Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. ATP-463-658/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
ATP-463-658/2011
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00334-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla ATP-463-658/2011Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00334-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. J. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad šis 2011 m. birželio 2 d. 20.47 val. Prienų rajone (duomenys neskelbtini) miestelyje, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,84 promilės), chuliganiškai vairavo D. J. priklausantį automobilį Rover 420, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - vairuodamas automobilį, staiga apsisuko kelyje, dideliu greičiu artėdamas prie greitį ribojančios salelės, nesumažino greičio, automobilis ją peršoko, slysdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, taip pat P. J. policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 4 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimu P. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta 30 Lt bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 4 dalyje, paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Kadangi ATPK 124² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis apima P. J. inkriminuotą chuliganišką vairavimą, kai šis pažeidimas padarytas neblaivaus (girto) asmens, todėl, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam atskirai pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotas.

Šalies argumentai

P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimo dalį, perkvalifikuojant jo pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 4 dalies į ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Apeliantas neigia pavojingai ir chuliganiškai vairavęs, tvirtina grėsmės niekam nekėlęs. Jokių įrodymų, patvirtinančių pavojingą vairavimą, nėra. Pareiškėjo manymu, pareigūnas negalėjo matyti jo veiksmų būdamas 200 m atstumu ir stebėdamas per veidrodį. Apeliantas tvirtina, kad jis įvažiavo į keliuką prie parduotuvės ir išvažiuodamas pasuko į dešinę pusę. Jokių ženklų ar skiriamųjų juostų, draudžiančių apsisukti, nėra. Nuo šios parduotuvės važiuojant pagrindiniu keliu, kairėje kelio pusėje yra dar viena parduotuvė, prie kurios yra greitį ribojanti salelė. Tarp parduotuvių atstumas apie 100 m, todėl apelianto teigimu, jis negalėjo per tokį atstumą viršyti leistiną greitį ir pervažiuodamas salelę, pažeisti lietą ratlankį, neatsimušęs į bordiūrą. Tačiau ant šalikelės jis nebuvo užvažiavęs, ką patvirtino ir pareigūnai. Atvažiavęs prie salelės, jis pervažiavo ją ir rikiavosi prie kelio vidurio, o ne išvažiavo į priešingą eismo juostą, nes reikėjo važiuoti link garažų tiesiai į šalutinį kelią Parko g. Priekinis, o ne galinis ratlankis buvo trūkęs seniai, perkant mašiną. Ji ir dabar važiuoja su tuo ratlankiu. Draudžiančių ženklų įsukti į šalutinį kelią toje sankryžoje nėra. Nei kelyje, nei prie parduotuvės nebuvo nei žmonių, nei važiuojančių automobilių. Todėl apelianto tvirtinimu jis nepažeidė kelių eismo taisyklių apsisukdamas, pervažiuodamas perėją ir įvažiuodamas į šalutinį kelią. Apelianto nuomone, pareigūnai protokolą jam surašė už chuliganišką vairavimą, dėl to, kad buvo pikti dėl to, jog jis su keleiviu išlipę iš automobilio nuo jų bėgo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą palikti nepakeistą, P. J. apeliacinio skundo netenkinti, nuotraukų prie bylos neprijungti.

Motyvuojamoji dalis

P. J. apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

P. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį. Apeliantas kaltės dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo neginčija, nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį. Apeliantas neigia, kad dideliu greičiu važiavo prie greitį ribojančios salelės, ją peršoko, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo keldamas grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. J. padarė ATPK 124² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apeliantas neigia padaręs ATPK 124² straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Remiantis Institucijos pareigūno J. A. tarnybiniu pranešimu ( b.l. 7-8) bei parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 28-29), nustatyta, jog 2011 m. birželio 2 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pareigūnas per šoninį automobilio langą pastebėjo, kaip iš už posūkio išvažiavęs pilkas automobilis stabdė, sukosi kelyje. Pareigūnai apsisuko ir pradėjo vytis tą automobilį, sekdami iš paskos apie 200 m atstumu. Rover vairuotojas didino greitį, tiesiog peršoko per greitį ribojančią salelę, išvažiavo į priešpriešinę juostą. Važiavo aiškiai didesniu nei leistinas greičiu. Atlikdamas kairį posūkį, vėl išvažiavo į priešingą pusę. Tuo metu gatvėje buvo ir kitų automobilių, o per pėsčiųjų perėją tuo momentu niekas nėjo. Automobilis sustojo prie garažo, pareigūnams matant, vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. J. A. pasivijo keleivį, atsivedė jį į tarnybinį automobilį. Keleivis pasakė, kas vairavo. Paskui atėjo ir pats vairuotojas, pripažino vairavęs, sakė, kad, pamatęs pareigūnus, išsigando.

Liudytojas – policijos pareigūnas E. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojo J. A. parodymus. E. B. parodė, jog birželio 2 d. dirbo viename ekipaže su J. A.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli parduotuvės J. A. pasakė, kad paskui važiuojantis automobilis apsisukinėja viduryje gatvės. Jis taip pat tą pastebėjo per galinį langą. Automobilis Rover, apsisukęs viduryje kelio, didino greitį ir važiavo link Jaunimo gatvės. Automobilis Rover, nemažindamas greičio, pravažiavo salelę, net pakilo į orą, išvažiavo į priešpriešinę juostą. Sankryžoje Rover, nerodydamas signalo, padarė posūkį į kairę, šoniniu slydimu išvažiavo į priešingą pusę, sudarė kliūtį automobiliams, žmonėms. Pareigūnai sekė automobilį 200 m atstumu. Rover pasuko link garažų, įsuko į kiemą. Automobiliui sustojus išlipo du jaunuoliai, pralindo pro garažų tarpą ir bėgo (b.l. 29-30). Policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Jie tiesiogiai stebėjo P. J. daromus pažeidimus, sekė P. J. vairuojamą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnai protokolą už chuliganišką vairavimą jam surašė, siekdami pabloginti jo padėtį, nes buvo pikti dėl to, kad jis bėgo nuo pareigūnų, yra nepagrįsti. Taigi P. J. teiginiai, kad jis nevairavo automobilio chuliganiškai, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams. Prie apeliacinio skundo pateiktos nuotraukos nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių

Pareigūnai nurodė, kad buvo akivaizdu, jog P. J. chuliganiškai vairavo tyčia. Toks vairavimo būdas yra aiškiai pavojingas. Byloje nustatyta, kad P. J. važiavo kartu su keleiviu. Ši aplinkybė yra neginčijama. Pažeidimas padarytas miestelyje, judrioje vietoje. Policijos pareigūnas E. B. nurodė, kad tuo metu gatve važiavo ir kitas automobilis. Be to, P. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių priežasčių spręstina, kad toks pavojingas vairavimas kėlė grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek vairuotame automobilyje sėdėjusiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis