Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-448-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
1S-448-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00107-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-448-290/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00107-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-295 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėtos 2009 m. vasario 12 d. ir 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiais paskirtos ir subendrintos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams ir 8 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 2 d., o pabaiga – 2022 m. vasario 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-295 nutarė nuteistajam D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, jam nuo 2016 m. liepos 21 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodo, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, sunkumui, neatliktos bausmės daliai ir kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, tačiau tinkamai neįvertino nuteistojo rizikos pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas pasisakydamas dėl teistumų nurodo, kad jis anksčiau ne kartą buvo teistas, tačiau ankstesni nusikaltimai vertintini tik charakterizuojančiu aspektu praeityje, nes svarbiausias kriterijus taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pastangos keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti.

4.2. Skunde taip pat nurodo, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę dirba, yra skatintas, tačiau teismas visai nekonstatuoja jo elgesio pažangos. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo bausmės atlikimo metu padarytiems drausmės pažeidimams, neatsižvelgdamas į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonių vykdymą per paskutinius metus, todėl pervertino aplinkybes, kurios buvo bausmės pradžios atlikimo metu. Vidaus tvarkos taisykles pažeidė prieš penkerius metus, vėliau jo elgesys pasikeitė, už gerą elgesį jis dabar yra tik skatinamas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo elgesys tendencingai kito teigiama linkme, tai patvirtina daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pabrėžė, kad jis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti, tačiau teismo akcentuojamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra vien sietinas su tik su OASys metodika. Teismo išvada, jog tik dinaminių balų mažėjimas apibrėžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra teisinga. Teismas nurodo, kad egzistuoja nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – „Informacija apie teisės pažeidimus“, tačiau visai neatsižvelgia į socialinio tyrimo išvadose nurodomus pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius. Priešingai nei teigia teismas, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog jis remia visuomenės vertybes, todėl teismo nurodomos jo negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu prieštarauja Komisijos nutarimo išvadai.

4.3. Nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors yra baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja), tačiau už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 8 kartus paskatintas. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, alkoholio ir psichotropinių medžiagų nebevartoja, supranta ir pripažįsta narkotikų žalojantį poveikį vartojančiam asmeniui ir aplink jį esantiems. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. dirba staklininku. 2016 m. liepos 21 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi buvo perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku, darbe apibūdinamas tik teigiamai. Civilinį ieškinį yra pilnai padengęs, palaiko gerus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, artimaisiais, kiekvieną savaitgalį vyksta į namus, jam buvo suteikta teisė atostogų metu (10 parų) parvykti į namus. Taip pat nurodo, kad periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą.

4.4. Nuteistojo nuomone bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo jo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad teismų laikoma, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis jos leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Jo asmenybė bei elgesys per visą bausmės laikotarpį duoda pagrindą nuspręsti, kad Komisija tinkamai įvertino jo pataisos procesą pataisos įstaigoje ir padarė reikiamas išvadas, leidžiančias konstatuoti, kad jis neabejotinai yra pasitaisęs ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. R. priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. šiuo metu bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda, padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu D. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, kaip ir visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. R. anksčiau yra du kartus teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad jis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (32 balai pagal OASys metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2017 m. kovo 1 d. sumažėjo penkiais balais, o per visą bausmės laikotarpį – tik devyniais balais, todėl šiuo metu pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iki Komisijos posėdžio 2019 m. gegužės 2 d. buvo aštuonis kartus skatintas, tačiau taip pat buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po truputį mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog D. R. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Albinas AntanaitisEvaldas GražysJurgis Kiškis