Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-1194-721/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2-1194-721/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00770-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Ieškovas
G. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Civilinė byla Nr. 2-1194-721/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00770-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.5., 116.1
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms S. D., J. S.,

dalyvaujant ieškovei G. Ž., jos atstovei advokatei K. A., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. Ž. ieškiniu, patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), prašė priteisti iš atsakovo: 1) 10000 Lt turtinės žalos (negauto darbo užmokesčio); 2) 5000 Lt neturtinės žalos; 3) bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 1-4, 51-54). Nurodė, kad ieškovė, įtariant ją nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) straipsnio 1 dalyje, padarymu, 2013 m. gegužės 13 d. buvo iškviesta apklausai į Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Skaudvilės policijos nuovadą, kur jai buvo paaiškinta, jog ji įtariama sužalojusi D. K.. 2013 m. birželio 25 d. Tauragės vyriausiojo policijos komisariate ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00268-13 jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ji apklausta įtariamąja ir jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013 m. spalio 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, jog ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip patbuvo panaikinta ir jai paskirta kardomoji priemonė. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – ieškovė nurodė buvo apribota jos judėjimo laisvė, galimybė išvykti dirbti į užsienį, ji negavusi 10000 Lt darbo užmokesčio. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų ieškovė patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Jungtinę Karalystę įsidarbinti pagal gautą darbo pasiūlymą. Tokiais neteisėtais veiksmais ji buvo pažeminta, pablogėjo jos sveikata, 2013-04-29 teko kreiptis į gydymo įstaigą. Viskas tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Patirtą neturtinę žalą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo inicijavimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykt įvertino 5 000 Lt (1-4 b.l.).

Tesimo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (28-33 b. l.).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia visų baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso normų. Ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras, vykdydami BPK 2 straipsnį, įpareigoti išnaudoti visas teisėtas galimybes ir priemones nustatyti faktines įvykio aplinkybes, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad visi baudžiamojo proceso veiksmai ir procesiniai sprendimai jos atžvilgiu buvo neteisėti. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir negali būti žinomas galutinis bylos rezultatas. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu nesant pakankamai duomenų apie galimą ieškovės padarytą nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad procesas pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą ir pareikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, turi pateikti įrodymus, kuriais ji remiasi. Ieškinyje nepagrįstas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo turi būti atmestas, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė iš tiesu būtų priimtą į darbą už nurodytą atlygį. Atsakovo teigimu, neįrodyta aplinkybė, jog ieškovė negalėjo išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, o ieškovės sveikata buvo sutrikdyta jos nurodytu laikotarpiu būtent dėl jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir kardomosios priemonės paskyrimo.

Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, jog tai, kad ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, kad tyrimą atlikę pareigūnai prieš ją atliko neteisėtus veiksmus, ypač kai byloje yra duomenų, iš kurių matyti, jog ieškovė galimai elgėsi neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir parastai visais atvejais turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skiriant ieškovei kardomąją priemonę buvo pakankamai duomenų, leidusių pagrįstai įtarti, kad ieškovė gali būti padariusi nusikalstamą veiką. Nei vienas iš ieškovės nurodomų procesinių veiksmų (ikiteisminio tyrimo pradėjimas, pranešimas apie įtarimą, kardomosios priemonės paskyrimas) nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl nėra pagrindo atlyginti dėl jų galimai kilusią žalą. Ieškovei tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent dėl pradėto jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir jai paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti buvo sutrikdyta jos sveikata. Ieškovės pateiktas darbo pasiūlymas visiškai nepagrindžia, kad ji laikotarpiu nuo 2013 liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio būtų priimta į darbą ir gautu 10000 Lt darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovė, reikalaudama atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymai nustatyta, kad 2013-03-20 Tauragės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-00268-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 20013-03-16 apie 00.45 val. prie pirties, esančios Eidintų k., Tauragės r., buvo sumuštas D. K. ( ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 85-1-00268-13 (toliau- ITM), 1-2 b. l.). 2013-03-20 Tauragės apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas D. K. pareiškimas apie tai, kad jis 2013-03-16 apie 00.45 val. Eidintų kaime, Tauragės rajone prie pirties jis buvo sužalotas, jam buvo suduoti smūgiai į galvą ( ITM 3 b. l.). Šis procesinis dokumentas buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK166 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdami į 2013-03-20 D. K. pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindo teigti, jog šis pareiškimas buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.; CPK 178, 185 str.). Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas šiuo atveju nepaneigtas ir nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00268-13 dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo sustabdytas iki bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys (ITM 92 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. G. (ITM 21-23 b. l.), K. S. (ITM 24 b. l.) parodė, jog girdėjo kalbų, kad Gintarė aukštakulniu batu spyrė D. K.. Liudytojas N. G. parodė, jog buvę asmenys ,, kaltę vertė ant Gintarės" (ITM 26-27 b. l.). Liudytojas R. M. parodė, kad matė, jog Gintarė mūvėjo aukštakulnius batus, po to persiavė kitus ir jis girdėjo, kad ta mergina pastūmė Donatą (ITM 45-46 b. l.), liudytoju apklaustas G. B. parodė, jog girdėjo, kad Donatui įspyrė mergina nevietinė, o atvykusi į svečius ( ITM 53-54 b. l.). Liudytojas P. J. parodė, kad girdėjo, jog Donatą sužalojo mergina ( ITM 47-48 b. l.). Kadangi atvykusi į svečius iš dalyvavusių gimtadienyje merginų buvo būtent ieškovė, jos vardas Gintarė, merginų tokiu vardu daugiau tą vakarą nebuvo gimtadienyje, įvertinant minėtų asmenų parodymus, baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstai pradėtas ieškovės G. Ž. atžvilgiu. 2013-06-25 ieškovei buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio l dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (ITM 76, 77-78 b. l.).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro 2013 m. birželio 25 d. nutarimu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( ITM 83,84 b. l.). Kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK119 straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. 2013 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu nutrauktas ir kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovei buvo panaikinta (ITM 91 b. l.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesurinkus pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovė G. Ž. sužalojo D. K., nereiškia procesinių veiksmų tarp jų – ir kardomosios priemonės skyrimą ieškovei, neteisėtumo, nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovei buvo taikytas tris mėnesius ir penkias dienas. Beje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė, o prokuroro nutarimą, kuriuo paskirta kardomoji priemonė, asmuo, kuriam paskirta ši priemonė, turi teisę apskųsti BPK nustatyta tvarka. Dėl paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo kita kardomąja priemone ieškovė į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nesikreipė ( ITM 83-84 b.l.). Pagal bylos medžiagą nėra duomenų, kad ieškovė būtų patyrusi realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių. Ieškovės pateikti argumentai susiję su turtinės žalos priteisimu dėl to, jog ji neturėjo galimybės išvykti į Jungtinę Karalystę, įsidarbinti ir gauti jos nurodyto dydžio darbo užmokestį yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Jos pateiktame įmonės ,,Tomoauto" pasiūlyme nėra nurodyta kokiam laikui ieškovė bus priimta į darbą, kokio dydžio darbo užmokestis jai gali būti sumokėtas. Atkreiptinas pakartotinai dėmesys į tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu, kuomet jai buvo paskirta nurodyta kardomoji priemonė, neprašė institucijos pakeisti kardomosios priemonės rūšies ar ją panaikinti dėl su šiuo darbo pasiūlymu susijusių trukdžių. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė dar vienos įmonės Angelina Studio 2013-05-24 darbo pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog ji privalo raštišką atsakymą dėl pasiūlymo priėmimo pateikti iki 2013-05-31. Byloje nėra duomenų, kad iki tol ieškovė būtų apklausta įtariamąja ir jai būtų paskirta kardomoji priemonė. Dėl to darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. iki 2013-05-31 turėjo realią galimybę realizuoti savo ketinimus įsidarbinti užsienyje, priimti įmonės Angelina Studio įdarbinimo pasiūlymą ir tam niekas nekliudė, jai nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Nuo 2013-06-25 ji turėjo galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą prašymu pakeisti ar panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, bet to nepadarė, todėl iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės neįsidarbinimo užsienyje priežastis ikiteisminio tyrimo metu jai taikyta kardomoji priemonė.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai sukėlė jai turtinę žalą bei sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariamas padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktas nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tik VšĮ ,,Mažeikių ligoninė" išrašu iš asmens sveikatos istorijos bei įrašais įdėtiniame lape į formą Nr. 025-1/a-LK, kurie teismo nuomone, nelaikytini pakankamais įrodymais, jog 2013-04-29 diagnozuoti ieškovės sveikatos sutrikimai (nerimo sutrikimas) susiję su jos atžvilgiu atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais. G. Ž. kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimo 2013-04-29, t. y. tuo metu, kai jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai jos atžvilgiu atliekami nebuvo. Teismo nuomone, nustačius, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami procesiniai veiksmai įtakojo šių ieškovės sveikatos sutrikimų atsiradimą, todėl negalima teigti jog tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

Aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks procesinis sprendimas nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kardomosios priemonės pritaikymas buvo neteisėti ab initio. Konstatavus, kad ieškovė šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, t. y. byloje nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika, taip pat priežastinis ryšys tarp ieškovės negautų pajamų bei buvusių jos sveikatos sutrikimų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kardomosios priemonės jai skyrimo, valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovės nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 260, 268- 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė