- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-251-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00412-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- T. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendžio, kuriuo T. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. T. B. buvo kaltinamas tuo, jog vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas 2020-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir kuriuo, vadovaujantis BK 68 straipsniu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia nevykdė minėta baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, tai yra: 2020-05-21, 21.39 val., adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, prie pėsčiųjų tilto, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-23, 21.35 val., adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, tarp Šešuolių g. ir Rygos g. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-24, 00.22 val., adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, ruožas tarp Šešuolių g. ir Rygos g. viaduko vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-24, 03.51 val., adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, ruožas tarp Šešuolių g. ir Rygos g. viaduko, vairavo neįregistruotą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-28, 20.38 val., Simonaitytės g. 2, Vilniuje, vairavo transporto priemonę Peugeot, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-07-30, apie 19.02 val. adresu Vilnius, Vakarinis aplinkkelis, prie pėsčiųjų tilto, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, tokiais savo veiksmais T. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V.Paulauskas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendį pakeisti, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas tik vienas iš privalomųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltė, konstatavo, kad T. B. formaliai padarė (realizavo) nusikalstamą veiką, tokios faktinės aplinkybės, prokuroro vertinimu, daro poveikį išteisintojo teisėms, varžo galimybę ginti savo pažeistas teises dėl pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų civilinio proceso tvarka. Prokuroro vertinimu, T. B. veiksmuose nėra BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių. Pažymi, kad uždraudimas naudotis specialia teise galimas tik tada, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise, tuo tarpu iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad T. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu (2020-04-18) neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-04 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti, t. y. jam buvo uždrausta įgyti specialiąją teisę, o ne uždrausta ja naudotis. Nurodo, kad tokio draudimo pažeidimas yra įmanomas tik tokiu atveju, jeigu T. B. savo veiksmais siektų ir kažkokiu būdu įgytų teisę vairuoti.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo T. B. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Prokuroro apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad apylinkės teismas konstatuodamas, jog T. B. objektyviai pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – tačiau neturėjo tyčios ją pažeisti, todėl yra išteisinamas, padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-04 baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta ne naudotis specialiąja teise, o ją įgyti.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog T. B. veiksmai vairuojant automobilį 2020-05-21 – 2020-07-30 laikotarpiu neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.
6. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti.
7. ?????Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-04 baudžiamojo įsakymo matyti, kad T. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus neturėdamas tokios teisės, t. y. neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl nurodytu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metams reiškė draudimą minėtu laikotarpiu tokią teisę įgyti. Tai yra išaiškinta ir 2020-05-04 baudžiamajame įsakyme. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant, ar T. B. vykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ar ne, turi būti vertinamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtas įpareigojimas.
8. Nagrinėjama byla teismui perduota dėl to, kad T. B. 2020-05-21, 2020-07-23, 2020-07-24, 2020-07-24, 2020-07-28, 2020-07-30, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, taigi, asmeniui buvo pareikštas kaltinimas ne dėl to, kad jis kokiais nors savo veiksmais mėgino įgyti specialiąją teisę, o dėl to, kad jis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemones, kuris, kaltinimą pateikusio prokuroro vertinimu, buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-04 baudžiamuoju įsakymu.
9. Vertinant T. B. veiksmų atitikimą baudžiamojo įstatymo nuostatoms, šioje byloje išskirtini keli aspektai. Pirma, kaip jau nurodyta anksčiau, minėtu baudžiamuoju įsakymu T. B. buvo uždrausta ne vairuoti transporto priemones, nes realiai jis tokios teisės iš viso neturėjo, bet tokią teisę įgyti. Antra, 2020-05-04 baudžiamasis įsakymas T. B. niekada nebuvo įteiktas, taigi jis apie jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, nebuvo informuotas, todėl sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog asmeniui nežinant apie jam taikomas baudžiamojo poveikio priemones, negali būti sprendžiamas baudžiamosios priemonės, laikymosi klausimas.
10. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, todėl teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl iš 2022-01-26 nuosprendžio aprašomosios dalies „Dėl T. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį“ 4 pastraipos pirmojo sakinio po žodžių „po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, T. B. vairavo automobilį“ šalintini žodžiai „žinodamas, kad tokios teisės jis neturi“.
11. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog byloje nenustatyta ne T. B. kaltė, bet pats nusikalstamos veikos įvykis, todėl pirmosios instancijos teismui iš esmės priėmus teisingą procesinį sprendimą – išteisinamąjį nuosprendį, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendyje, pakeitus motyvus, kad T. B. veiksmuose nėra ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, objektyviųjų požymių - kaltės, bet nenustačius nusižengimo įvykio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendis paliktinas nepakeistu.
12. Teismui 2022-04-05 buvo pateikta pažyma dėl 70 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą tenkinti.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 nuosprendžio aprašomosios dalies „Dėl T. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį“ 4 pastraipos pirmojo sakinio po žodžių „po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, T. B. vairavo automobilį“ pašalinti nurodytą faktinę aplinkybę „žinodamas, kad tokios teisės jis neturi“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-04-05 prašymo dėl 70 Eur priteisimo - netenkinti.