- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e1-581-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13451-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- J. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2014-04-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2015-03-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji byla nutraukta, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (BK 38 straipsnis) paskiriant (BK 67 straipsnio 2 dalyje 9 punkto) baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi atlikti per 6 mėn. terminą;
3) 2015-12-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį 8 MGL 301,28 Eur bauda, kurią įpareigotas sumokėti iki 2016-06-30;
4) 2015-12-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;
5) 2021-06-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą J. N. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi.
6) 2024-03-26 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. 2024-08-19 bausmę atliko,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. N. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2025 m. balandžio 17 d., ryte, tiksliau nenustatytu laiku, sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu mušė savo sugyventinę R. V., tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį ir ne mažiau du smūgius į nugaros sritį, tuo sukėlė R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. N. 2025-04-18 apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad viskas įvyko vakar, t.y. 2025-04-17, konfliktas tarp jo ir sugyventinės R. V. vyko 2025-04-15 ar 2025-04-16 dienos metu, galėjo būti po pietų. Tą dieną jis su R. V. susiginčijo dėl to, kad sugyventinę rado lovoje su kitu asmeniu, kurio žino tik vardą – A., todėl konflikto metu jis jai sudavė kelis smūgius į šoną bei veidą. Neprisimena, kiek tiksliai sudavė smūgių. Jis nepripažįsta fakto, kad galėjo suduoti R. V. į nugarą. Nežino, ar tas vyriškis matė, kai jis mušė R. V., jam pasirodė, kad A. miega. Sudavęs smūgius R. V., nuėjo pas savo seserį V. N. į namuką miegoti. Kai jis miegojo, pas jį į lovą atėjo R. V. ir jie toliau miegojo. Daugiau su R. V. nesipyko. 2025-04-17 dieną jis su R. V. nuėjo pas šios dukrą I. V., o jiems tik sugrįžus į namus, atvyko policijos pareigūnai. Su R. V. gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį. Jie gyvena jo broliui priklausančiuose namuose. Dar gali paminėti, kad R. V. prieš kelias dienas, t. y. galėjo būti 2025-04-14 arba 2025-04-15 važiuodama dviračiu į parduotuvę Vilkaviškio mieste griuvo soduose, todėl ją iki V. namų parvedė sesers kaimynas V. . R. V. važiavo seseriai V. N. priklausančiu dviračiu. Po šio pasivažinėjimo dviračiu R. V. skundėsi skausmais šonkaulių srityje ir šonuose. Labiausiai jai skaudėjo rytojaus dieną po nukritimo, sunkiai paėjo. R. V. dėl to greitosios nekvietė, pas medikus nevyko. Jeigu jis gerai prisimena, tai po to, kai R. V. nukrito su dviračiu, jis kitą dieną ją užtiko su svetimu vyru lovoje ir supykęs sudavė kelis smūgius. Įvykio metu ir kitomis dienomis buvo vartojęs alkoholio. Dėl savo veiksmų labai gailisi.
Kaltinamasis J. N. 2025-05-30 papildomos apklausos metu kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2025-04-17 ryte įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės R. V.. Konflikto metu jis sudavė smūgius sugyventinei į veido ir nugaros sritis. Sutinka, kad suduodamas smūgius, sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi, kaltę pripažįstu. Jis su sugyventine susitaikė, t. y. jos atsiprašė, ji atleido, sugyventinė jam pretenzijų neturi. Nori, kad kuo greičiau byloje būtų priimtas sprendimas, neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su bet kokia bausme, tik ne laisvės atėmimu ar areštu. Taip pat sutinka su visomis jam pasiūlytomis poveikio priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji R. V. parodė, kad kartu su savo sugyventiniu J. N. 2025-04-16 nuvyko į svečius pas J. seserį V. N., kuri gyvena kažkur soduose esančiame namelyje, netoli Vilkaviškio miesto, tikslaus adreso nepasakys, nes nežino. V. gyvena kartu su sugyventiniu D. V.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė kažkoks D. draugas, kurio vardo ir pavardės nepasakys, nes nežino. Iš vakaro tarp jos ir J. konfliktų nebuvo. Prisigėrę alkoholio ji su J. nuėjo miegoti, susipykę nebuvo. Sekančios dienos ryte, t.y. 2025-04-17, J. ją pradėjo kaltinti, kad gulėjo vienoje lovoje kartu su D. draugu, tačiau ji gulėjo šalia J., kad būtų gulėjusi kartu su D. draugu, neatsimena. Kaltindamas ją neištikimybe, kad gulėjo šalia D. draugo, J. ne mažiau du kartus kumščiu sudavė į veido sritį ir ne mažiau du kartus į nugaros sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Kaip baigėsi konfliktas, dėl girtumo nepamena. Paskui kažkuriuo tai laiku su J. grįžo į savo namus, prieš tai abu buvo užsukę pas jos dukrą I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Dukra suprato, kad ji yra sumušta, dukrai papasakojo, kad sumušė J.. I. iškvietė policiją, taip pat buvo atvykę ir medikai kurie ją išsivežė į Vilkaviškio priėmimo skyrių, kur nustatė stiprų veido sumušimą. Neprašo jokių apsaugos nuo smurto užtikrinimo priemonių, ji su sugyventiniu J. nori susitaikyti, tyrimo nepageidauja, su sugyventiniu gyvens toliau.
Liudytoja I. V. parodė, kad jos mama R. V. apie tris metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su J. N. (duomenys neskelbtini). Per visą šį laiką J. prieš mamą yra naudojęs fizinį smurtą jau ne kartą ir ne du, tikrai dažnai. Jis turi priklausomybę alkoholiui, jo mama taip pat. Dažniausiai jie kartu vartoja alkoholį. Kiek žino, jau ne pirmas kartas kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. kai J. smurtauja prieš mamą. Mama jai visada pasipasakoja, kai J. ją muša, bet tai vyksta tik tada, kai J. nėra šalia, nes ji J. labai bijo. Šiandien apie 15 val. pas ją atvažiavo mama su J., ji matė, kad mamos veidas yra sumuštas, buvo kraujosruva ant nosies, ištinus, sunkiai ėjo. Mama nieko nepasakojo, nes šalia buvo J.. Ji su mama nuėjo į kambarį ir tik tada mama pasakė, kad J. ją sumušė. Netrukus į kambarį atėjo J. ir mama nutilo, daugiau nieko nepasakojo. Jie išvažiavo namo, o ji iš karto paskambino policijai ir apie tai pranešė. Vakarop mama vėl atvažiavo, ji sužinojo, kad J. sulaikytas dėl to, ką padarė mamai. Mano, kad mama yra įbauginta ir bijo jai pasipasakoti daugiau. Mama jai yra sakiusi, kad bijo J. Kiek pažįsta J., jis yra tikrai agresyvus.
Liudytojas V. J. parodė, kad su J. N. susipažino prieš Šv. Velykas, t. y. prieš 2025-04-20, jeigu neklysta tai galėjo būti 2025-04-16 vakare, prieš 20 val., kai išėjo į savo kiemą su drauge A., pamatė, kai su dviračiu gatve link posūkio atvažiuoja moteris. Jo namas yra netoli to posūkio. Moteris posūkyje dviračio nesuvaldė ir nukrito. Jo draugė paragino nueiti ir padėti nukritusiam žmogui. Kai jis priėjo arčiau, moteris su dviračiu gulėjo ant žemės. Ji gulėjo ant dešinio šono, apsižergusi dviratį, t. y. viena kūno dalis paspausta dviračiu, o kita virš dviračio. Moteris skundėsi, kad labai skauda dešinį šoną. Pastebėjo, kad nubrozdinta moters dešinės rankos plaštaka. Daugiau kitokių sužalojimų ant moters nematė. Moteris, kuriai priėjo padėti, buvo neblaivi. Ji pasakė, iš kur išvažiavo su dviračiu, todėl jis moterį su dviračiu parlydėjo iki jos nurodytos vietos. Kai jis parlydėjo moterį, kaip suprato, ją pasitiko sugyventinis J. ir dar kita moteris, kaip vėliau paaiškėjo, J. sesuo. Kitą dieną, jis matė J. su sugyventine, jie ėjo pro jo namus link Vilkaviškio miesto. Jis juos užkalbino, paklausė, kaip moters savijauta, moteris sakė, kad skauda šoną. Po to įsikalbėjo, pasirodo, kad tai R., kurią pažinojo vaikystėje ir jos pavardė tuo metu buvo D.. Jie bendravo kurį laiką. Matė ant R. veido mėlynę, kuri jam pasirodė, kad ne šviežia. Tą vakarą, kai parlydėjo R., kai ši griuvo su dviračiu, tai nepastebėjo ant jos veido mėlynės, tiesiog nekreipė tą vakarą į ją dėmesio. Jeigu moteris būtų nusibrozdinusi veidą, mano, kad būtų pastebėjęs. Kai jis pastebėjo ant R. veido kraujosruvą, tiesiai jos neklausė, kaip susižalojo. Jis priglaudė savo ranką prie savo veido toje vietoje kur matė ant R. veido kraujosruvą ir galvą klausiamai pajudino taip leisdamas jai suprasti, kad klausia iš kur. R. neatsakė, tik galva linktelėjo į J. pusę, leisdama suprasti, kad tai padarė J.. Daugiau jie apie tai, ar J. muša ar kitaip smurtauja prieš R., nekalbėjo. Dar gali pasakyti, kad kol J. ir R. buvo pas juos namuose jiedu tarpusavyje nesiginčijo ir nekonfliktavo.
Liudytoja V. N. parodė, kad ji yra J. N. sesuo. J. N. įtariamas savo sugyventinės R. V. sumušimu. Jai yra išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį, todėl ji atsisako duoti bet kokius parodymus. Kaip gyvena jos brolis J. N. su sugyventine R. V., ji nežino ir visai nesidomi.
2025-04-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau ir Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-04-17 ryte (duomenys neskelbtini), sodo name, J. N. kumščiu, sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį ir ne mažiau du smūgius į nugaros sritį sugyventinei R. V. dėl ko ši jautė fizinį skausmą. R. V. buvo akivaizdžiai neblaivi, neblaivumą nusistatyti nesugebėjo ir buvo išgabenta į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, J. N. sulaikytas.
2025-04-17 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusiosios R. V. dukra I. V.. Pareigūnai fiksavę sužalojimus – žaizdą ir kraujosruvą nosies, akies srityje ir nugaroje. R. V. akivaizdžiai bijo, yra neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo – J. N. yra susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 3,45 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje R. V. nurodė, kad 2025-04-17 ryte (duomenys neskelbtini) sodo name sugyventinis J. N. kumščiu, sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį ir ne mažiau du smūgius į nugaros sritį, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Viskas įvyko pas sugyventinio sesę V. N.. J. N. nurodė, kad aptiko savo sugyventinę R. V. santykiaujant su kitu vyru ir dėl to jai „bakstelėjo“. Susisiekus su pranešėja I. V. ši nurodė, kad jos mama R. V. buvo pas ją atvykusi ir jai sakė, kad ją sumušė jos draugas. Daugiau moteris dukrai nieko nekomentavo, kadangi į kambarį įėjo jos draugas J. N.. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, buvo ir priimtų atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą.
2025-04-17 Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių fiksuota, kad nukentėjusioji R. V. yra neblaivi, pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu nesugebėjo, todėl dėl savo fizinės būklės neapklausta, po GMP medikų apžiūros išvežta į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Pranešėja I. V., gim. 2004 m., nurodė, jog pas ją dienos metu buvo atvykusi motina R. V., kuri nurodė, kad ją sumušė sugyventinis J. N.. Daugiau moteris dukrai apie įvykį nekomentavo, kadangi, kaip nurodė I. V., į kambarį įėjo R. V. sugyventinis. Pokalbis su I. V. įrašytas BODY kamera. Aiškinantis įvykio vietą J. N. nurodė, kad konfliktas įvyko jo sesei V. N. priklausančiame sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini). V. N. aprodė galimą įvykio vietą ir nurodė, kad atsisako būti apklausiama. Daugiau įvykio aplinkybes mačiusių asmenų nenustatyta.
2025-04-17 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui, nerasta.
Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus Specialisto išvadoje G 202/2025 (09) užfiksuota, kad klinikiniais duomenimis R. V. konstatuota kraujosruva nugaros srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu galimai 2025-04-17, vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad medikai pas R. V. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2025-04-17, 14.39 val. R. V. paaiškino, kad draugas mušė ryte, sudavė kumščiu į nosį, kairį skruostą, nugarą. Pažymėta, kad stebimas patinimas nosies srityje, šnervėse sukrešėjęs kraujas, nugaros srityje, kairėje pusėje stebima hematoma, skausminga palpuojant. Preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini).
Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti į įvykį sureagavusių pareigūnų kamerų vaizdo įrašai. Faile PSS-20250417-143109UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnai atvyksta pas R. V., nurodo, kad gavo iš moters dukters pranešimą apie sumušimą ir pasiteiravo ar tai tiesa. Moteris tyli, po to pridūrė, kad „dabar bijau ką ir sakyt“ , pareigūnas paklausė kodėl. Moteris nurodė, kad vyras dabar miega girtas. Kai pareigūnas paragina moterį išeiti į kiemą, moteris pasakė, kad jos sugyventinis galvojo, kad ji buvo neištikima, kad neva miegojo su kitu vyru, todėl sudaužė. Pareigūnui paklausus, kada tai nutiko, moteris atsakė, kad vakar, po to pasakė, kad šiandien. Pareigūnai paklausė ar vakar buvo policija, moteris nurodė, kad ne, nes jie tik šiandien sugrįžo namo. Pareigūnas dar kartą paklausė, kada viskas įvyko. R. V. nurodė, kad šiandien prieš rytą. Pareigūnui paklausus kelintą valandą, moteris nurodė, kad negali patikslinti valandos, nes buvo išgėrusi. Moteris aiškina, kad buvo pas sugyventinio seserį Vilkaviškyje, kad sugyventinis ją išvadino „kalių, kale“. Sudavė į veidą, pataikė į nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Moteris nurodė, kad net dabar nosis užsikišusi, bei, kad čia sudavė, bei ranka palietė savo kairį apatinį žandikaulį. Nurodė, kad smūgius sudavė kumščiais. Taip pat nurodė, kad kumščiais ir nugarą atidaužė. Pridūrė, kad buvo ir su dviračiu kritusi ir skauda, ranka prisilietė prie dešinės pusės po pažastimi. Pareigūnas klausė, ar ten, kur ją sumušė, skauda. Moteris nurodė, kad jai skauda nosį, skruostą ir nugarą, paaiškino, kad medikų nesikvietė, kad į nosį sudavė 2 sykius, į skruostą kelis kartus, o į nugarą 1 kartą, smūgiavo tik kumščiais, spyrių nebuvo. R. V. nurodė, kad viskas įvyko pas sugyventinio seserį soduose, kad sesuo buvo visiškai girta, todėl nieko negalės pasakyti. Įvardino, kad sesuo tai V. N., bet mano, kad V. N. neliudys, nes buvo visiškai girta ir neatsimins, nors ir gynė ją nuo J. N.. Pareigūnas paragino prieiti prie medikų automobilio, kur turi apžiūrėti. GMP medikai klausia kas nutiko, dėl ko skauda