Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-10-13 · Administracinė byla Nr. I1-7321-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
I1-7321-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01257-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
R. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7321-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01257-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. E. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikoma nuo 2020-09-01 iki 2021-01-01, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo pažeistas pareiškėjos privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kurie nuo likusios kameros erdvės buvo atskirti tik apie 1,5 m. aukščio medinėmis, elementarios higienos ir sanitarijos normų neatitinkančiomis, valymui, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms neatspariomis pertvaromis (iš medinių OSB plokščių arba tokio pat aukščio plėvelės užuolaidomis). Taip pat nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl visa tualeto smarvė likdavo kameroje. kol per ilgą laiką neišsivėdindavo. Pareiškėja daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Buvo įvairiais būdais bandoma įbauginti bei palaužti pareiškėją, kad ji atsiimtų skundą. Buvo pažeidžiamos pareiškėjos teisės perkant prekes Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėja negalėjo matyti perkamų prekių, kainoraščiuose buvo nurodomos kainos, kurios neatitiko tikros prekių kainos, trūko informacijos apie parduodamas prekes. Prekės buvo sveriamos nematant pareiškėjai. Į Šiaulių TI buvo tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų maistas. Maistas buvo antrarūšis ir pačios blogiausios kokybės, buvo žalias, supuvęs, su pasibaigusiu galiojimo laiku (dešrelės, kiaušiniai ir kita). Pareiškėja turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Kiemelių grindys ištrupėjusios, iš sienų krito plytos, buvo pelėsis. Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau, kaip kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Kamerose neveikia ventiliacija, yra drėgna, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose nebuvo pakankamai švaraus oro. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patekdavo į patalpas ir jų neapšviesdavo. Dirbtinio apšvietimo šviesa buvo labai stipri. Nuo jos skaudėdavo galvą ir akis. Naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galimybių, šviesa degė ištisą parą, dėl to neišsimiegojo. kamerose suskilusios sienos, netvarkingos, nurašinėtos, langai išpuvę, per kuriuos pūtė vėjas. Buvo laikoma kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, iš bendro kameros ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldais užimamas plotas. Nebuvo užtikrintas užimtumas po 8 valandas per dieną.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėja patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, pažeminimu, stresu, t. y. pareiškėja patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 3, 105 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerų 104, 107 san. mazgų įėjimai - ilga, tvarkinga užuolaida. Užuolaidomis atskirta ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine pertvara arba OSB plokšte.

Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės.

Kad užuolaidos tvarkingos patvirtina ir pridedamos nuotraukos, be to, pareiškėja su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į ŠTI administraciją nei karto nesikreipė.

Be to, pagal naujausią LVAT praktiką, san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020).

Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir EŽTT praktika - 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.

Papildomai pažymi, kad aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 4 san. mazgas nebuvo atskirtas pertvara, tačiau šioje kameroje pareiškėja laikyta tik vieną dieną, joje buvo viena, todėl jos stebėti niekas negalėjo. Be to, stebėjimas per duryse esančią akutę neįmanomas, nes san. mazgas yra kameros kampe, kuris per akutę nematomas.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjos teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjos teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjos skundo dalis nepagrįsta.

Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Taip pat nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus - nėra, san. mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis, be to, vadovaujantis Higienos - dezinfekcijos planu 2020­2021 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojanti teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjos argumentai atmestini.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Iš 2020-08-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2244 matyti, kad kameroje Nr. 4 apšvieta, oro temperatūra bei oro drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Nors ne visos kameros tikrintos dėl skunde nurodomų aspektų, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja būtų teikusi skundus Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms dėl higienos normų pažeidimų, pareiškėja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde tik abstrakčiai nurodė pažeidimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos teisių pažeidimo.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjos laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 107, 4.

Visa tai patvirtina, kad kameros buvo tvarkingos, o esant poreikiui, kameros nuolat tvarkomos, remontuojamos.

Taip pat atmestina pareiškėjos skundo dalis dėl negalėjimo išjungti naktinį apšvietimą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, jog kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kad gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Analogiškos nuostatos perkeltos ir į Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje apšvietimas įrengtas vadovaujantis minėtomis nuostatomis, o naktinio apšvietimo įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą režimą bei saugumą, todėl kalinami asmenys jo išjungti negali.

Neprieštaraujant SVĮ bei BVK nuostatoms, vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie yra rūkantys, užtikrinama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta minimali atitinkamai kategorijai priskiriama pasivaikščiojimų trukmė, o ilgesnė, nei numato įstatymai pasivaikščiojimo laiko gryname ore suteikimas yra išimtinai atsakovės atstovo teisė, be kita ko, tai motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

2020-08-31 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-271 dėl vykdomų pasivaikščiojimo kiemelių renovavimo darbų nerūkančiųjų skatinimas laikinai panaikintas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-03-16 patikrinimo akte Nr. PA-808 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 10, 11, 13, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemelio Nr. 19 netvarkinga grindinio danga ties įėjimu, kiemeliai Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 tvarkingi. Visi kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-06-23 patikrinimo akte Nr. PA-1790 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 20 nelygi sienų ir grindinio danga, kiemelyje Nr. 21 grindinys tvarkingas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-06-26 patikrinimo akte Nr. PA-1825 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemeliuose Nr. 19, 20 nelygi grindinio danga. Kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 pažeidimų nenustatyta. Visi kiemeliai švarūs, valomi nustatyta tvarka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-08-19 patikrinimo akte Nr. PA-2563 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 9, 10, 11 HN134:2015 12 punkto pažeidimai šalinami, atliekami remonto darbai. Kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 13, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 19 netvarkinga grindinio danga ties įėjimu.

Atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjos nurodomi pavojai tik teoriniai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėja nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant ji galimai patyrė nepatogumus ir pan. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nekonstatavo, kad kiemeliai būtų pavojingi sveikatai ar gyvybei ir nekonstatavo, kad jais naudotis negalima.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėja, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir t. t. pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Nuo 2020-02-28, siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką, užimtumas dėl paskelbto karantino pareiškėjos skundžiamu laikotarpiu nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Šie apribojimai sušvelninti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 -06-02 įsakymu Nr. 1-174. Siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką, tokie veiksmai yra proporcingi.

Šiaulių TI duše bėga karštas vanduo. Vanduo į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėja šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jos, ji dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvesta į dušą.

Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios, leistinų turėti daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

Papildomai pažymi, kad kameroje Nr. 107 karštas vanduo yra (įrengtas boileris).

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėja yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ji ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jos asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis.

Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagal 2019-07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 47/08-75, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.

VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.

Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui - kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.

Kaip matyti iš 2020-08-25 Valstybinės maisto ir veterinarijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-259, jokių esminių pažeidimų, susijusių su Šiaulių TI esantiems asmenims tiekto maisto kokybe nenustatyta, tačiau nustatyta, kad 2020-08-25 Šiaulių TI pats informavo tarnybą apie galimai pristatytą netinkamą maistą (dėl to kiaulienos maltiniai buvo pakeisti į virtas dešreles). Tai tik parodo, kad Šiaulių TI imasi aktyvių ir savalaikių veiksmų, kad pristatomas maistas būtų atitinkantis reikalavimus.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

2019-10-24, užbaigus viešojo pirkimo procedūras, Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 47/08-117. Sutarties 2.1 punktas įpareigoja paslaugos teikėją suimtiesiems (nuteistiesiems) parduoti prekes teisės aktų ir Sutarties 1 priede nustatyta tvarka. Sutarties 2.2 punktas įpareigoja paslaugos teikėją parduoti prekes Sutarties 2 priede nustatytomis kainomis.

Taip pat nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-05-13 direktoriaus įsakymu Nr. V-133 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių 3 punktą Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apiprekinimo paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis), privalo įtraukti į Sutartį nuostatas, kurios užtikrintų, kad: 3.1. Sutartyje nurodytos Prekės visą Sutarties galiojimo laikotarpį būtų Parduotuvės asortimente; 3.2. Parduotuvėje parduodamų Prekių kainos neviršytų Sutartyje jos šalių sulygtų kainų; 3.3. Paslaugos teikėjo nustatytos kainos Prekėms, kurios nėra įtrauktos į Sutartį, neviršytų daugiau kaip 15 (penkiolika) procentų tų pačių savybių prekių kainų, palyginus jas su Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotos ir jos teritorijoje prekiaujančios UAB „Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis (www.barbora.lt).

Kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių ar UAB „Barbora“ kainas. Prekių kaina gali keistis, jeigu rinkoje pasikeičia prekių kainas įtakojantys veiksniai.

Tiek Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse, tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apiprekinimo paslaugų teikimo sutartyje sausainiai įtraukti į sąrašą ir parduotuvė jais prekiauja.

Nuo 2019 m. lapkričio mėn. į kameras išduotas privalomų prekių kainoraštis su nustatytomis pastoviomis kainomis, taip pat jis ir papildomų prekių kainoraštis skelbiamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus internetinėje svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad tik esant galimybėms UAB „Lobby Baltic“ papildo asortimentą naujomis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų prekėmis, o pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Tiek Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas, tiek Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 36 punktas draudžia išvesti nuteistuosius bei suimtuosius, kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Buhalteris, gavęs prašymą, patikrina suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugomą segtuvą. Pažymėtina tai, kad visi suimtieji (nuteistieji), gavę prekes ir jas apžiūrėję, turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Pareiškėjos įvardinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštai yra kur kas ankstesni, nei kad pareiškėjos skundžiamas laikotarpis, todėl jie neaktualūs. Be to, nustatyti pažeidimai niekaip nesusieti su pačios pareiškėjos patirtais nepatogumais, išgyvenimais.

Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai bando ją įbauginti, naudoja psichologinį smurtą, neregistruoja skundų, be to, dažnai prašo skundą išspręsti taikiai jį atsiimant. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti. Paaiškina, kad dažnai Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai teiktus asmenų skundus pavyksta išspręsti taikiai, pravedant su skundą teikusiais asmenimis pokalbius, todėl tolesnis skundų nagrinėjimas raštiškai nebetikslingas. Skundo atsiėmimo teisė priklauso tik pačiai pareiškėjai.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skundo forma yra šabloninė, naudojama kalinamų asmenų įvairiose kalinimo įstaigose, todėl negalima teigti, kad abstraktūs, neindividualizuoti teiginiai ir tariami išgyvenimai yra susiję būtent su pareiškėjos kalinimo sąlygomis.

Kad skundas nėra individualus ir paremtas asmeniniais išgyvenimais įrodo spausdintiniame skundo tekste paliktos tuščios vietos, kurios užpildytos tušinuku, taip pat skundas surašytas naudojant vyriškąją giminę, taigi, net nepakeistos žodžių galūnės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama tik už asmens asmeniškai patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, o šabloniniame skunde dėstomos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjos kalinimo sąlygomis, pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.

Pareiškėjos pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjos dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjos laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja R. E. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai neturtinės 500 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-01-01. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (TAR, 2019-03-05, Nr. 2019-03586, redakcija galiojusi nuo 2019-03-06 iki 2020-02-05) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020-09-01 iki 2021-01-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma kamerose Nr. 3 (plotas 6,83 kv. m.), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m.), Nr. 4 (plotas 6,35 kv. m.), Nr. 107 (plotas 15,81 kv. m.), Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m.). Iš byloje esančios 2021-06-29 pažymos Nr. 60-17429 matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjai tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjai tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėja skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose ji buvo laikoma, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2244 matyti, kad patikrinimo metu 2020-07-23 gyvenamojoje kameroje Nr. 4 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (plytelės nuskilusios, turi aštrias briaunas, kameroje esantis veidrodis sutrupėjęs), kitų higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-808 matyti, kad patikrinimo metu 2020-02-28 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, nesaugi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1790 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (nutrupėjusi sienų danga, nelygi grindinio danga), kiemelyje Nr. 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1825 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, vietomis krenta plytos, nelygi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2563 matyti, kad patikrinimo metu 2020-08-06 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (ištrupėjusi sienų ir grindinio danga), pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 9, 10, 11 higienos normos pažeidimai šalinami – atliekami paprastojo remonto darbai.

Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 4 ir 107 bei pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5, 16, 17, 21, 20 buvo atlikti remonto darbai.

Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikoma pareiškėja (pareiškėjos laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjos patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, skunde nurodytų sąlygų atitikimą higienos normų reikalavimams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) (toliau – 2009 m. Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numatė, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Analogiška nuostata numatyta ir 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 2 punkte (toliau – 2020 m. Eksploatavimo taisyklės). Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėja dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (2021-07-07 pažyma Nr. 61-2074.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su skundais būtų kreipusi į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėja patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja buvo laikoma gyvenamojoje kameroje Nr. 4 ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėja buvo laikoma, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėja nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose nebuvo pilnai atitvertas nuo kameros erdvės, sienelė buvo apie 1,5 metro aukščio.

Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,82 m (kamera Nr. 3) iki 2,32 m (kamera Nr. 105). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose Nr. 3, 104.105, 107 yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nelaikomas privatumo pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1301-756/2020 ir kt.). Tačiau, gyvenamojoje kameroje Nr. 4 sanitarinis mazgas neatitvertas. Iš 2021-06-29 pažymos Nr. 60-17429 matyti, kad pareiškėja 2020-09-15 atvyko į Šiaulių TI ir buvo patalpinta į kamerą Nr. 4, iš kurios tą pačią dieną buvo perkelta į kamerą Nr. 107. Pareiškėja kameroje Nr. 4 buvo laikoma viena. Pareiškėja dėl privatumo pažeidimo į Šiaulių TI administraciją nesikreipė, skunde nenurodo, jog patyrė neturtinę žalą dėl neatitverto sanitarinio mazgo kameroje Nr. 4, o nurodo, jog jos privatumas buvo pažeistas dėl per žemo atitvėrimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas kamerose Nr. 3, 104, 105, 107 nelaikytinas pažeidžiančiu pareiškėjos privatumą, o kameroje Nr. 4 pareiškėja buvo laikoma trumpą laiką, skunde nedetalizuoja ir nenurodo, kad besinaudojant sanitariniu mazgu kameroje Nr. 4 buvo pažeistas pareiškėjos privatumas, todėl pareiškėjos argumentai dėl privatumo pažeidimo dėl naudojimosi sanitariniais mazgais atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėja nurodė, kad nepakankamai buvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos. Šie pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, pareiškėja nenurodė kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjos teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik pusantros valandos. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę. Taip pat numatyta galimybė skirti kaip paskatinimo priemonę ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą nerūkantiems asmenims (2019-05-21 įsakymas Nr. I/01-138). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjai nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nurodė, kad patalpose veisėsi parazitai. Pareiškėjos teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, minkštojo inventoriaus dezinfekavimo pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai dėl netinkamos dezinfekcijos, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai buvo tiekiamas atšalęs, nekokybiškas maistas, jo kiekis neatitiko nustatytų normų. Pareiškėja nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jai rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada ji gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-18 įsakymu Nr. 1/01-225 sudaryta komisija dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjai buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėja nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėja dėl nesudarytų galimybių prausti kūną po šiltu dušu Šiaulių TI administracijai skundų neteikė, pareiškėjos teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėja nenurodė kuriuo laikotarpiu jai daugiau, nei savaitę laiko nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjai daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjos teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nurodė, kad neturėjo galimybės prieš pirkdama prekes iš Šiaulių TI parduotuvės, jas apžiūrėti, susipažinti su prekių etiketėmis. Ne visada pateiktuose kainoraščiuose prekių kainos atitiko parduotuvėje esančių prekių kainas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) (galiojusios iki 2020-01-21) 86 punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuo 2020-01-22 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) 35 punkte numatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. 36 punkte numatyta, kad paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI iki 2020-05-13 vadovavosi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 procentų, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Pareiškėja neteikė skundų dėl jos teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės ar dėl per didelių prekių kainų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

Pareiškėja nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Buvo bandoma pareiškėją įbauginti psichologiškai, pareigūnai darė psichologinį spaudimą, todėl turėjo atsiimti skundą. Šie pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl pareigūnų ar kitų asmenų daromo poveikio, taip pat pareiškėja dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ji buvo pateikusi skundą ir kokiomis aplinkybėmis turėjo jį atsiimti. Byloje yra Šiaulių TI pažyma, jog pareiškėja į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, nurodyti pareiškėjos argumentai dėl jai daryto poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nurodė, jog jai pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjai pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja Šiaulių TI, buvo kalinama sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jos asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjos patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. E. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjos R. E. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjos R. E. reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas