- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-720-315-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Audronė Kartanienė, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. K., D.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str., 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 21.00 val., parke prie Z. vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė yra 0,53 g. Šias narkotines medžiagas D. K. laikė su savimi ir gabeno, kol 2010 m. sausio 23 d., apie 21.05 val., priėjęs prie Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato, esančio D. Bukonto g. ½, Zarasų m., bandė narkotines medžiagas perduoti areštinėje patalpintiems asmenims, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį sulaikė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teigia, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos darant nusikalstamą veiką, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas dabar mokosi, o jo sugyventinė šiuo metu nėščia.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d., priskiriamas prie sunkių), pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – praeityje buvo teistas 2 kartus, teistumai neišnykę, todėl laikytinas recidyvistu. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo atveju, yra linkęs nusikalsti. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo D. K. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors nuteistasis neigia, kad darant nusikalstamą veiką buvo neblaivus, kolegija pažymi, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nurodyti asmens, iš kurio pirko kanapes, negali, nes buvo girtas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas paskyrė D. K. bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Nuteistojo skundo argumentai, kad jis mokosi, o jo sugyventinė šiuo metu nėščia, be abejo, yra svarbūs, tačiau, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo sušvelninti jam paskirtos bausmės.
Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.