Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
1A-317/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00704-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Viktoras Kažys
Nuteistasis
E. Ž., E. Ž. Valstybinei
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
  • 1.2.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-317/2013
Proceso Nr. 1-68-1-00704-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Lino Šiukštos, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,nuteistajam E. Ž.,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 13 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. spalio 29 d.

Iš nuteistojo E. Ž. Valstybinei ligonių kasai priteista 2924 litai ir 68 centai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 21 d. apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė ranka du smūgius savo tėvui R. Ž. į galvą, dėl to pastarasis nugriuvo, ir padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje kaktikaulio gumburo projekcijoje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu iš dešinės, lokalią kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties vidiniame paviršiuje, galvos sumušimo židinį su intrasmegenine kraujosruva dešinėje kaktinėje skiltyje. Nuo stipraus galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir iš dešinės suspaudus galvos smegenis, dėl galvos smegenų sumušimo kilo gyvybei pavojinga būsena – smegenų koma. R. Ž. 2011 m. spalio 22 d. 20 val. 5 min. ligoninėje mirė. Taip nuteistasis tyčia nužudė savo šeimos narį R. Ž..

Šalies argumentai

Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį bei skirti jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad įvykio metu jis savo tėvui sudavė tik vieną smūgį į galvą, nuo kurio šis nenukrito, blogai nepasijuto. Apeliantas teigia, kad kitą dieną, nukentėjusįjį ištiko priepuolis, jis krito ant žemės ir susitrenkė galvą. Po šio įvykio nukentėjusysis pasijuto blogai ir tą patį vakarą jis mirė. Nuteistasis teigia manantis, kad būtent dėl nugriuvimo ant žemės, susitrenkiant galvą, išsiliejo kraujas ir dėl to pablogėjo jo tėvo sveikata.

Apeliantas pažymi, kad pirmoje apklausoje jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą – sudavė smūgius kojomis į pilvą, rankomis į pakaušį, grasino, kad nuveš į Klaipėdos policijos komisariatą, kur nuteistajam bus dar blogiau. Nuteistasis paaiškina, kad pretenzijų dėl tokių pareigūnų veiksmų jis nereiškė, nes bijojo, kad prieš jį bus dar kartą panaudotas fizinis smurtas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog R. Ž. buvo suduotas tik vienas smūgis, o liudytojo M. S. parodymai apie tai, kad jis (E. Ž.) sudavė nukentėjusiajam du smūgius, yra melagingi.

Nuteistasis nurodo, kad dėl suduoto smūgio labai gailisi, tačiau teigia manantis, kad jo tėvas nuo šio smūgio mirti negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nuteistasis E. Ž. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos 132 straipsnį (neatsargus gyvybės atėmimas). Toks apeliacinio skundo prašymas nėra pagrįstas.

Ikiteismini tyrimo metu nuteistasis parodė, kad konflikto su tėvu metu jis šiam sudavė vieną smūgį į galvą (į veido, kaktos sritį), nuo šio smūgio nukentėjusysis nenukrito (b. l. 139-140, 141-142, t. 1; b. l. 7, t. 2). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo parodymus pakeitė, neigė smūgiavęs nukentėjusiajam, parodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai prieš jį vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, todėl jis, būdamas išsigandęs, davė tokius parodymus, kokie yra užrašyti apklausos protokoluose (b. l. 40-41, t. 2). Tačiau toks E. Ž. parodymų pakeitimas laikytinas tik jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu vykusiose E. Ž. apklausose bei atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo jo gynėjas, kuris savo parašu patvirtino, jog procesiniai veiksmai buvo atliekami laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie dalyvavo šioje baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą. Šie liudytojai neparodė nieko, kas patvirtintų E. Ž. teiginius apie prieš jį pavartotą smurtą. Priešingai, liudytojai A. S., A. S., R. P. ir J. G. patvirtino, kad E. Ž. visas aplinkybes parodė geranoriškai, jam niekas negrasino (b. l. 60-61, 70, t. 2). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme E. Ž., apskritai neigė vartojęs smurtą prieš tėvą, tačiau apeliaciniame skunde vėl išdėstė tai, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu – tėvui konflikto metu sudavė vieną smūgį. Tai, kad įvykio metu nuteistasis E. Ž. vartojo smurtą prieš savo tėvą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas M. S., įvykio metu buvęs Ž. namuose, parodė, kad tarp E. Ž. ir R. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu nuteistasis sudavė R. Ž. kumščiu į veidą, iš viso sudavė 2 smūgius, nuo šių smūgių nukentėjusysis susvyravo ir krito. Apie vykusį konfliktą, kurio metu sūnus sudavė tėvui 2 smūgius šis liudytojas teigė papasakojęs ir A. S. (b. l. 41-42, t. 2). Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 41, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad iš M. S. jam yra žinoma apie E. Ž. ir R. Ž. konfliktą, kurio metu E. Ž., „puolė tėvą ir mušė jį“ (b. l. 54-55, t. 1). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje konkrečiai nenustatyta, kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam R. Ž., nurodant, kad „galvos sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto kaktos kaire puse su kietu buku daiktu“ (b. l. 20-22, t. 1); „galvos sužalojimai, sukėlę mirtį, gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu (-ais), kontaktuojant galvos priekine dalimi kaktos kairės pusės kaktikaulio gumburo projekcijos sritimi“ (b. l. 25-26, t. 1). Tokia specialistų išvadoje nurodyta formuluotė atitinka liudytojo M. S. matytą ir parodytą bei pirmosios instancijos teismo nustatytą suduotų smūgių kiekį. Pirmosios instancijos teisme specialistas G. Paulikas taip pat paaiškino, kad teoriškai nukentėjusiajam galėjo būti suduota ir daugiau smūgių į tą pačią sritį, „galima buvo suduoti ir kelis smūgius“ (b. l. 71, t. 2).

