją dieną (sekmadienį), lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną, nelyginiais metais ieškovė, o lyginiais metais atsakovas praleidžia Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją), krikščionių Velykų antrąją dieną (pirmadienį); kiekvienais metais, nepaisant aplinkybės, su kuriuo iš tėvų vaikai turi praleisti savaitgalį, Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikai praleidžia su ieškovė, Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikai praleidžia su atsakovu T. K. ; tuo atveju, kai minėtų švenčių dienas su vaikai praleidžia atsakovas, vaikai su juo praleidžia dieną nuo 10.30 val. iki 20 val., išskyrus Kūčių vakarą, kai vaikai būna su atsakovu iki pirmos Kalėdų dienos 21 val., ir Tėvo dieną, kai su atsakovu vaikai praleidžia dieną nuo 10.30 val. iki 18 val. Kitomis švenčių dienomis bendravimo su vaikais tvarkos nenustatė, kadangi atsakovas su vaikais praleis kas antrą savaitgalį, ir dėl bendravimo su vaikais kitomis švenčių dienomis iš esmės ginčo tarp šalių nėra.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme iš esmės vedė bendrą ūkį. Nuo 2004 m. iki bylos iškėlimo teisme T. K. gautos pajamos žymiai viršijo ieškovės pajamas, atsakovas nepateikė įrodymų, kad didesnė jo gautų pajamų dalis būtų panaudota šeimos poreikiams. Tokias aplinkybes teismas pripažino sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teisme, ieškovei pripažino teisę į 7/10 dalis, atsakovui – į 3/10 dalis bendro turto. Į santuokoje įgyto dalintino turto balansą teismas įtraukė butą, esantis (duomenys neskelbtini), 91,10 kv.m. ploto, 480 000 Lt vertės, ir 11 229,36 Lt turtines teises, atsakovo T. K. įgytas pagal 2003-08-21 sudarytą finansinio lizingo sutartį su UAB “Sampo bankas lizingu”, kuria buvo perkamas automobilis Mitsubishi Galant 1999 m. Teismas konstatavo, kad butas natūra negali būti padalintas taip, kad į atidalintas jo patalpas būtų galima patekti ir naudotis atskirai, šalių santykiai yra itin konfliktiški, gyvenimas viename bute tokiu atveju neigiamai veiktų šalių nepilnamečius vaikus, todėl butą natūra priteisė ieškovei, kurią įpareigojo kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais – priteisė 116 774,97 Lt. Atsakovui buvo priteistos 11 229,36 Lt turtinės teisės pagal 2003-08-21 finansinio lizingo sutartį. Negrąžinta kreditoriui AB DnB NORD bankui paskolos dalimi – 64 548,24 Lt – kiekvienam proporcingai sumažino tenkančio turto masę. Dalindamas bendrą turtą, teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytą 5 800 Lt skolą kreditoriui O. J. , nes nėra įrodymų apie šios paskolos suteikimą, taip pat nėra įrodymų apie atsakovo nurodytas jo tėvų paskolas, paskolos neįtrauktos į šalių VMI teiktas deklaracijas. imas natūra suponuotų šalių ginčus ateityje, neigiamai įtakotų šalių nepilnameč
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės A. K. 4 501 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo T. K. naudai, atleido ieškovę nuo 2863,74 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės 58,65 Lt, iš atsakovo 6662,51 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir priteisti jai santuokos metu įgyto turto ¾ dalis, t.y. paskirti nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), teises ir pareigas pagal kreditavimo sutartis Nr. L2438390 ir Nr. 751-01 kreditoriui AB DnB NORD bankui, 5 800 Lt kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui O. J. , 29 960 Lt pinigines lėšas, taip pat panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą, kuriuo atsakovo naudai iš ieškovės priteista 4 501 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turto dalis, bendro turto vertę, dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytą turtą. Su ieškove nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl santuokos metu įgytas turtas turi būti paskirstytas tokiu būdu: ¾ turto ieškovei, ¼ turto atsakovui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylos iškėlimo dieną AB banke Hansabankas, AB SEB Vilniaus bankas buvo likutis grynųjų lėšų 29 960 Lt sumai, tačiau šių lėšų teismas be pagrindo neįtraukė į dalintino turto balansą. Atsakovas šias lėšas vėliau išleido savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nuo 2004 metų pradžios iki bylos iškėlimo teisme uždirbo 299 457 Lt, tačiau šias pinigines lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams. Iššvaistyta grynųjų lėšų 105 175 Lt dydžio suma taip pat nebuvo įtraukta į bendrąją turto masę. Be to, atsakovas perleido 23 000 Lt grynųjų lėšų motinai V. K. . Dalindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą teismas bendro dalintino turto visumą turėjo sumažinti 108 206 Lt kreditorinio įsipareigojimo suma AB DnB Nord bankui, nes negrąžinta paskola sudarė 78 206 Lt, o palūkanos - 30 000 Lt. Ginčo automobilis nėra pilnai išmokėtas, todėl teismas turėjo turtą dalinti ne rinkos verte, o išpirkta turtinių teisių suma, kuri sudarė 36 000 Lt. Darytina išvada, kad bendras santuokoje įgytas turtas sudarė: 480 000 Lt butas, 29 960 Lt piniginės lėšos bankuose, 36 000 turtinės teisės pagal lizingo sutartį, 118 508 Lt kreditorinis įsiskolinimas, - viso 532 629 Lt.
Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą iš dalies ir tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad iškilo konfliktinės situacijos dėl bendravimo su vaikais, todėl turi būti nustatytas išsamesnis jo pasiūlytas bendravimo su vaikais grafikas, kuris buvo prijungtas prie bylos pirmosios instancijos teisme. T. K. teigė, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti nustatomas, vertinant protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo nustatyta išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 750 Lt/mėn. nėra pagrįsta išlaidų realumą patvirtinančiais ir patikimais įrodymais, nustatyta 1 300 Lt suma kiekvienam vaikui per mėnesį yra akivaizdžiai per didelė. Teismų pripažintas kriterijus nustatant išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, byloje nebuvo patikimų duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas bei apie faktines išlaidas vaikų išlaikymui, todėl teismas nukrypo nuo išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, atsakovas atsidūrė akivaizdžiai nelygiateisėje proceso situacijoje. Atsakovas pažymėjo, jog šalių gaunamos vidutinės pajamos buvo panašios, tačiau reali šalių turtinė padėtis skiriasi: ieškovė turi natūra 480 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, atsakovas - tik reikalavimo teisę į piniginę kompensaciją už nustatytą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsakovo turtinė padėtis buvo įvertinta kaip geresnė, remiantis hipotetinėmis ateityje būsimomis pajamomis, nors, įmonėje pasikeitus aplinkybėms, T. K. darbo užmokestis buvo sumažintas iki 3 999 Lt per mėnesį. Nurodė, kad atskaičius vaikams skirtą 1 500 Lt dydžio išlaikymo sumą, atsakovui neužtenka lėšų patenkinti minimalius pragyvenimo poreikius. Atsakovas teigė, kad bendrąja jungtine nuosavybe turėtų būti pripažintas ir dalintinas tik tas turtas, kuris yra įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o šalims nebevedant bendro ūkio ir vykstant skyrybų procesui, įgytas turtas turi būti laikomas asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmeninį gyvenimą atskirai tvarkančių asmenų rezidavimą viename bute nuo 2004 m. balandžio mėn. įvardijo kaip bendrą ūkio vedimą. Dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys yra lygios, o nukrypti galima tik Civilinio kodekso numatytais atvejais, kuriuos turi įrodyti šalys. Nukrypstant nuo lygių sutuoktinių turto dalių bendrojoje dalintinoje nuosavybėje principo, remiantis CK 3.123 str. 4 d., turi būti aiškiai nustatytas pajamų slėpimo bei išimtinai savų poreikių tenkinimo faktas. Ieškovės nurodyta CK 3.127 str. 3 dalis negali būti pripažinta pagrindu vienam bendraturčiui įgyti nuosavybės teises į santuokinį turtą, o kitam už šį turtą išmokėti kompensaciją, jei jis su tokiu turto padalijimo būdu nesutinka ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių turtas negali būti padalintas natūra. Iš atsakovo buvo nepagrįstai atimta teisė į gyvenamąjį plotą, tuo labiau kad ieškovė finansiškai yra nepajėgi mokėti kompensaciją. Priteisdamas kompensaciją, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką. Be to, įregistruotu hipotekos lakštu atsakovas išlieka būsto paskolos laiduotoju, jei ieškovė netinkamai vykdys įsipareigojimus bankui, šis galės nukripti išieškojimą į atsakovo turtą. Siekiant apsaugoti atsakovo turtines teises, prašė jam nustatyti uzufruktą į kambarį bute, kuriame šiuo metu gyvena, iki ieškovė sumokės kompensaciją. Atsakovas mano, kad papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai, neatsižvelgta į jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nors ieškovės toks pats prašymas patenkintas.
Atsiliepimas
Ieškovė A. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovo T. K. reikalavimas nustatyti išsamesnį tėvo ir vaikų bendravimo grafiką nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką iš esmės pagal atsakovo prašymą, nustatyta tvarka pilnai užtikrina tėvo ir vaikų tinkamą bendravimą. Atsakovas melagingai teigė, kad konfliktuoja su ieškove dėl vaikų priežiūros. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sąmoningai sumažino darbo užmokesčio dydį privačioje įmonėje siekdamas mokėti vaikams mažesnį išlaikymą. A. K. nurodytos mėnesinės išlaidos vaikų išlaikymui yra pagrįstos, tai patvirtina detalus pateiktas aprašas teismui. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenimas su atsakovu bendrame bute yra neįmanomas. Atsakovas nuolat sąmoningai kėlė konfliktus, todėl ieškovė buvo priversta nuomotis su nepilnamečiais vaikais kitą butą. Aplinkybės, jog atsakovo pajamos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 30 d. buvo iššvaistytos ir panaudotos asmeniniams poreikiams, buvo nurodytos ir nustatytos teisme. Atsakovas pats nurodė, kad savo pajamas nuo 2004 m. sausio 1 d. naudojo savo reikmėms.
Atsakovas T. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nesutiko, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 30 d. ieškovės nurodytas atsakovo uždirbtas pajamas 299 457 Lt jis išleidęs ne šeimos reikmėms. Nurodė, kad piniginės lėšos buvo išleistos vaikų išlaikymui, maistui, buities reikmėms, buto paskolos apmokėjimui, mašinos eksploatacijai, atostogoms, studijoms aukštojoje mokykloje, sveikatos profilaktikai, buto pirkimui ir įrengimui, tai patvirtina išlaidų už 2004 m.-2005 m. detalizacijos. Atsakovo mama V. K. paskolino 80 000 Lt buto pirkimui, įrengimui, automobilio lizingo įmokai. Minima ieškovės automobilio vertė 36 000 Lt sumai neatitinka tikrovės, tai patvirtina automobilio draudimo sutartis, kurioje nustatyta reali automobilio vertė. Piniginės lėšos, kurias atsakovas gavo, gyvendamas su ieškove skyrium, negali būti įtraukiamos į dalintino turto sąrašą. Nurodė, kad A. K. gaunamos vidutinės pajamos yra didesnės nei atsakovo, nes ji papildomai dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės brolis O. J. nėra kreditorius šalių atžvilgiu, nes atsakovas apie jokią 5 800 Lt dydžio paskolą nežino. Priteisus ieškovei butą natūra, atsakovas netenka gyvenamosios vietos, neturi buto pirkimui reikalingo pradinio įnašo ar buto nuomai lėšų, nes sumokėjus priteistą išlaikymą vaikams, atsakovui lieka mažiau nei 2 500 Lt.
