Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-109-870/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
II-109-870/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-02240-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-109-870/2012
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02240-2012-2Procesinio sprendimo kategorija:45.4. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, Jolantai Vainorienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. K.,,skundą padavusio asmens atstovui Vitaliui Jarmontovičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės priimto nutarimo Nr. 57N-1625682-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė I. J. priėmė nutarimą Nr. 57N-1625682-12, kuriuo G. K. paskyrė 100 litų baudą. Nutarime konstatuota, kad G. K. vairuodamas autobusą (duomenys neskelbtini) ir rikiuodamasis nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones.

Šalies argumentai

G. K. Vilniaus m. 2 apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-1625682-12 ir administracinę bylą nutraukti. Jis savo skundą motyvuoja tuo, kad nutarimas priimtas neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neapklausus bylai svarbių liudytojų, netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, dėl to yra nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs pareigūnas neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad 2012 m. kovo 20 d. apie 10 valandų 48 minutės išvažinėjo iš Lukiškių sustojimo, žiūrėjo per kairį veidrodį ir įvažinėjo į antrą, laisvą juostą. Tuo metu, iš trečiosios juostos - staigiu judesiu į dešinę - suko lengvasis automobilis ir susidūrė su jo vairuojamu autobusu. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios teiginių nelogiškumą, kadangi ji pati būdama už autobuso priekio, staigiu judesiu darė pavojingą manevrą ir atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą. Bylą nagrinėjęs organas neįvertino, jog nukentėjusiosios teiginiai prieštarauja akivaizdžiai logikai, kad jeigu ji būtų važiavusi toje pačioje juostoje, tai susidūrimas būtų kažkur autobuso priekyje, o ne galinėje dalyje. Jo išdėstytas aplinkybes gali paliudyti liudytoja T. B., kuri autoįvykio metu sėdėjo prie lango ir betarpiškai matė administracinį teisės pažeidimą. Pareigūnas neatskleidė bylos esmės bei neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato atstovė nenustatė administracinio teisės pažeidimo esmės, neišsiaiškino liudytojų, mačiusių administracinį teisės pažeidimą, dėl to priėmė nemotyvuotą nutarimą.

Teismo posėdyje G. K. bei jo atstovas skundą palaikė. Apklaustas teismo posėdyje G. K. paaiškino, kad vairuoja gal virš 35 metų. Lukiškių sustojime žmonės įlipo, išlipo, antra juosta buvo laisva, trečia juosta pilna. Iš lėto išvažiavo, jam reikėjo į Kražių stotelę važiuoti, pasukti. Labai iš lėto, įsitikinęs, kad mašinų nėra pradėjo išvažiuoti. Gal policininkai pažįstami tos moters. Jei būtų, kaip rašo policininkai, lygiagrečiai nepraleidęs ta pačia kryptim važiuojančio transporto, tai jam tas automobilis būtų atsitrenkęs į autobuso priekį, o ne į galą. Jis pradėjo išvažiuoti, beveik antroje juostoje buvo. Ponia atsitrenkė, pamatė, kad ji staigiai suko. Gal ji nepastebėjo jo, kai jis važiavo. Žmonės visi išsisklaidė. Viena moteris pasiliko, ji pasakė, kad matė autoįvykį. Ten yra trys juostos. Manė, kad jie susitars, nes ji pati kalta, į jį beveik stovintį atsitrenkė, gerai, kad pamatė, per veidrodį žiūrėjo. Staigių judesių nedarė. Ji galėjo sustabdyti, ji pasakė, kad ji antroje juostoje stovėjo. Akivaizdu, kad jis išvažiuoja iš sustojimo. Jai yra kliūtis iš dešinės, ji daro tokius manevrus, taip negalima. Jei ji jo nematė, tai tegu sako, kad nematė. Akivaizdžiai matosi, kad pažįstami. Jam niekas nerodė jokio pareiškimo. Atsimena, kai policijoje rašė pareiškimus, tai tik pasakė, ar sutinka pasirašyti ant plano, dėl plano pasakė, kad sutinka. Manė, kad jie jam palankų sprendimą priims.

Apklausta liudytoja T. B. paaiškino, kad ji važiavo „ilgu“ autobusu Nr. 6 iš Vivulskio gatvės, sėdėjo. Prospekte prie Lukiškių aikštės iš stotelės važiavo autobusas labai lėtai į antrą juostą. Trečioje eilėje stovėjo mašinos, raudona šviesa degė. Pamatė, kad iš šono iššoko mašina, dar pagalvojo kaip pravažiuos, nes nėra vietos. Pasirodo, kad ji vis dėlto užkabino autobusą. Ji išvažiavo iš šono staiga. Netgi pati išsigando, kur ji važiuoja. Matė, kad mašina staiga norėjo pravažiuoti iš trečios eilės į antrą tarp autobuso ir stovinčių mašinų. Ten nebuvo tiek vietos, kad ji galėtų pravažiuoti. Automobilį vairavo moteris. Autobuse buvo nemažai žmonių. Pamatė, kad moteris kažkur skambina ir suprato, kad ji prieštaraus. Ji pasiliko. Vairuotojas susijaudino. Suprato, kad vietoje policija išsiaiškins. Norėjo paliudyti, nes matė įvykį. Ji nevairuoja, kelių eismo taisykles truputį žino. G. K. pirmą kartą matė. Jai pasirodė, kad moteris sakys, kad ji nekalta, jai buvo tokia nuojauta. Stebėjosi kaip toks neteisingumas gali būti. Moteris paskambino, kažkoks vyras atvažiavo. Moteris su vyru pabendravo. Tada policininkai atvažiavo. Policininkai su vyru pabendravo, tada su vairuotoju. Kas tas vyras nežino. Moteris vairavusi mašiną paskambino ir tada atvažiavo vyras. Ji policijos pareigūnui parodė kur sėdėjo, ką matė. Du policininkai buvo. Policininkai patys nubraižė planą. Ji parodė, kur sėdėjo, ką matė. Policininkas jai sako „tu nieko nežinai“. Tas atvažiavęs vyras paklausė jos, ar ji vairuoja, ar turi teises. Kai pasakė, kad neturi teisių, bet matė kaip viskas vyko, tai jai pasakė, kad ji nesąmones šneka, kad tylėtų.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja A. R. (įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis) paaiškino, kad balandžio 20 d., apie 10 ar 11 val. važiavo iš Kudirkos gatvės, leidosi nuo kalno link Gedimino prospekto, įvažiavo į Tumo Vaižganto gatvę. Prieš autobuso sustojimą ji persirikiavo iš trečios į antrą juostą. Autobusą ji matė, jis stovėjo sustojime ir nerodė jokių ženklų, kad jis nori manevruoti. Jis pajudėjo savo autobuso linija. Kai ji buvo savo juostoje, jis į ją rikiavosi ir kliudė sparną. Jis iš pirmos juostos rikiavosi į antrą, kur ji jau buvo ir ją kliudė. Jis nerodė jokių ženklų. Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja paaiškino, kad persirikiavo iš trečios juostos į antrą, o autobusas iš pirmos į antrą. Pirma persirikiavo ji, o po to persirikiavo autobusas ir ją kliudė. Po įvykio iš karto iškvietė policiją. Ji važiavo viena, po to paskambino vyrui ir jis atvažiavo. Nežino ar autobuso vairuotojas prieštaravo dėl savo kaltės. Ji susidūrė savo automobilio priekiniu dešiniuoju sparnu su autobuso ta vadinama „armonika“. Autobusas važiavo savo autobuso eile. Ji niekur nesitraukė ir nesuko. Jeigu būtų mačiusi, kad jis manevruoja, tikrai nebūtų sukusi.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. J. paaiškino, kad kiek atsimena, autobuso vairuotojas važiavo iš stotelės, o pone vairuotoja važiavo pilnai užėmusi juostą ir įvyko susidūrimas. Pagal transporto priemonių išdėstymą sprendžia, kad moters automobilis pilnai buvo užėmęs juostą, tą patį liudiją ir pradiniai vairuotojų paaiškinimai. Nelabai prisimena ką pasakojo autobuso vairuotojas. Antra juosta nėra autobuso juosta. Pirma juosta yra autobuso. Autobusas galėjo važiuoti antra juosta, tačiau prieš rikiavimąsi jis turėjo įsitikinti ar nėra joje važiuojančių transporto priemonių. Apie tai, kad moters vairuojamas automobilis buvo užėmęs antrą juostą sprendžia pagal transporto priemonių išdėstymą, susidūrimo ir matomų apgadinimų. Viena iš susidūrimo galimybių gali būti ta, kad autobusas važiuodamas ir rikiuodamasis nepastebėjo važiuojančio automobilio. Neprisimena kokias aplinkybes nurodė T. B.. Pagal kelių eismo taisykles, vairuotojai, kurie sutinka su pažeidimu, užpildo deklaraciją, o šiuo atveju, jiems atvykus, vairuotojai tiek vienas, tiek kitas nesutiko su pažeidimu, dėl to jie braižė schemą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą išklausė tiek vieno, tiek kito vairuotojo paaiškinimų. Pagal transporto priemonių išsidėstymą konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl autobuso vairuotojo kaltės. Tai jie konstatavo pagal transporto priemonių išsidėstymą ir vairuotojų paaiškinimus. Audi vairuotoja važiavo antra eismo juosta tiesiai, o autobuso vairuotojas, pavažiavęs 10-15 m. pradėjo rikiuotis iš savo eismo juostos į antrą eismo juostą. Moteris pasakojo, kad važiavo antra eismo juosta nedarydama jokių manevrų. Kiek atsimena, įvykio vietoje jokių liudininkų nebuvo. Tik autobuso vairuotojas nurodė, kad apie eismo įvykį gali paliudyti jį matę žmonės. Teismo posėdyje pagarsinus liudytojos T. B. paaiškinimą (b. l. 11), pareigūnas parodė, kad jeigu taip, kaip nurodė liudytoja ir buvo, jeigu tas automobilis būtų iš trečiosios juostos į antrą juostą, autobusas nesustojo, o judėjo, nes ten buvo apie 3 m. brėžimas. Jeigu automobilis ir buvo iššokęs, autobuso vairuotojas to nematė ir po susidūrimo vis tiek judėjo. Pagal apgadinimus matosi, kad automobilis buvo sustojęs, o autobusas judėjo. Susidūrimas įvyko ties vadinamos „garmoškės“ vieta, dėl to, kad autobusas pajudėjo iš sustojimo vietos ir važiavo savo juosta. Pavažiavo apie 15-20 m. ir rikiavosi iš pirmos juostos į antrą, kurioje pagal paaiškinimus jau buvo moters vairuojamas automobilis. Tie apgadinimai – brėžimai puikai atspindi kieno yra kaltė.

Apklausta liudytoja I. J. paaiškino, kad G. K. buvo surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas dėl to, kad jis rikiuodamasis nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam ta juosta, į kurią jis norėjo rikiuotis. Mano, kad jo kaltė yra įrodyta protokolu ir eismo įvykio schema. Atvykęs į bylos nagrinėjimą, jis nepateikė jokių papildomų prašymų, nors jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos. Atvykęs į bylos nagrinėjimą jis paaiškino tą patį, ką buvo paaiškinęs raštu. Jo pirminis paaiškinimas yra pridėtas prie bylos. Nors iš pradžių jis nelabai sutiko su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu, bet paskui bendraujant ir žiūrint įvykio schemą, jis kaip ir sutiko su tuo, kas nupiešta. Ji pasikvietė kolegą, kartu žiūrėjo ir nusprendė, kad jo kaltė lyg tai yra įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu jis ir pats tai pripažino, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pažymėta nutarime, todėl jam buvo paskirta minimali nuobauda. Pagrindinis svarbus argumentas, dėl ko jis nesutiko su pažeidimu tas, kad tuo atveju, jeigu jis pripažintų kaltę, jis turėtų padengti išlaidas, susijusias su autobuso remontu. Negali pasakyti kieno parodymais policijos pareigūnai rėmėsi, tačiau policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvyki vietą užfiksuoja tai, ką mato. Į bylos nagrinėjimą liudytojai nebuvo kviesti, byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną, kuri buvo nurodyta protokole, kadangi asmuo prisipažino dėl savo pažeidimo ir labai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl abiems transporto priemonėms padaryto žalos fakto nekyla, tačiau byloje yra keliamas klausimas, ar G. K. padarė jam inkriminuotą KET 109 punkto pažeidimą, kuris sąlygojo minėtą eismo įvykį. Kelių eismo taisyklių 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).