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia versiją, kad jo tėvas galėjo patirti mirtį sukėlusius sužalojimus, kai, ištiktas epilepsijos priepuolio, krito ir susitrenkė galvą. Byloje iš tikrųjų yra duomenų, kad tą pačią dieną, iki išvežant nukentėjusįjį į ligoninę, jis lauke krito. Tačiau jokie byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad šis nukritimas turėjo įtakos R. Ž. mirčiai. Iš paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, yra žinoma, kad nukentėjusysis, kaip parodė nuteistasis, ištiktas epilepsijos priepuolio, krito ant nugaros ir galva trenkėsi į žemę (b. l. 139-140, 141-142, t. 1). Tuo tarpu mirtį sukėlęs sužalojimas R. Ž. buvo padarytas priekinėje galvos dalyje kaktos kairėje pusėje (b. l. 20-22, 25-26, t. 1), pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas taip pat parodė ir tai, kad kitų išorinių sužalojimų galvoje nebuvo nustatyta, jokioj kitoj srity galva nebuvo traumuota (b. l. 71-72, t. 2).

Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis R. Ž. mirė nuo 2 smūgių, kuriuos jam į galvos sritį sudavė nuteistasis E. Ž..

Kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį (neatsargus gyvybės atėmimas), kaip to prašoma apeliaciniame skunde, esant nusikalstamam pasitikėjimui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis). Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Kaltininko tikėjimas turi būti paremtas aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad konflikto metu E. Ž. tyčia sudavė savo tėvui R. Ž. 2 smūgius į galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nugriuvo. Atsižvelgiant į pavartoto smurto pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad E. Ž. galėjo nesuprasti, jog savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui arba, kad jis, remdamasis objektyviomis aplinkybėmis, galėjo tikėtis išvengti kito žmogaus gyvybės atėmimo. Jokių konkrečių aplinkybių, kurios tokį tikėjimą galėtų pagrįsti, nenustatyta, jų nenurodė net ir pats E. Ž.. Nuteistojo tyčiniai veiksmai - smūgiai į galvą - rodo, kad nuteistasis suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad E. Ž. savo tėvui gyvybę atėmė veikdamas netiesiogine tyčia, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas dalis nusikaltimo padarymo metu numatė ir šiuo metu numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą E. Ž. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad E. Ž. padarė labai sunkų, negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį sukėlusį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), E. Ž. charakterizuojamas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė, kad E. Ž. yra teisiamas pirmą kartą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ir tuo pagrindu švelninti bausmę, nėra pagrindo. Nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę ir dėl jauno nuteistojo amžiaus. Ši aplinkybė pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta. E. Ž. paskirtos bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jis nešvelnintinas.

Skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręsti ir su civiliniu ieškiniu susiję klausimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys Linas ŠiukštaViktoras Kažys