- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- I3-1986-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07381-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. Z., S. G., K. V., S. K., G. U., J. S., T. G., R. N., R. S., V. M., R. G., V. P.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G., V. Z., K. V., S. K., G. U., J. S., T. G., R. N., R. S., V. M., R. G. ir V. P. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai S. G., V. Z., K. V., S. K., G. U., J. S., T. G., R. N., R. S., V. M., R. G. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) nario 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 21RE-365(AG2-397/05-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Skunde paaiškina, kad 2023 m. kovo 26 d. su prašymu „Spręsti dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendinių neatitikimo galiojančio kvartalo detaliojo plano sprendiniams pašalinimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, merą ir administracijos direktorių. Prašyme išdėstyti konkretūs detaliojo plano ir „U“ plano sprendinių neatitikimai ir tarpusavio nesuderinamumas, nurodytos teisės normos, kuriose reikalaujama, kad to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai turi būti tarpusavyje suderinti, taip pat buvo prašoma spręsti dėl „U“ plano susisiekimo sprendinių kvartale (numatomos 12 m pločio D kategorijos viešosios gatvės), nesuderinamų su kvartalo detaliojo plano susisiekimo sprendiniais, ištaisyti inicijuojant reikiamas procedūras, taip pat – „U“ plano susisiekimo sprendinius kvartalo ribose taisyti pašalinant planuojamą 12 m. pločio D kategorijos viešosios gatvės sprendinį, „planuojamų vidaus kelių“ sprendinį ir pažymint detaliajame plane numatytus (ir įgyvendintus) sprendinius – esamus kvartalo vidaus kelius atitinkamu žymėjimu (ištisine mėlyna linija) ir akligatvį. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. A33(1)-4072 „Dėl prašymo Nr. A34(1)-2943“ (toliau – ir Raštas) Prašymas buvo atmestas. Rašte nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas pasirinktinai Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniams teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjai nurodo, kad 2023 m. gegužės 19 d. jie pateikė skundą Komisijai, prašydami panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti Prašymą iš naujo, priimant pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau Komisija priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris, pasak pareiškėjų, pažeidžia jų subjektines teises ir teisėtus interesus, nes vadovaujamasi netinkamu teisės normų taikymu ir klaidingu teisinių santykių identifikavimu. Pareiškėjai nurodo, kad Sprendime padaryta išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnį specialus teritorijų planavimų reglamentuojantis įstatymas nustato kitokių ginčų nagrinėjimo tvarkų, t. y. Komisijai nėra suteikta kompetencija įsiterpti į teritorijų planavimo procesą ir spręsti nei dėl sprendimų, priimtų iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo, nei dėl sprendimų patvirtinti šiuos dokumentus, o tai reiškia, kad ir dėl atsisakymo teritorijų planavimo dokumento dalį panaikinti (pakoreguoti, pakeičiant jame nustatytus sprendinius). Pareiškėjai pažymi, kad TPĮ 49 straipsnyje reglamentuotas dviejų rūšių administracinių sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso metu, apskundimas: 1) priimtų teritorijų planavimo proceso metu (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) ir 2) galutinio administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjų teigimu, pirmos kategorijos administraciniai sprendimai turi būti priimti teritorijų planavimo proceso metu, t. y. vykstant konkrečiai teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo, koregavimo procedūrai. Tuo tarpu Administracija Raštu atsisakė pradėti „U“ plano keitimo ar koregavimo procedūrą, todėl Rašto pagrindu nėra atsiradę TPĮ reglamentuojami teisiniai santykiai – teritorijų planavimo procesas, ir todėl Rašto apskundimui nėra pagrindo taikyti TPĮ 49 straipsnio 1 dalies tvarką. Pareiškėjų įsitikinimu, šie santykiai atsirastų tik priėmus teigiamą sprendimą – pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo ar keitimo procedūrą. Rašto, kuriuo formaliai ir nepagrįstai atsisakyta pradėti koregavimo ar keitimo procedūrą, apskundimui taikytina bendra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, pagal kurią pareiškėjai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kam skųsti institucijos sprendimą atsisakyti pradėti pareiškėjų pašomą teritorijų planavimo procedūrą – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjai, pasisakydami dėl administracinio sprendimo, kuriuo priimtas teritorijų planavimo dokumentas, apskundimo teismui (TPĮ 49 straipsnio 2 dalis), pažymi, kad pareiškėjai laisvai disponuoja teise kreiptis į teismą ir šiuo atveju nėra kreipęsi į teismą (ar į Komisiją) būtent dėl administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas „U“ planas panaikinimo, todėl Komisija neturi pagrindo teigti priešingai. Skunde taip pat nėra sujungtų tarpusavyje susijusių reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti ne teismo kompetencijai, kaip teigiama Sprendime. Pareiškėjų teigimu, jie įvertinę, kad kelių sprendinių konkrečioje vietovėje problema kur kas efektyviau ir racionaliau gali būti išspręsta koregavimo ar keitimo procedūrų pagalba, o ne inicijuojant teisminę bylą, pareiškėjai kreipėsi į kompetentingą subjektą dėl atitinkamos administracinės procedūros inicijavimo, todėl pareiškėjai skundžia formalų ir nepagrįstą atsisakymą (neigiamą sprendimą) pradėti koregavimo ar keitimo procedūrą institucijos iniciatyva dėl konkrečių nesuderinamų su galiojančiu detaliuoju planu „U“ plano sprendinių. Pareiškėjai akcentuoja, kad sprendinių panaikinimas galimas tik inicijuojant teisminę bylą, tačiau teisinis reglamentavimas sudaro galimybes keisti ir koreguoti sprendinius ne teisminiu keliu, o vykdant atitinkamas procedūras, todėl pareiškėjai pasirinko būtent šią procedūrą. Komisijos sprendime neteisingai identifikuoti teisiniai santykiai, todėl neteisingai taikomos teisės normos: ginčas dėl neigiamo administracinio sprendimo nepagrįstai prilygintas ginčui dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo, nors šiems ginčams spręsti įstatymai nustato atskirą tvarką. Raštui taikytini bendri viešojo administravimo srities reikalavimai atitikti VAĮ normas ir principus, o pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad šių normų ir principų neatitinkantis savivaldybės sprendimas būtų panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai pažymi, kad jie 2023 m. kovo 26 d. pareiškime pateikė ne abstraktų, o išsamiai ir konkrečiai motyvuotą prašymą inicijuoti „U“ plano keitimo ar koregavimo procedūras dėl konkrečiai išdėstyto „U“ plano tam tikrų sprendinių ir detaliojo plano sprendinių suderinamumo, todėl sprendimas dėl šių procedūrų (teigiamas ar neigiamas) negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, jei jame nėra išnagrinėta ir atsakyta į pareiškėjų Prašyme nurodytus motyvus ir aplinkybes, kitaip tariant, institucija turėjo pasisakyti dėl sprendinių nesuderinamumo, atsakydama į pareiškėjų argumentus, ir taip pagrįsti savo sprendimą. Raštas laikytinas formaliu ir biurokratiniu, nes jame neatsakyta į esminius pareiškėjų keltus klausimus, todėl pareiškėjai pasinaudojo teise inicijuoti Rašto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą Komisijoje. Pareiškėjų nuomone, jų inicijuota byla nepagrįstai priskirta viešojo intereso gynimo byloms, nes viešojo intereso klausimai nebuvo keliami ar aptarti nei pirminiame Prašyme, nei Rašte, nei skunde Komisijai, todėl Komisija nepagrįstai savo iniciatyva kvalifikavo bylą kaip viešojo intereso gynimo, nors bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia skundo reikalavimai, tarp kurių nėra jokių reikalavimų dėl viešojo intereso. Aplinkybė, kad vienas iš aptariamų sprendinių yra viešoji gatvė laikytina nepakankama savaime priskirti bylą viešojo intereso byloms ir šiuo pagrindu atsisakyti ją nagrinėti, nes pareiškėjai turi teisėtą interesą ir pagrįstus teisinius lūkesčius turima nuosavybe (gyvenamųjų namų sklypais kvartale) disponuoti, naudotis ir ją valdyti pagal galiojančiame kvartalo detaliajame plane nustatytus sprendinius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodė prašanti skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai kelia reikalavimus panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją klausimą dėl pareiškėjų skundo priėmimo spręsti iš naujo, tačiau atsakove laiko Administraciją. Administracija nėra kompetentinga vertinti kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, todėl pareiškėjų reikalavimus prašoma spręsti teismo nuožiūra. Patikslintame skunde nėra keliami jokie reikalavimai Administracijai, taip pat nėra prašoma panaikinti Administracijos sprendimo, todėl ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Patikslintame skunde pareiškėjai nurodo, kad yra nepatenkinti Administracijos 2023 m. balandžio 20 d. Raštu, tačiau patikslintame skunde neformuluoja reikalavimo panaikinti šį Raštą ir nenurodo teisės aktų ar kitų aplinkybių, kurias jų manymu pažeidžia Administracijos Raštas.
3. Teismo posėdyje:
Žemesnės instancijos teismas
- pareiškėjas V. Z. iš esmės palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją ir reikalavimus;
- atsakovės atstovė akcentavo, kad Administracijai nėra keliami jokie reikalavimai, tad ji negali būti atsakovu; tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti Komisija, kurios sprendimas skundžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje sprendžiamas ginčas (klausimas) dėl Komisijos nario 2023 m. gegužės 23 d. Sprendimo Nr. 21RE-365(AG2-397/05-2023), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Administracijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Komisiją pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
5.1. Pareiškėjai su 2023 m. kovo 26 d. Prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydami: spręsti dėl „U“ plano susisiekimo sprendinių kvartale (numatomas 12 m. pločio D kategorijos viešosios gatvės), nesuderinamų su kvartalo detaliojo plano susisiekimo sprendiniais rašte išdėstytais aspektais, ištaisymo (pašalinimo) inicijuojant reikiamas procedūras; „U“ plano susisiekimo sprendinius kvartalo ribose taisyti pašalinant planuojamą 12 m. pločio D kategorijos viešosios gatvės sprendinį „planuojamų vidaus kelių“ sprendinį ir pažymint detaliajame plane numatytus (ir įgyvendintus) sprendinius – esamus kvartalo vidaus kelius atitinkamu žymėjimu (ištisine mėlyna linija) ir akligatvį.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jis paduodamas dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, sprendinių neatitikimo kvartalo, kuriame pareiškėjai nuosavybės teise valdo sklypus, galiojančio detaliojo plano sprendiniams, užtikrinant galiojančio detaliojo plano privalomumą ir kvartalo gyventojų teisėtus interesus.
5.2. Administracija 2023 m. balandžio 20 d. Raštu pareiškėjų Prašymą atmetė.
Rašte, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjų išdėstyta pozicija dėl neatitikimo (kitaip tariant klaidos) atmestina, nes savivaldybių dalių bendrieji planai (koks yra „U“ zonos BP) rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu sprendiniais. Administracija Rašte dar nurodė, kad jos atsakymas gali būti skundžiamas pasirinktinai Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
5.3. Pareiškėjai su 2023 m. gegužės 19 d. skundu dėl Administracijos 2023 m. balandžio 20 d. Rašto kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti pirmiau nurodytą Administracijos Raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą, priimant viešojo administravimo principus atitinkantį, teisiškai ir faktiškai motyvuotą sprendimą.
Pareiškėjai skunde darė išvadą, kad Administracijos Rašte išdėstyti argumentai tinkamai (išsamiai ir objektyviai, vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusia aplinkybių visuma, atsakant į prašyme išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus) nepagrindžia sprendimo atsisakyti spręsti dėl „U“ plano koregavimo ar keitimo procedūrų inicijavimo. Prašymas buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas pažeidžiant pareiškėjų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, gero administravimo principą, įstatymo viršenybės ir išsamumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimus, todėl Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas.
5.4. Komisijos narys ginčijamu Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų 2023 m. gegužės 19 d. skundą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Sprendime, be kita ko, Komisijos narys nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jų Prašymą ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsižvelgiant į jų Prašymo ir skundžiamo Rašto turinį, yra neatsiejamas nuo bendrojo plano sprendinių teisėtumo vertinimo, todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjų keliamą ginčą ir įpareigodama Administraciją priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (kas iš esmės reikštų pakeisti jos poziciją dėl bendrojo plano sprendinių) neabejotinai veiktų ultra vires, t. y. peržengtų savo kompetencijos ribas.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsniu.
5.5. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos nario Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydami jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
6. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjai šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. pareiškėjai neginčija Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai siekia, kad ginčą dėl teisės pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Atsižvelgiant į pareiškėjų patikslintą skundą, juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas šioje byloje vertins tik Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; tuo tarpu Administracijos Raštas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
7. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai (1 dalis). Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (2 dalis).
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis nustato ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją.
Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės nesutinka su Komisijos nario padaryta išvada, kad ji neturi kompetencijos nagrinėji jų skundo, todėl, minėta, prašo panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
9. Komisija Sprendime nuodo, kad specialus teritorijų planavimą reglamentuojantis įstatymas – TPĮ, nustato kitokią ginčų, kilusių teritorijų planavimo proceso metu, nagrinėjimo tvarką, t. y. Komisijai nėra suteikta kompetencija įsiterpti į teritorijų planavimo procesą ir spręsti nei dėl sprendimų, priimtų iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nei dėl sprendimų patvirtinti šiuos dokumentus, o tai reiškia, ir dėl atsisakymo teritorijų planavimo dokumento dalį panaikinti (pakoreguoti, pakeičiant jame nustatytus sprendinius).
Tačiau teismas su tokia Komisijos nario pozicija nesutinka. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir keliamo ginčo pobūdį bei teisinį reguliavimą, pritaria pareiškėjų argumentams. TPĮ 49 straipsnyje reglamentuotas dviejų rūšių administracinių sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso metu, apskundimas: 1) priimtų teritorijų planavimo proceso metu (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) ir 2) galutinio administracinio sprendimo, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas. Pirmos kategorijos administraciniai sprendimai turi būti priimti teritorijų planavimo proceso metu, t. y. vykstant konkrečiai teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo, koregavimo procedūrai. Tuo tarpu Administracija Raštu atsisakė pradėti „U“ plano keitimo ar koregavimo procedūrą, todėl Rašto pagrindu nėra atsiradę TPĮ reglamentuojami teisiniai santykiai – teritorijų planavimo procesas, ir todėl Rašto apskundimui nėra pagrindo taikyti TPĮ 49 straipsnio 1 dalies tvarką. Antrasis atvejis taip pat nėra aktualus, nes pareiškėjai neskundžia galutinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas (TPĮ 49 straipsnio 2 dalis).
10. Komisija dar nurodė, kad nors pareiškėjai tiesiogiai jos neprašo įpareigoti atsakovę pakeisti bendrojo plano sprendinius, tačiau jų keliamas ginčas iš esmės yra dėl bendrojo plano sprendinių teisėtumo (jų panaikinimo); atitinkamai ginčydami „U“ zonos sprendinių teisėtumą, pareiškėjai iš esmė kelia klausimą dėl norminio teisės akto teisėtumo.
Tačiau teismas su tokia Komisijos išvada ir išvedžiojimais nesutinka. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai Administracijos prašė spręsti klausimą dėl plano ištaisymo inicijuojant reikiamas procedūras, bet ne panaikinti bendrąjį planą, toks reikalavimas pareiškėjų nebuvo suformuluotas, todėl Komisijos išvada šiuo aspektu yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia formalų ir nepagrįstą atsisakymą (neigiamą sprendimą) pradėti koregavimo ar keitimo procedūrą institucijos iniciatyva dėl konkrečių nesuderinamų su galiojančiu detaliuoju planu „U“ plano sprendinių.
Teismas dar akcentuoja, kad pareiškėjai pateiktame skunde Komisijai kvestionavo Administracijos Rašto išsamumą, nurodė, jog jame nėra išnagrinėta ir atsakyta į pareiškėjų Prašyme (spręsti dėl „U“ plano susisiekimo sprendinių kvartale ištaisymo (pašalinimo) inicijuojant reikiamas procedūras) nurodytus motyvus ir aplinkybes, teigė, jog Raštas laikytinas formaliu ir biurokratiniu, nes jame neatsakyta į esminius pareiškėjų keltus klausimus, prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją priimti motyvuotą sprendimą.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai į Komisiją kreipėsi ne dėl neteisėtai priimto sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, bet dėl Administracijos Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų Prašymą spręsti klausimus dėl procedūrų iniciavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Komisija Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčas yra keliamas ne tik dėl galimai jų pažeistų teisių, bet yra susijęs ir su viešuoju interesu.
Iš Administracijos Rašto turinio, kuris buvo ginčijamas Komisijai, matyti, kad juo buvo atsakyta į konkrečių asmenų, t. y. individualiai apibrėžtų asmenų pateiktą Prašymą, kurie siekė ginti savo interesus; Komisijai pateikto skundo dalykas buvo Administracijos Rašto teisėtumas ir pagrįstumas, joks norminis administracinis teisės aktas nebuvo ginčijamas, todėl Komisija nepagrįstai vertino, kad ji neturi kompetencijos nagrinėti skundo, nes ginčijamas norminis administracinis aktas ir pareiškėjai siekia ginti viešąjį interesą.
12. Taigi, teismas, vertindamas Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą Komisijos kompetenciją bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjų keliamą ginčą, jo pobūdį, sprendžia, kad Komisijos narys nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nes jis, priešingai nei teigiama Sprendime, priskirtas Komisijos kompetencijai.
13. Šiuo atveju dar kartą pabrėžtina, kad teisės aktai jokio išimtinumo nagrinėti tokio pobūdžio ginčus nenumato. Priešingai, nustato alternatyvų skundo nagrinėjimą, t. y. pareiškėjai turi teisę pasirinkti, ar jie nesutikdami su Administracijos Raštu pirmiausia kreipsis į Komisiją, ar iš karto į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra aiškiai pasirinkęs, t. y. jie siekia, kad jų ginčą pirmiausia išnagrinėtų Komisija; pareiškėjų valia yra gerbtina.
14. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės Administracijos atsiliepime nurodytų argumentų, kad Administracija nėra tinkama atsakovė šioje byloje, pažymi, jog pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl šiuo atveju pareiškėjams pateikus Komisijai skundą, kuriame atsakove buvo laikoma Administracija, ir vėliau pareiškėjams Komisijos Sprendimą ginčijant teisme, šalių procesinė padėtis nesikeičia, t. y. atsakovu ir toliau išlieka Administracija. Be to, šiame kontekste dar pažymėtina, kad Komisija yra nepriklausoma ginčų nagrinėjimo institucija, tam tikra prasme kaip ir teismas, tad nepaisant to, jog teismui skundžiamas Komisijos sprendimas, ar, kaip šiuo atveju, Komisijos nario Sprendimas, ji dėl to netampa jokio proceso šalimi.
15. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas; Komisijos Sprendimas panaikinamas ir Komisija įpareigojama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjų naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad pareiškėjams iš atsakovės priteistina būtent 30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš žyminio mokesčio sumokėjimo banko kvito (2023 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 76), žyminį mokestį sumokėjo viena iš pareiškėjų, t. y. S. G.; tad būtent jai iš atsakovės ir priteistina 30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. G., V. Z., K. V., S. K., G. U., J. S., T. G., R. N., R. S., V. M., R. G. ir V. P. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 21RE-365(AG2-397/05-2023) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjų 2023 m. gegužės 19 d. skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Priteisti pareiškėjams, konkrečiai pareiškėjai S. G., iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.