Nagrinėjant pateiktą skundą yra nustatyta, kad G. K. ir A. R. parodymai dėl eismo įvykio skiriasi. A. R. tvirtina, kad ji važiavo tiesiai, kai staiga iš pirmos eismo juostos užlindo autobusas (b. l. 12). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad autobusas iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrą, o ji persirikiavo iš trečios į antrą, tačiau tai ji padarė prieš autobusų sustojimą (jos vairuojamas automobilis jau buvo antroje eismo juostoje, kai jos vairuojamą transporto priemonę kliudė autobusas). Autobuso vairuotojas tvirtina, kad jam išvažiuojant iš Lukiškių sustojimo lengvas automobilis iš trečios eismo juostos staigiai suko į dešinę ir susidūrė su autobusu. Iš sustojimo jis pradėjo važiuoti tiesiai, pradėjo rikiuotis į antrą juostą, nes ji buvo tuščia. Iš trečios juostos rikiavosi (į antrą juostą) staigiai sukdama ir susidūrė (b. l. 10). Teismo posėdyje jis paaiškino aplinkybes panašiai kaip ir įvykio dieną, t. y. jog jis iš lėto, įsitikinęs, kad mašinų nėra pradėjo važiuoti. Jo nuomone, jei būtų jis nepraleidęs lygiagrečiai ta pačia kryptimi važiuojančio transporto, tai jam tas automobilis būtų atsitrenkęs į priekį autobuso. Apklausta liudytoja T. B. tiek įvykio dieną, tiek teismo posėdyje paaiškina, kad staiga iššoko mašina iš trečios eismo juostos į antrą, lengvasis automobilis kai iššoko tai iškart užkabino autobusą.

Iš eismo įvykio vietos plano, teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymų, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas pirmas įvažiavo į antrą juostą (ar transporto priemonės persirikiavo kartu) kurioje ir įvyko susidūrimas. Byloje esant skirtingiems pirminiams parodymams (pagal juos bei esamą automobilių būseną po įvykio buvo sudarytas eismo įvykio vietos planas), neesant fotonuotraukų, kuriose matytųsi automobiliams padaryti sužalojimai, sunku atkurti įvykio mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, kad iškilusios abejonės vertinamos asmens, kurio priimtas nutarimas naudai ir negalint jų pašalinti byloje esančiais įrodymais, priimtas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai iš naujo nagrinėti. Iš pateikto atsiliepimo į G. K. skundą kyla abejonių ar buvo įvertinta įrodymų visuma (kaip buvo įvertinti liudytojos T. B. paaiškinimai, autobuso vairuotojo paaiškinimai). Vien ta aplinkybė, jog G. K. su jam inkriminuojamu pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi nesudaro pagrindo teismui vertinti, kad jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus ir jo veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kito vairuotojo kaltė dėl galimai kitų KET padarytų pažeidimų nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyriui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė