Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-182-715/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
2-182-715/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03635-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
T. J.
Civilinė byla Nr. 2-182-715/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03635-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 37.; 42.10; 116.5.1; 116.5.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 31 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ 2013-11-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo T. J. priteisti 352,49 Lt skolos, 1596,78 Lt delspinigių, 35,25 Lt baudos, 50,00 Lt už pažymas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (21-22 b.l.), paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 230 str. 2 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-09-10 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu T. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 509364460 (toliau – Sutartis) (5-8 b.l.), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo asmeninį kompiuterį ACC-2, pagal specifikaciją HAM00201, už kurį per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, iki 2007-09-10, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę bendrą turto finansuojamą sumą, tačiau atsakovas su lizingo bendrove atsiskaitė nevisiškai. 2009-03-04 UAB „Kapitalo valda“ su UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/041, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido UAB „Kapitalo valda“ naudai savo reikalavimo teises į atsakovo T. J. 479,39 Lt skolą, kurią sudaro pagrindinė skola – 352,49 Lt ir delspinigiai – 126,90 Lt (9-10 b.l.). UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-23 išsiuntė pranešimą atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir paragino atsakovą iki 2009-04-10 sumokėti 479,39 Lt skolą (11 b.l.). Atsakovui skolos nesumokėjus, ieškovė, pagal reikalavimo perleidimo sutartį, perėmusi visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, už atsakovo įsipareigojimų nevykdymą priskaičiavo 352,49 Lt skolos, 1596,78 Lt delspinigių ir 35,25 Lt baudos.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). LR CK 6.200 str. 1 d. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str. 1 d., 6.205 str.). CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

LR CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perėmėja UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-23 išsiuntė skolininkui raštišką pranešimą dėl reikalavimo perleidimo su raginimu sumokėti įsiskolinimą. Nors skolininkui siųstas pranešimas neįteiktas, laikytina, kad reikalavimo įgijėja tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo perleidimą ir tik informavusi įgijo prievolės užtikrinimui nustatytas teises.

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/041 ir perdavimo priėmimo aktu Nr. 26 ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 479,39 Lt reikalavimo sumą, kurią sudaro 352,49 Lt pagrindinės skolos ir 126,90 Lt delspinigių iš skolininko T. J., todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 479,39 Lt skolos pagal 2005-09-10 sutartį Nr. 509364460.

LR CK 6.101 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės.

Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, kuriuo atsakovas įsipareigojo, pirminiam kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, prašo iš atsakovo priteisti 1596,78 Lt delspinigių už pradelstas atsiskaityti 2265 dienas nuo 2007-08-10 iki 2013-11-25 (2 b.l.).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko linzingas“ perleisdamas reikalavimo teisę ieškovei į skolininko T. J. skolą, paskaičiavo delspinigius už skolininko laiku nesumokėtų lizingo įmokų dalį, t.y. 126,90 Lt, ir šį įsiskolinimą perleido ieškovei. Todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Ūkio banko lizingo“ reikalavimo atsakovui perėmėja UAB „Kapitalo valda“ teisę skaičiuoti netesybas, pagal lizingo sutarties 11.1 punktą įgijo tik išsiuntusi pranešimą atsakovui dėl reikalavimo perleidimo, t.y. nuo 2009-03-23.

Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003;.2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

LR CK 6.73 str. 2 d. numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris išperkamosios nuomos sutartį sudarė per trečiuosius asmenis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, didžiąją įsiskolinimo dalį jau yra sumokėjęs pradiniam kreditoriui, darytina išvada, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, po 0,2 procentą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos yra akivaizdžiai per dideli, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik kartą, 2009-03-23, išsiuntė pranešimą skolininkui dėl įsiskolinimo sumokėjimo, po to daugiau nei ketverius metus nebandė išsiieškoti skolos nei ikiteismine nei teismine tvarka, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki protingos sumos po 0,02 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, skaičiuojant juos nuo 2009-03-23, t.y., 352,49 Lt x 0,02 % x 1677 d. = 118,22 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 118,22 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str.).

Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 5.5 ir 11.2 punktais, kuriais atsakovas įsipareigojo, per 5 dienas informuoti lizingo įmonę jei pasikeičia, nuomininko adresas, telefonas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė ar turto laikymo vieta, o pažeidus šį sutarties punktą mokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą, prašė priteisti iš atsakovo 35,25 Lt baudą. Reikalavimas tenkintinas ir 35,25 Lt bauda priteistina iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė ieškinyje nurodė patyrusi 50,00 Lt išlaidų už gyventojų registro tarnybos 2013-10-09 išduotas pažymas Nr. (29)3V-2891-2 ir (29)3V-2891-3 (13-14 b. l.) apie skolininko asmens duomenis, kurias grindžia Gyventojų registro tarnybos 2013-10-10 sąskaita faktūra (15 b. l.). Kaip matyti iš pateiktos sąskaitos faktūros serija GRT Nr. 1033918, pagal prašymą ieškovei buvo išduotos penkios pažymos, vienos kaina 10,00 Lt. Ieškovė prie bylos medžiagos pateikė tik dvi pažymas susijusias su skolininko T. J. asmens duomenimis, todėl ieškovės prašymas priteisti išlaidas už pažymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 20,00 Lt patirtų išlaidų už pažymas iš Gyventojų registro tarnybos.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 72,00 Lt žyminis mokestis (4 b.l.), kuris yra nustatytas minimalus, įskaitant indeksaciją, paduodant ieškinį teisme, todėl ieškovei iš atsakovo žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta i, 89329 Mažeikių r., ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į.k. 126308223;

479,39 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 39 ct) skolos;118,22 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų 22 ct) delspinigių;35,25 Lt (trisdešimt penkis litus 25 ct) baudos;5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (632,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-12-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;92,00 Lt (devyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų: 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 20,00 Lt (dvidešimt litų) už pažymas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas T. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Plungienė