- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e1-1757-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11403-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis savivaldybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2021 m. balandžio 12 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,92 promilės) tyčia sugriebė savo žmoną Ž. K. už gerklės ir vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad nuolat gyvena kartu su savo žmona Ž. K. adresu (duomenys neskelbtini), jų santykiai yra labai geri, gyvena ramiai be jokių konfliktų. 2021 m. balandžio 12 d. jam buvo išeiginė. Jis su žmona kartu apie 11.00 val. išvyko į parduotuvę apsipirkti maisto. Po pietų grįžo namo. Žmona vėliau išvyko su šunimis, o jis liko namuose. Kai buvo vienas, namuose atsidarė viskio butelį „Ballantines“, išgėrė apie 0,5 l, kol žmonos nebuvo namuose. Visą dieną jokių konfliktų namuose nebuvo. Jis vakare pradėjo gaminti vakarienę, taip pat vartojo alkoholį žmonai nežinant. Jie yra vienas kitam prižadėję alkoholio nevartoti. Gavosi taip, kad būdamas neblaivus, nežino kodėl, tačiau įbėgęs į svetainę sugriebė savo žmoną Ž. K. už gerklės ir vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį. Pripažįsta, kad padarė klaidą, dėl ko labai gailisi. Nori grįžęs namo atsiprašyti savo žmonos dėl savo veiksmų. Kaltas alkoholis. Gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną (b.l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios Ž. K. parodymais (b.l. 12, 25), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 7-10), alkotesterio rodmenų kvitu (b.l. 29) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. K. 2021 m. balandžio 12 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,92 promilės) tyčia sugriebė savo žmoną Ž. K. už gerklės ir vieną kartą delnu trenkė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus V. K. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 64-66, 68).
Skiriant bausmę V. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sutuoktinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas) (b.l. 50-52), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 57-61). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 12 d., 23.30 val., iki 2021 m. balandžio 13 d., 12.09 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (b.l. 28, 45).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 42), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį.
V. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 12 d., 23.30 val., iki 2021 m. balandžio 13 d., 12.09 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.
Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti V. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.