Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – A. S.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi teisė vairuoti atimta, vairavo nuosavybės teise turimą, tačiau neįregistruotą (ATPK 123 straipsnio 1 dalis) ir neapdraustą (ATPK 123 straipsnio 5 dalis) transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga sukabinimo įtaisu atsitrenkė į stovėjimui paliktos, D. S. priklausančios, transporto priemonės „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, tuo ją apgadindamas (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė (ATPK 130 straipsnio 1 dalis). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 222, 226 punktų reikalavimus. A. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1303 (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų) eurų bauda su transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 (trisdešimt penkių) eurų bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. S. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1303 (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų) eurų bauda su transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą, nes jam pareikštuose kaltinimuose nurodytu laiku eismo įvykio vietoje jo nebuvo. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklausti liudytojai yra D. S. draugai, kurie, apelianto įsitikinimu, matė, kad tuo metu jo nebuvo namie ir sugalvojo jį apkaltinti tuo, ko jis nėra padaręs. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą į A. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis aukštesnysis teismas neabejoja. Nors nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniu skundu A. S. savo kaltės dėl skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo nepripažįsta, teigdamas, kad įvykio metu jo nebuvo įvykio vietoje, o nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje liudytojais apklausti asmenys jį apkalba, tačiau, įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, naikinti teisėtą ir pagrįstą Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis neparemtais A. S. skundo teiginiais, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus patvirtina betarpiškai vertinamą įvykį, o tuo pačiu ir A. S., vairuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matę liudytojai M. V. bei J. G., kurių parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. S., kitų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Kaip matyti iš liudytojo M. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, analizuojamo įvykio dieną jis buvo pas kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje kampiniame name. Per tvorą, gal 20 metrų atstumu matė, kaip atvažiavo pilka mašina, užkabino virvę, patempė gal kokius 10 metrų, ir mašina užsikūrė (A. S. „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis). Automobilis buvo apklijuotas plėvele, važiuoti su juo nebuvo įmanoma. Užkurtą automobilį vėl buvo bandoma pasatyti atgal. Iš pirmo karto to padaryti nepavyko – pastatė kreivai, pabandęs antrą kartą, atsitrenkė į gale stovėjusį nukentėjusiojo automobilį Skoda, kuris nuo smūgio sujudėjo. Tuo metu jis (M. V.) pribėgo ir paklausė, ką jis (A. S.) daro. Šiam atsakius, kad nieko nepadarė, pasiėmus dokumentus ir nuėjus namo, J. G. iškvietė policijos pareigūnus. Buvo įlenktas numeris ir įskilęs buferis. Iš esmės analogiškai analizuojamo įvykio aplinkybes M. V. išdėstė ir 2016 m. spalio 3 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 45-46), o, sutinkamai su 2016 m. spalio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolu, atpažino A. S. kaip asmenį vertinamo įvykio metu vairavusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas D. S. automobilis. M. V. išdėstytai įvykio sekai neprieštarauja ir liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto J. G. parodymai. Jo teigimu, automobilį kaltinamojo automobilį „VW Passat“, kurį vairavo A. S., analizuojamo įvykio metu užtempė kažkoks kitas automobilis. Tuo momentu automobilis pajudėjo pirmyn, po to atgal ir trinktelėjo atbulas į nukentėjusiojo automobilį. Įvykį jis matė 50-60 metrų atstumu. Jis (J. G.) kvietė policiją, o kitas kaimynas (M. V.) liko šalia A. S.. Kai skambino policijai, šie liepė sulaikyti automobilį vairavusį asmenį, apie tai jis (J. G.) pranešė kaimynui (M. V.), tačiau kaltininkas pabėgo iš mašinos, sakydamas, kad nieko nepadarė. Įvykio metu buvo įlenktas nukentėjusiojo automobilio priekinis numeris ir suskaldytas buferis.Netikėti šių liudytojų parodymais, priešingai nei teigiama A. S. apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu jie buvo nuoseklūs, detalūs, sutapo tarpusavyje bei atitiko rašytinius nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu abu liudytojai, be viso ko, buvo įspėti ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nei J. G., nei M. V. suinteresuotumas bylos baigtimi, priešingai nei teigiama A. S. apeliaciniu skundu, taip pat nenustatytas. Priešingai, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jie betarpiškai patvirtino, kad A. S. žino tik kaip kaimyną, nei su juo, nei su nukentėjusiuoju D. S. (taip pat kaimynu) nekonfliktuoja. Ir nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad su vienu iš liudytojų (M. V.) jis konfliktuoja dėl statybų, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina kito liudytojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. M. V. ir J. G. parodymus, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtino ir nukentėjusysis D. S.. Jo teigimu, su A. S. jis nekonfliktuoja, šį pažįsta tik kaip savo kaimyną, žino, kad šis važinėjo techniškai netvarkingu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), niekas kitas jo vairuoti negalėjo. Kai kaimynė jam pranešė apie eismo įvykį, jis išėjo į kiemą, kur buvo nemažai liudytojų. M. V. patvirtino, kad į jo (D. S.) automobilį įvažiavo A. S., kuris po įvykio pabėgo namo ir niekam nebeatidarė savo buto durų. Eismo įvykio vietoje užtruko apie porą valandų, policijos pareigūnai buvo kelis kartus nuėję iki A. S. buto, tačiau ir jiems durų niekas neatidarė. Įvykio metu buvo įlenktas jo (D. S.) automobilio priekinis valstybinis numeris ir įtrūkęs bamperis, kokia žala buvo paskaičiuota draudimo, nežino, jos dar niekas neatlygino, tačiau padarytų pažeidimų pašalinimas, jo įsitikinimu, kainuotų apie 200 eurų. Šių duomenų