- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2-693/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00706-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pakmedos importo-eksporto kompanija“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Pakruojo skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti KB „Jonas ir sūnūs“. Nurodė, kad atsakovas 2011 m. spalio 1 d. VSDF biudžetui buvo skolingas 36 220,87 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdytus asmenis ir 712,91 Lt delspinigių, kurių nesumokėjo net ir pateikus įspėjimą apie kreikimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pagal Šiaulių apskrities VMI duomenis atsakovas 2011 m. lapkričio 5 d. buvo skolingas valstybės biudžetui 243 779,27 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. atsakovo turto vertė buvo 355 663 Lt, atsakovui keltina bankroto byla dėl nemokumo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra nemoki įmonė, nes jo turto vertė sudaro 257 969 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 64 218,48 Lt. Be to, dėl 145 686 Lt sumos įmokėjimo į valstybės biudžetą tarp atsakovo ir mokesčių administratoriaus vyksta ginčas. VMI iš atsakovo turto vykdo du išieškojimus dėl 38 709,97 Lt ir 63 862,38 Lt sumos. Kitų atsakovo atžvilgiu teismuose iškeltų bylų nėra. Atsakovo turtas neįkeistas. Kai tik atsakovas gaus lėšų, jis iš karto atsiskaitys su ieškovu. Tuo tarpu iškėlus atsakovui bankroto bylą, nukentėtų viešasis interesas, nes atsakovo darbuotojai būtų atleisti iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė KB „Jonas ir sūnūs“. Teismas, pasisakydamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad iš byloje esančių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį matyti, jog ilgalaikio turto atsakovas neturi, trumpalaikis turtas sudaro 224 060,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 219 344,00 Lt, atsakovas dirba nuostolingai. Iš 2012 m. sausio 19 d. Šiaulių apskrities VMI mokestinių prievolių departamento pateiktos informacijos teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 1 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolingas 252 386,08 Lt (dėl 149 076,04 Lt sumos vyksta mokestiniai ginčai). Atsakovas paskutinį kartą sumokėjo į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2011 m. balandžio 19 d. gyventojų pajamų mokestį bei šio mokesčio delspinigius. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau nei penkis mėnesius, o įmonės skolos viršija daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovas yra nemoki įmonė, kuriai keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį bei klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
ieškovo bei Šiaulių apskrities VMI ir atsakovo pateiktuose dokumentuose atsakovo įsiskolinimų dydžiai skiriasi. Nepaisant to, teismas nebuvo aktyvus, tai yra nereikalavo iš atsakovo paaiškinimų ir kitų įrodymų, kurie atskleistų tikrąją atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-124/2012);teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei neatskleidė bylos esmės, nes teismas tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad tik 2010 m. atsakovas pirmą kartą patyrė nuostolius, o iki tol atsakovas dirbo vien tik pelningai, ką patvirtinta atsakovo 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei ėmėsi reikiamų veiksmų įrodymų surinkimui, nes 2012 m. sausio 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui detalizuotą įmonės balansą, skolininkų sąrašą ir kitus dokumentus, tačiau pats atsakovas visų šių dokumentų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ keltina bankroto byla, remiantis pirmuoju bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio atsakovo 2012 m. sausio 16 d. balanso matyti, kad atsakovas turi turto, kurio vertė 224 060 Lt (b.l. 64), iš atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 64 218,48 Lt (b.l. 22). Kreditorių sąraše nurodyta, jog atsakovas turi tik 15 010 Lt dydžio pradelstą įsiskolinimą VMI. Tuo tarpu atsiliepime atsakovo vadovas nurodė, kad VMI neturi teisės reikalauti, jog atsakovas sumokėtų 145 686 Lt iš atsakovo turimo 243 779,27 Lt dydžio įsiskolinimo, nes dėl 145 686 Lt sumos sumokėjimo vyksta teisminiai ginčai. Be to, atsakovo vadovas atsiliepime nurodė, kad VMI iš jo turto vykdo 2 išieškojimus 38 709,97 Lt sumai ir 63 862,38 Lt sumai, kas viso sudaro 102 572,35 Lt (b.l. 20-21). Taigi, nors atsakovo vadovas į atsakovo kreditorių sąrašą įtraukė tik 15 010 Lt dydžio skolą, teismui nebuvo pateikta jokių argumentų, kodėl atsakovo turimas 102 572,35 Lt dydžio įsiskolinimas VMI, dėl kurio VMI yra pradėjusi vykdyti išieškojimus, nėra įtrauktas į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą (CPK 12 ir 178 str.). Teismui įpareigojus atsakovo vadovą patikslinti kreditorių ir debitorių sąrašus, atsakovo vadovas pateikė tik patikslintą debitorių sąrašą (b.l. 59, 63-66). Taigi, iš paties atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai valstybės biudžetui, dėl kurių nevyksta jokie teisminiai ginčai, sudaro 102 572,35 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 49 208,48 Lt (64 218,48 Lt – 15 010 Lt). Vadinasi, atsakovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams iš viso sudaro 151 780,83 Lt (49 208,48 Lt + 102 572,35 Lt). Be to, pagal byloje esančius Šiaulių apskrities VMI duomenis, atsakovo pradelsti įsiskolinimai (dėl kurių nevyksta teisminiai ginčai) yra dar didesni ir iš viso siekia 152 518,52 Lt (49 208,48 Lt + 103 310,04 Lt) (b.l. 67). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie atsakovo turimus įsiskolinimus, daro išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę atsakovo turimo turto vertės, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo prieitą išvadą, jog atsakovui keltina bankroto byla vadovaujantis vienu iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumu (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo įsiskolinimo dydžius bei turto vertę, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo 2011 m. veiklos nuostoliai buvo beveik lygus atsakovo turimo turto vertei (224 060 Lt) ir sudarė 209 533 Lt (b.l. 28), sprendžia, kad šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovas iki 2011 m. dirbo pelningai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas pripažintinas nemokiu. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgtą į buvusį atsakovo pelningumą (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija iš bylos faktinės situacijos nustatė, jog atsakovo vadovui kartu su atsiliepimu pateikus neišsamius bei prieštaringus atsakovo finansinius duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovą šiuos duomenis patikslinti (b.l. 18, 59). Be to, teismas kreipėsi ir į Šiaulių apskrities VMI dėl informacijos pateikimo apie atsakovo įsiskolinimo dydį, skolos atsiradimo terminą bei ūkinės veiklos tęstinumą (b.l. 58). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir įrodytinumo lygį bei teismo veiksmus, renkant įrodymus, sprendžia, kad teismas tinkamai įgyvendino CPK 179 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą ex officio aktyviai rinkti įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus renkant įrodymus (CPK 12 ir 178 str.).
Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovo vadovas pateikė ne visus turimus įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, įrodo paties atsakovo vadovo netinkamą procesinį elgesį įrodinėjimo procese bei vengimą bendradarbiauti (kooperuotis) su teismu, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 str.). Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu šalių rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, byloje dalyvaujantis asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių atskirajame skunde išsakytas prielaidas patvirtinančių įrodymų dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio VMI sumažėjimo ar atsakovo turto balansinės vertės padidėjimo (CPK 176 – 177 str.). Todėl teisėjų kolegija minėtas atsakovo atskirojo skundo prielaidas atmeta kaip neįrodytas (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias įmonės nemokumą kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindą, dėl ko priėjo teisingos išvados, jog atsakovui UAB „Pakmedos importo-eksporto kompanija“ keltina bankroto byla dėl nemokumo. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.