Tretysis asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams, nagrinėja ne konkrečių turėtų išlaidų atlyginimo, o būsimų išlaidų padengimo poreikio klausimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis iš dalies sudarytų sąlygas išvengti finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Įstatymų reikalavimas atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį reiškia ne tik tai, kad įvertinamos kiekvieno iš tėvų pajamos teismo sprendimo priėmimo metu, bet tai, kaip tos pajamos buvo gaunamos nuolatos, kokias pajamas asmuo galėtų gauti ateityje. Teismo pritaikytas turto padalijimo būdas, kai butas paskirtas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, yra tinkamas, nes sutuoktinių buvimas kartu iš esmės yra neįmanomas, jų tarpusavio nesuderinamumas ir priešiškumas yra išoriškai išreikštas. Sutarties su banku vykdymo aplinkybės patvirtina, kad atsakovas T. K. neprisideda prie finansinių įsipareigojimų vykdymo bankui.
Tretysis asmuo UAB „Danske lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas visus mokėjimus pagal finansinio lizingo sutartį dėl lengvojo automobilio vykdė, jis pagal sudarytą lizingo sutartį yra lizingo gavėjas, todėl bendrovė neprieštarauja dėl turtinių teisių ir pareigų priteisimo atsakovui T. K. .
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo T. K. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėją bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas LR civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas (CPK 320 str.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp T. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1996-04-27 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 715), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko santuokos metu turėtas pavardes – K., K. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų – dukros N. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. K. , gimusio (duomenys neskelbtini) – gyvenamąją vietą su jų motina A. K. . Šios teismo sprendimo dalies šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau teismo sprendimo motyvų neaptarinėja. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų N. ir D. bendravimo tvarka su jų tėvu T. K. (išdėstyta aukščiau). Su teismo nustatyta bendravimo tvarka nesutiko atsakovas T. K. , prašė ją pakeisti ir nustatyti detalesnę, kurią jis siūlė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui (t. 4 l. 11). Pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka iš esmės atitinka atsakovo pasiūlytą, užtikrina jo galimybes dalyvauti vaikų ugdyme ir teises bendrauti su vaikais tiek laiko, kiek yra paprašęs. Apelianto T. K. argumentas, kad ieškovė A. K. sudaro kliūtis bendrauti su vaikais nėra pagrįstas įrodymais, be to, jei teismo nustatytos tvarkos šalys nesilaikys, ji gali būti įgyvendinta priverstinai, kreipiantis į antstolį. Kadangi atsakovas nepateikė argumentų, kurie kaip nors pagrįstų teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais ydingumą, jo apeliacinį skundą šioje dalyje atsisakytina tenkinti. Atsakovas T. K. taip pat nesutiko su teismo priteistu vaikams išlaikymo dydžiu, nurodė, kad vieno vaiko poreikiams 1 300 Lt per mėnesį suma yra pernelyg didelė ir nepagrįsta, priteistas išlaikymas po 750 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį neatitinka jo turtinės padėties. Teismas neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį, kuri esanti geresnė, todėl jai tenkanti vaikų išlaikymo dalis turėtų būti didesnė. Tokie atsakovo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė formuojama teismų praktika, pripažintu orientaciniu kriterijumi, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, reikia atsižvelgti į CK 6.461 straipsnio 2 d. nuostatą, jog išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia praktika teismuose formuojama, kai tėvų turtinė padėtis neleidžia vaikų išlaikymui skirti daugiau lėšų negu minimaliai. Nagrinėjamu atveju tėvų turtinė padėtis visada buvo geresnė, leido užtikrinti aukštesnio lygmens vaikų poreikius, ir šalių santuokos nutraukimas neturėtų pabloginti bent jau materialinės vaikų padėties. Todėl priteistino išlaikymo dydis turi būti siejamas ne tik su minimaliais būtinaisiais vaikų poreikiais, bet ir tėvų turtine padėtimi ir galimybe teikti ankstesnį išlaikymą. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė vaikų poreikių pagrįstumą, įvertino šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija pilnai sutinka su padarytomis išvadomis ir plačiau dėl jų nepasisako. Priteistas išlaikymas užtikrina ankstesnį vaikų pragyvenimo lygį, atitinka šalių turtinę padėtį santuokos nutraukimo metu, šią teismo sprendimo dalį keisti nėra pagrindų.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimas keistinas dalyje dėl šalių santuokos metu įgytos bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo. Atsakovas T. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šalys bendrą ūkį vedė iki ištuokos bylos iškėlimo teisme 2007 m. sausio mėn., teigė, kad šalių bendras ūkis nutrūko 2004 m. balandžio mėnesį. Tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra įrodyti. CK 3.127 str. 1 d. nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šalys iki santuokos nutraukimo gyveno viename bute, savo lėšas tiek atsakovas, tiek ieškovė naudojo banko paskolos padengimui, mokesčių už komunalines paslaugas apmokėjimui, vaikų išlaikymui, kasdieninio poreikio prekių įgijimui, tokios aplinkybės nėra kvestionuojamos. Šalių nesutarimai, ketinimai nutraukti santuoką kol nėra pareikštas ieškinys teisme nesukelia teisinių pasekmių ir neįrodo gyvenimo skyrium, nepaneigia turto buvimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcijos (CK 3.88 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pajamas nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvertino kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, ir atsižvelgdamas į faktą, kad žymios dalies savo pajamų (kurios iš viso sudarė 299 457 Lt) atsakovas neskyrė bendriems šeimos poreikiams tenkinti, bei į aplinkybę, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir sumažino atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį iki 3/10 (CK 3.123 str. 1 d., 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, sudarydamas šalių santuokoje įgyto turto balansą, įtraukė į jį 480 000 Lt vertės 3 kambarių 91,10 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 11 229,36 Lt turtines teises, įgytas pagal atsakovo T. K. sudarytą 2003-08-21 finansinio lizingo sutartį Nr. 200308F-1457 su UAB Sampo banko lizingas. Viso dalijamo turto vertę nustatė 491 229,36 Lt, ieškovei priteisė 7/10 dalis, atsakovui 3/10 dalis bendro turto. Turto vertę sumažino negrąžintos paskolos suma trečiajam asmeniui AB DnB Nord bankui. Tačiau nepagrįstai į dalintino turto balansą teismas neįtraukė santuokos nutraukimo metu atsakovo sąskaitose AB banke Hansabankas ir AB SEB Vilniaus banke buvusių piniginių lėšų – 29 960 Lt (t. 2., l. 54, 25). Šia lėšų suma didintina bendra turto masė. Be to, remiantis CK 3.118 str., bendro sutuoktinių turto masė turi būti mažinama vykdytinų prievolių suma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įsipareigojimus AB DnB Nord bankui pagal sutartis Nr. L24-38390 ir 751-01IL, nustatė, kad negrąžinto kredito suma sudaro 64 584,24 Lt, liko neatsižvelgta į visus įsipareigojimus, kurie sudarė 78 206 Lt negrąžintos paskolos ir 30 000 Lt palūkanų, viso 108 206 Lt. Taigi į bendro turto balansą įtrauktinas turtas – 480 000 Lt vertės butas, 29 960 Lt piniginės lėšos, 11 229 Lt turtinės teisės, viso 521 189 Lt. Ši suma mažinama vykdytinų prievolių bankui dydžiu – 108 206 Lt ir nustatoma dalintino turto masė 412 983 Lt. Ieškovei tenkančios 7/10 dalys sudaro 289 088 Lt, atsakovui tenkančios 3/10 dalys sudaro 123 895 Lt. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, pagrįstai butą (duomenys neskelbtini), natūra priteisė ieškovei. Šio turto padalijimas į du savarankiškus vienetus nėra objektyviai galimas, dėl šalių konfliktiškų santykių jų naudojimasis atskiromis buto patalpomis tik sąlygotų naujus ginčus ateityje, neigiamai veiktų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, todėl atsakovui tikslinga priteisti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Atsakovo argumentas, kad tokiu atveju iš jo be teisėto pagrindo atimama nuosavybė, nepagrįstas, nes turto priteisimą vienam sutuoktiniui, kitam įpareigojant išmokėti kompensaciją numato įstatymas – CK 3.127 str. 3 d. Be to, atsakovas pripažino, kad šiuo metu ginčo bute faktiškai negyvena. Jo gaunamos pajamos laikytinos pakankamomis būsto ir kitiems poreikiams tenkinti, nustatyti uzufruktą į kambarį bute nėra pagrindo. Priteisiant butą natūra ieškovei, jai paskirtinos ir teisės bei pareigos pagal kredito sutartis Nr. L24-38390 ir Nr. 751-01IL kreditoriui AB DnB Nord bankui. Atsakovui T. K. priteistinos piniginės lėšos – 29 960 Lt, buvusios jo sąskaitose bankuose santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu, turtinės teisės 11 229 Lt, įgytos 2003-08-21 UAB „Sampo banko lizingas“ Finansinio lizingo sutarties Nr. 200308F-1457 pagrindu, bei piniginė kompensacija. Jam tenkanti kompensacija – 82 706 Lt mažintina 23 000 Lt suma, kurią atsakovas 2006-04-06 mokėjimo pavedimu perdavė be ieškovės žinios savo motinai V. K. , ir jo naudai iš ieškovės priteistina 59 706 Lt. Ieškovės nurodytos 5 800 Lt lėšos, pasiskolintos iš kreditoriaus O. J. , atsakovo nurodytos paskolos, gautos iš jo tėvų, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis byloje, nėra nurodytos delaracijose VMI, šalys teigia nežinojusios viena apie kitos nurodytas paskolas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jas neatsižvelgė. Nepagrįstu pripažintinas ieškovės reikalavimas turtines teises pagal T. K. 2003-08-21 su UAB „Sampo banko lizingas“ sutartį Nr. 200308F-1457 įvertinti 36 000 Lt suma. Tokia įgyjamo automobilio Mitsubishi Galant vertė buvo išmokėta iki santuokos nutraukimo, tačiau automobilis yra lizingo davėjo nuosavybė. Dalinamą turtinių teisių vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis suma automobilio draudimo sutartyje (t. 4 l. 18). Įrodymų apie galimą didesnę automobilio vertę šalių santuokos pabaigoje ieškovė nepateikė. Ieškovės apeliacinio skundo prašymas atsakovui tenkančio turto masę sumažinti jo ne šeimos poreikiams panaudota lėšų suma per laikotarpį nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2007 m. sausio mėn. – 82 175 Lt negali būti tenkinamas, nes atsakovo nesąžiningas elgesys buvo įvertintas, į šią aplinkybę atsižvelgta priteisiant jam mažesnę dalį bendrosios jungtinės nuosavybės (3/10). Likusi Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į panašią šalių turtinę padėtį, išlaidas būstui, vaikui išlaikymui, įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, ieškovė ir atsakovas atleistini nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalis už apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų tenkinimo apimtį, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos, nes yra panašios. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai, atsižvelgiant į pakeistą priteisiamos kompensacijos dydį, keistina, sumažinant sumą iki 1 200 Lt. Taip pat, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neįvertintos jo pablogėjusios turtinės padėties bylinėjimosi metu, jis atleistinas nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d., 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo pakeisti.
Nustatyti ieškovės A. K. teisę į 7/10 dalis, atsakovo T. K. į 3/10 dalis 412 983 Lt vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 480 000 Lt vertės 91,10 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 29 960 Lt pinigines lėšas ir 11 229,36 Lt vertės turtines teises, įgytas 2003-08-21 UAB „Sampo banko lizingas“ ir T. K. sudarytos Finansinio lizingo sutarties 200308F-1457 pagrindu.
Priteisti ieškovei A. K. 480 000 Lt vertės 91,10 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir teises bei pareigas pagal kredito sutartis Nr. L24-38390 ir Nr. 751-01IL kreditoriui AB DnB NORD bankui.
Priteisti T. K. 29 960 Lt piniginių lėšų, 11 229,36 Lt vertės turtines teises, įgytas 2003-08-21 UAB „Sampo banko lizingas“ ir T. K. sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 200308F-1457 pagrindu.
Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo T. K. naudai 59 706 Lt dydžio kompensaciją.
Likusią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovę A. K. ir atsakovą T. K. atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už apeliacinius skundus.
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2008 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Iš ieškovės A. K. atsakovo T. K. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 200 Lt.
Iš atsakovo T. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas sumažinti iki 58,65 Lt ir atleisti T. K. nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už priešieškinį.
Likusią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.