šoną. Moteris paaiškino, kad krito dviračiu, dar aiškina, kad šiandien „subaladojo“ nosį, kad sužalojo veidą ir nugarą, kad smūgiai buvo suduoti kumščiais, kad jai skauda. Pareigūnas nueina pas kieme esantį J. N., kuris klausia, „kas iššaukė“. Pareigūnas pasakė, kad negali sakyti. J. N. pasakė, kad jis maždaug įsivaizduoja, nes dar neseniai sugrįžo į namus. J. N. aiškinasi, kokia įstatymų nustatyta tvarka, kodėl išveža jį, nors jis čia registruotas. Be to J. N. pasakė, kad nei jis, nei sugyventinė nekvietė policijos, todėl dar kartą paklausė, kas kvietė. Pareigūnas pasakė, kad jis negali pasakyti, kas kvietė. J. N. sako, kad bus „jos duktė iškvietusi“. J. N. paminėjo, kad jis ateina ir mato, kad „mano puma nuoga“. J. N. pridūrė, kad jam nori „pripaišyti“, nors pati nukrito su dviračiu. Pareigūnas paminėjo, kad J. N. pasakė, kad jis pats prisipažino, kad „bakstelėjo“. Toliau bendraujant pareigūnui su J. N., šis paminėjo, kad sudavė R. V. į veidą. Pareigūnas savo kolegai pasakė, kad vyras tik ką prisipažino, kad sudavė smūgį. Faile PSS-20250417-150110UTC+0300 fiksuota, kad J. N. apžiūrėjo GMP dėl kraujospūdžio. Po to J. N. sugrįžta į gyvenamąjį namą, po iki GMP automobilio. Medikai pasiūlo kelias tabletes sučiulpti. J. N. pasitikslina ar bus sulaikytas. Pareigūnai patikslino, kad taip, tuomet J. N. pasakė, kad pasiims savo daiktus. Tuomet J. N. palydimas iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros. Faile PSS-20250417-153104UTC+0300 fiksuota, kad J. N. pristatytas į komisariato patalpas, kur atliekama asmens krata. Faile PSS-20250417-165903UTC+0300 fiksuota, kad pareigūnas susisiekė su I., kuri pranešė dėl sumuštos mamos. Moteris pasakė, kad mama patvirtino faktą, kad sumušė draugas, tačiau daugiau nieko nespėjo paaiškinti, nes į kambarį atėjo draugas.
Skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą suvestinėje užfiksuota, kad 2025-04-17 14.07 val. paskambinusi I. V. nurodo, kad reikalinga policija, nes jos mamą sumušė šios sugyventinis, kad mama su sugyventiniu buvo pas ją atvažiavę, pati matė, kad mamos nosis pamėlynavusi, ištinusi, kraujas bėgęs iš nosies, labai sunkiai eina. Nurodo, kad mama labai bijo sugyventinio, todėl gali meluoti, kad smurto nebuvo.
BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas: viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas sprendžia, kad nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad kaltinamasis 2025 m. balandžio 17 d., ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodo namelyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu mušė savo sugyventinę R. V., tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį ir ne mažiau du smūgius į nugaros sritį, tuo sukėlė R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis neprieštarauja procesas užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas, tame tarpe ir du kartus baustas dėl to, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, galinčius keisti kaltinamojo elgesį. Laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi.
Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo ir garso įrašus saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kiek tai nesusiję su legaliu darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose., šią pareigą įvykdytio per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo bauidžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-04-17 15.10 val. iki 2025-04-18 10.45 val. (vieną parą) ir laikyti, kad 3 (tris) laisvės apribojimo bausmės dienas J. N. jau atliko.
Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo ir garso įrašus saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
1. nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir
65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.