kontekste abejonių A. S. kalte padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus aukštesniajam teismui nekyla. Tarp automobilių „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinamo įvykio metu buvusį kontaktą neabejotinai patvirtina ir eismo įvykio schema (b. l. 28) bei eismo įvykio vietoje darytos abiejų automobilių fotonuotraukos (b. l. 29 - 34), remiantis kuriomis, analizuojamo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „VW Passat“ tempimo kablys (matoma žymė), automobilio „Skoda Octavia“ priekinis kampas – įskilimas virš valstybinio numerio ženklo, bei priekinis automobilio valstybinio numerio ženklas – sulenktas. Fotonuotraukose matomi abiejų automobilių pažeidimų aukščiai, jų pobūdis ir mechanizmas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog vertinamo įvykio metu A. S. automobilis tempimo kabliu kontaktavo su D. S. priklausančios transporto priemonės priekine dalimi, ką kaip jau minėta patvirtino ir liudytojai. Ir nors tiek apeliaciniu skundu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. teigė įvykio dieną savo automobilio nevairavęs, net nebuvęs namuose, į juos grįžęs tik po 22 val. (įvykio laikas – apie 21.40 val.), tačiau šie apelianto teiginiai, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus bei A. S. ir jo sugyventinės A. K. parodymuose esančius esminius prieštaravimus, atmestini kaip nepagrįsti. Sutinkamai su A. S. 2016 m. rugsėjo 29 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis, analizuojamo įvykio dieną namo jis grįžo tik 22.10 val. Pro ketvirtame aukšte esančio savo buto balkoną jis puikiai mato gatvėje paliktą savo automobilį VW Passat, tačiau tą vakarą grįžęs namo pastebėjo, kad automobilio nebėra, pagalvojo, kad automobilis buvo konfiskuotas dėl ankščiau padaryto pažeidimo (b. l. 4 - 5). Šiuos savo paaiškinimus A. S. iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai paaiškinęs, kad namo grįžo taksi automobiliu apie 22.20 val., jokio judesio kieme nepastebėjo. Pasak A. S., niekas kitas jo transporto priemonės vairuoti negalėjo, nes automobilio užvedimo rakteliai tą dieną buvo pas jį. Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų objektyvumą ir patikimumą, įvertinus tai, kad sakyti tiesą atitinkamos ATPK nuostatos jo neįpareigoja, atkreiptinas dėmesys ir į A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumą. Jos teigimu, analizuojamo įvykio dieną ji su A. S. namo grįžo apie 22.00 val. pėsčiomis (nors A. S. nurodė, kad grįžo taksi automobiliu). Praėjo pro gatvelę, kur stovėjo jų paliktas automobilis „VW Passat“ ir pastebėjo, kad jo nėra (A. S. teigimu, tai, kad jam priklausančio automobilio nebėra toje vietoje, kur jis buvo paliktas, jis pastebėjo įvykio dieną po 22.00 val., išėjęs į balkoną parūkyti). Prie namų pareigūnų nematė. Atsižvelgiant į esminius A. S. ir jo sugyventinės pirmosios instancijos teisme duotų parodymų prieštaravimus, atmetant juos kaip neatitinkančius faktinių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, įvertintini ir D. S. teiginiai dėl eismo įvykio laiko – apie 21.40 val., ir laiko, praleisto įvykio vietoje kartu su policijos pareigūnais – apie 2 val., bei šią aplinkybę iš esmės patvirtinusius į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno N. Č. parodymus. Jo teigimu, pranešimą apie analizuojamą eismo įvykį jie gavo 21.49 val., į įvykio vietą atvyko apie 22.00 val., po ko pildė su eismo įvykiu susijusią dokumentaciją, o laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 23.00 val., beldė į A. S. buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors pareigūnai ir girdėjo judesį už jų. Tai, kad A. S. ir jo sugyventinės nurodytu jų grįžimo namo laiku pažeidėjui priklausanti transporto priemonė vis dar buvo įvykio vietoje, patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 104, kurio duomenimis, automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas tik 22.48 val. (b. l. 40), kas vėlgi leidžia pagrįstai atmesti tiek A. S., tiek ir jo sugyventinės A. K. parodymus kaip nepatikimus. Šiame kontekste vertinant A. S. ir jo sugyventinės A. K. teiginius apie tai, jog neradę savo automobilio toje vietoje, kur jis buvo paliktas, jie pagalvojo, kad transporto priemonė buvo konfiskuota dėl kito A. S. padaryto pažeidimo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, sutinkamai su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimu, kuriuo A. S. buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje (be viso ko, numatančio ir transporto priemonės konfiskavimą), administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, A. S. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėties, o priverstinai nuvežta transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinta savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Šis nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą, kas A. S. neabejotinai buvo žinoma. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, abejonių A. S. veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį (dėl neįregistruotos valstybės nustatyta tvarka transporto priemonės vairavimo), ATPK 123 straipsnio 5 dalį (dėl transporto priemonės vairavimo neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), ATPK 127 straipsnio 2 dalį (dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) aukštesniajam teismui nekyla. Jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tačiau, atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK, pakeitusio iki tol galiojusio ATPK nuostatas iš esmės, patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, sutinkamai su komentuojamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra tuomet, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų). Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė pagal ANK yra ir tais atvejais, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje buvo numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas sprendžia, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi apgadintos transporto priemonės savininkas nurodė, jog padarytą žalą jis vertina ne didesnei nei 200 eurų sumai), neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numato baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nelikus administracinio arešto, o galimos skirti baudos dydžio vidurkiui sumažėjus nuo 1303 (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų) eurų iki 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų, ši A. S. veika perkvalifikuojama į švelnesnę, t. y. iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. parenkant administracinę nuobaudą ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. S. buvo paskirtas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos piniginės baudos vidurkis, atitinkantis 1303 (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus), perkvalifikavus šiuos jo veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jam vėlgi skirtina, šio straipsnio sankcijoje įtvirtintos piniginės baudos vidurkį atitinkanti, piniginė bauda – 1175 (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt penki) eurai su ANK 426 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta papildoma administracine nuobauda – transporto priemonės, t. y. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, numato baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. ANK 423 straipsnio 1 dalies, numatančios administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), sankcija numato baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Nors šiuo atveju ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ANK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinių sankcijų vidurkis sumažėjo nežymiai (mažiau nei dešimt eurų) ir, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 2 dalies 3 punktu, asmens administracinės atsakomybės perkvalifikavimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas, tačiau įvertinus tai, kad analizuojamu atveju galutinė subendrinta administracinė nuobauda A. S. buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, o šis pažeidimas, sutinkamai su aukščiau išdėstytais motyvais, šia nutartimi perkvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, vis tik tikslinga A. S. veiksmus, skundžiamu nutarimu kvalifikuotus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į ANK 423 straipsnio 1 dalį, paliekant skundžiamu nutarimu už šio teisės pažeidimo padarymą A. S. paskirtą 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą. Ši administracinė nuobauda ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam piniginės baudos dydžiui neprieštarauja. ATPK 123 straipsnio 1 dalis (neįregistruotos valstybės nustatyta tvarka transporto priemonės vairavimas) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalis, numatanti atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba <...>, vairavimas arba <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. Nors šiuo atveju ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir ANK 415 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinių sankcijų vidurkis vėlgi sumažėjo nežymiai (mažiau nei dešimt eurų), tačiau įvertinus tai, kad analizuojamu atveju galutinė subendrinta administracinė nuobauda A. S. buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, o šis pažeidimas, sutinkamai su aukščiau išdėstytais motyvais, šia nutartimi perkvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tikslinga A. S. veiksmus, skundžiamu nutarimu kvalifikuotus pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 2 dalį, paliekant skundžiamu nutarimu už šio teisės pažeidimo padarymą A. S. paskirtą 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų. ANK 415 straipsnio 1 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Nors šiuo atveju ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcija yra griežtesnė lyginant ją su ATPK 123 straipsnio 5 dalimi, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, o būtent tai, kad galutinė subendrinta administracinė nuobauda analizuojamu atveju A. S. buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies ribose, o šis teisės pažeidimas šia nutartimi perkvalifikuojamas į ANK 426 straipsnio 1 dalį, esant būtinybei spręsti nuobaudų subendrinimo klausimą, (ko nebūtų galima padaryti A. S. veiksmus kvalifikavus pagal skirtingus kodeksus), tikslinga A. S. veiksmus, kvalifikuotus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. S. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą buvo paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) eurų piniginė bauda, kuri nagrinėjamu atveju yra mažesnė už ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos piniginės baudos minimumą, negalint bloginti A. S. teisinės padėties, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, A. S. skiriant administracinę nuobaudą už ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, jo atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant jam mažesnę, nei ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas piniginės baudos minimumas, piniginę baudą, t. y. 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą. Atsižvelgiant į pakeistą A. S. veiksmų kvalifikaciją bei pasikeitusią administracinę nuobaudą, A. S. paskirtą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas jam paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo klausimas: vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. skirtina galutinė administracinė nuobauda – 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų bauda su transporto priemonės, t. y. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors ir netenkinant A. S. apeliacinio skundo, skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą pakeisti:

A. S. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskirti 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų baudą su transporto priemonės, t. y. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

A. S. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 423 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskirti 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą.

A. S. veiką iš ATPK 123 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 2 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskirti 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.

A. S. veiką iš ATPK 123 straipsnio 5 dalį perkvalifikuoti į ANK 415 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. S. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. S. galutinę administracinę nuobaudą – 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų baudą su transporto priemonės, t. y. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.