Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2018-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-156-439/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
A6.-156-439/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00036-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Pažeidėjas
B. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-156-439/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00036-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 5 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant Jolitai Dranseikaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. C., būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), kurios skola valstybės biudžetui 2018 m. vasario 8 d. duomenimis sudarė 345.120, 90 Eur, vadove, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) teises, kadangi Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. imtinai, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus:

1) iš Swedbank, AB sąskaitos Nr. LT637300010106983714 išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, jog Bendrovė atliko žemiau nurodytus mokėjimus (išlaidos sudarė 368.703,16 Eur, iš jų tik 12.101,33 Eur pervestos arba priverstinai išieškotos lėšos į valstybės biudžetą), nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (9, 14 Priedai). Dėl didelio atsiskaitymų kiekio pateikta tik dalis finansinių operacijų:

(duomenys neskelbtini)

2) Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. LT597044060002393675 išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus mokėjimus (išlaidos sudarė 17.293,71 Eur, iš jų pervestų arba priverstinai išieškotų lėšų į valstybės biudžetą nėra), nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (10, 14 Priedai). Dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikta tik dalis finansinių operacijų:

(duomenys neskelbtini)

3) Iš UAB Perlo paslaugos sąskaitos Nr. LT133020020000000567 išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus mokėjimus (išlaidos sudarė 79.529,17 Eur, iš jų tik 4.605,55 Eur pervestos arba priverstinai išieškotos lėšos į valstybės biudžetą), nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (11, 14 Priedai). Dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikta tik dalis finansinių operacijų:

(duomenys neskelbtini)

4) Iš AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. LT307180600028467081 išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus mokėjimus (išlaidos sudarė 425.947,88 Eur, iš jų tik 36.374,53 Eur pervestos arba priverstinai išieškotos lėšos į valstybės biudžetą), nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (12,14 Priedai). Dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikta tik dalis finansinių operacijų:

(duomenys neskelbtini)

5) Iš kasos knygos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus mokėjimus kitiems kreditoriams, nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI prie FM interesus (13, 14 Priedai). Dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikta tik dalis finansinių operacijų:

(duomenys neskelbtini)

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. K. palaikė pareiškimą jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiama B. C. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad, jos nuomone, objektyviai įvertinus nusižengimo, dėl kurio ji kaltinama, aplinkybes, matyti, kad jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki, ji neteisingai suprato įstatymo nuostatas. VMI mokestinė nepriemoka susidarė todėl, kad buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, mokant darbo užmokestį darbuotojams ir įmokas Valstybiniam socialinio draudimo fondui, vykdant sutartis su tiekėjais, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą. Nusižengimas padarytas dėl bendrovės sunkios finansinės padėties, siekiant vystyti verslą ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla, vykdant savo pagrindinę veiklą. Tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus yra pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią įmonė grąžino dalį susidariusio įsiskolinimo. Pažeisdama kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę veikė išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesams, neturėjo siekio veikti tyčia. Teismui padarius išvadą, jog vis dėlto padaryta veika, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo aplinkybes prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovės B. C. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ( I t. b. l. 1-9), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiais duomenimis ( I t. b. l. 9-14), Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi dėl iškėlimo restruktūrizavimo bylos UAB (duomenys neskelbtini) (I t. b. 15- 19), UAB (duomenys neskelbtini) balansu (I t. b. l. 20 -22), 2017 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (23.24-080-327-7865 neatidėti mokestinės nepriemokos ( I t. b. l. 23), 2017 m. spalio 13 d. Nr. (23.31-080-326-6949 išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo (I t. b. l. 24-28), sąskaitų išrašais (I t. b. l. 29-127), kasos knygos išrašais (I t. b.l.128-149, 150-187).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog B. C., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, 2017 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, tai yra įrodyti bendrovės vadovės veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą ir tokie vadovės veiksmai buvo sąmoningi. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė B. C. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą B. C. atsižvelgiama į tai, kad nėra duomenų, jog ji būtų bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. B. C. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo manymu toks nusižengimas yra pavojingas. Atsakomybėn traukiamo asmens B. C. paaiškinimai, jog ne pagal įstatymą vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo būtini, kad ji ne taip suprato įstatymo nuostatas, kad tokiu būdu tik buvo siekta, jog toliau būtų vykdoma įmonės veikla, taip pat bendrovės sunkios finansinės padėties susidarymo laikotarpis bei priežastys nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nėra pakankami ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui bei švelnesnės nuobaudos skyrimui.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta paskyrus B. C. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – baudą, lygią sankcijoje nustatytam jos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

B. C. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodas 1001, paskirtis A6-156-439/2018.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 str. 4 d.).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė