Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nuosprendžio, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

R. P. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-09-26 apie R. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti R. P. arba pakirsti pasitikėjimą ja, t. y. 2012-09-26 ryte, apie 10 val., R. A. pranešė telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono komisariato budinčiajam, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokytoja R. P. darbe yra galimai neblaivi, o budinčioji, 10.30 val., šią informaciją pranešė R. P. darbdavei - (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei V. Z.. Tokia R. A. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privati kaltintoja – nukentėjusioji R. P. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis R. A. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P. apeliacinis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-24 nuosprendis dėl R. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pasitvirtino privačios kaltintojos skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl R. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str.1 d., ir nustato, kad R. A. 2012-09-26 apie R. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti R. P. arba pakirsti pasitikėjimą ja, t. y. 2012-09-26 ryte, apie 10 val., R. A. pranešė telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono komisariato budinčiajam, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokytoja R. P. darbe yra galimai neblaivi, o budinčioji, 10.30 val., šią informaciją pranešė R. P. darbdavei - (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei V. Z..

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją.

R. A. pripažino, kad 2012-09-26 jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad R. P. darbo vietoje gali būti neblaivi. Šiuos R. A. parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R., kuri nurodė, kad apie galimą mokytojos girtumą pranešė R. A.. Kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyriaus tyrėjo 2012-10-05 nutarimo, jog apie tai, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) R. P. yra neblaivi, pranešė R. A. ir, kad R. A. nurodė, jog jam į telefoną paskambino neprisistatęs asmuo, kuris pasakė, kad M. S. progimnazijoje darbo vietoje R. P. yra neblaivi. Teisiamojo posėdžio metu R. A. parodė, kad pas jį į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstama senyva moteris, moteris neprisistatė ir teigė, kad R. P. gali būti neblaivi darbo vietoje, t. y. mokykloje, ir prašė, kad jis patikrintų šią informaciją. Šie R. A. parodymai yra nenuoseklūs, netikslūs ir prieštaraujantys tarpusavyje, keliantys abejonių. Be to, R. A. būdamas policijos pareigūnas, žino, kaip yra tikrinama tokia gauta informacija, kad apie tokią informaciją gali sužinoti darbdavys, net pašaliniai asmenys, taip pat supranta, kokios būna pasekmės, kai informacija nepasitvirtina. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, privačią kaltintoją R. P. ir R. A. sieja ilgalaikiai nesutarimai, dominuoja konfliktinė situacija dėl palikimo pasidalijimo. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes daro išvadą, kad R. A. skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešdamas, kad R. P. M. S. progimnazijoje darbo vietoje yra neblaivi, tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją siekdamas paniekinti ar pažeminti R. P., ar pakirsti pasitikėjimą ja.

Byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kurias patvirtina teismo ištirti įrodymai, rodo, kad R. A., paskleisdamas apie nukentėjusiąją nustatyto neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, žinodamas, jog ši informacija pasieks nukentėjusiosios vadovą, siekė suformuoti vadovo neigiamą požiūrį į savo darbuotoją, tikėdamasis jai pakenkti. Taigi R. A. suprato, kad tokiu būdu gali pakenkti R. P. karjerai, sumenkinti ją mokyklos administracijos akivaizdoje, ir to siekė. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad tikrovės neatitinkančią informaciją sužinojo vadovas patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausta V. Z., kuri parodė, kad į laidinį telefoną jos kabinete paskambino policijos budėtoja ir pranešė, kad mokytoja R. P. darbe yra neblaivi, tai išgirdusi, ji pasimetė, skambučio turinį perpasakojo N. R., kuri yra mokyklos administracijos narė, jos tarėsi, ką daryti. Po to, kai socialinė pedagogė N. K. atėjo į jos kabinetą, visos trys nuėjo į mokytojos R. P. kabinetą, norėdamos įsitikinti, ar informacija apie jos galimą neblaivumą atitinka tikrovę, tačiau R. P. nebuvo, nes ji tą dieną turėjo pradėti dirbti tik nuo 11 val. Liudytoja N. R. ir N. K. nurodė analogiškas aplinkybes. Akivaizdu, kad liudytojos išgirdusios informaciją, kad R. P. darbe yra neblaivi, sureagavo į pateiktą informaciją. Kolegija daro išvadą, kad žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad išteisintasis R. A. suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. P., suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., todėl yra teisinis pagrindas tenkinti privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą ir priimti R. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinosi į asmens garbę ir orumą, veikė tiesiogine tyčia, neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai baudai. Kolegijos nuomone, tokia R. A. paskirtos bausmės rūšis bus efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį, nebus pažeistas teisingumo principas bei nukentėjusiojo ir visuomenės interesai.

Privati kaltintoja – nukentėjusioji R. P. pareiškė 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, spręsdama civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo viešiesiems asmenims. Privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P., liudytojų V. Z., V. P. parodymais nustatyta, kad dėl R. A. nusikalstamų veiksmų jai pablogėjo sveikata, ne kartą lankės gydymosi įstaigose, vartoja antidepresantus ir skausmą malšinančius vaistus (38-39, 40, 41, 42, 49, 50, 51, 52 b.l.), taip pat nustatyta, kad ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi buvimas darbe neblaiviam yra netoleruojamas pedagogų bendruomenės, kad tokios informacijos paskleidimas yra žeminantis jį kolegų ir visos mokyklos bendruomenės akyse. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendžia, kad privačios kaltintojos civilinės ieškovės dėl R. A. veiksmų patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 1000 Lt, todėl R. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas. Privati kaltintoja – nukentėjusioji pateikė pinigų priėmimo kvitus (60 b. l.), patvirtinančius 155,59 Lt sumokėjimą už kurą. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. gyvena Joniškyje, byla buvo nagrinėjama Akmenės rajono apylinkės teisme, todėl privati kaltintoja – nukentėjusioji R. P. patyrė kelionės išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.) ir R. P. iš R. A. priteistini 155,59 Lt R. P. turėtos kelionės išlaidos išlaidų už kelionės išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nuosprendį, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt) bauda, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kvitą pateikiant Akmenės rajono apylinkės teismui prie bylos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per du mėnesius ir mokėjimo dokumentą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Nesumokėjus baudos nustatytu laiku, ji bus išieškoma priverstinai.

Privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo R. A. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Privačios kaltintojos – nukentėjusiosios R. P. turėtas kelionės išlaidas – 155,59 Lt (šimtas penkiasdešimt penki litai 55 centai), priteisti iš nuteistojo R. A..