Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-01 · Byla Nr. N-444-744-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-01
Bylos Nr.
N-444-744-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 50.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-744/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.16 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 13 d. surašė A. G. (toliau – ir apeliantas) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis dėl nerūpestingo laikymo pametė 1995 m. vasario 17 d. jam išduotą šaukiamojo liudijimą Nr. 79973, be to, nepranešė laiku įskaitą tvarkančiam organui, kurio karinėje įskaitoje jis yra, apie gyvenamosios vietos pakeitimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 213² straipsnį ir 213¹ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nurodė, kad A. G. 2007 m. rugpjūčio 7 d. informavo karo prievolės skyrių, jog 1997 m. buvo pavogtas 1995 m. vasario 17 d. jam išduotas šaukiamojo liudijimas Nr. 79973, tačiau dokumento vagystės fakto patvirtinti negalėjo, nes į teisėsaugos įstaigą tuo metu nesikreipė. Be to, jis nesikreipė į teritorinį Šilutės skyrių dėl pakartotinio karo prievolininko dokumento gavimo. Kadangi A. G. teigė, jog nerado šaukiamojo liudijimo namuose, skambino telefonu ir prašė patikslinti, ar nėra dokumento, nutarime padaryta išvada, jog šaukiamojo liudijimas buvo pamestas dėl nerūpestingo laikymo. Pasiaiškinime A. G. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterinės duomenų bazės duomenys patvirtino, kad tai yra jo deklaruotas adresas, tačiau šaukiamojo asmens byloje nurodytas kitas jo adresas – (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. G. nepranešė laiku karinę įskaitą tvarkančiam organui apie gyvenamosios vietos pakeitimą, dėl to jo nebuvo įmanoma iškviesti į skyrių siunčiant šaukimo lapelius paštu. Kaip nurodyta nutarime, šiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir padaryti ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje ir 213² straipsnyje numatyti pažeidimai. Nutarimu už ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. G. buvo paskirta 150 litų bauda, už ATPK 213² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą – 350 litų bauda, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 litų bauda.

II.

A. G. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog nors formaliai galima laikyti, kad protokole nurodytais veiksmais jis pažeidė nustatytą tvarką, tačiau skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o būtent – į tai, kad jis šauktinio liudijimą prarado 1997 metais, tai yra prieš dešimt metų, o jo gyvenamoji vieta pasikeitė nuo 2001 m. sausio 8 d., tai yra prieš šešerius metus ir septynis mėnesius. Todėl, jo nuomone, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnį, yra pasibaigęs patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutarimu A. G. skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213² straipsnį ir 350 litų baudos paskyrimo panaikino, administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė, nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį panaikino ir priėmė naują nutarimą – A. G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį ir už įvykdytą veiką paskyrė administracinę nuobaudą – 150 litų baudą.

Teismas nurodė, kad pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 213² straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už karo prievolininkų ir šauktinių kario liudijimų (šauktinio liudijimų) nerūpestingą laikymą, sukėlusį jo praradimą. Taigi pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, nes pažeidimas nėra trunkamasis. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis numato, jog ikišauktinio amžiaus jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. G. šauktinio liudijimas buvo išduotas 1995 m. vasario 17 d. Šilutės rajono savivaldybės atrankos komisijos Šauktinių atrankos ir siuntimo į Klaipėdos karo prievolės centrą bei privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo ar atleidimo nuo jos preliminariu 2003 m. rugpjūčio 21 d. protokolu Nr. 13 jis buvo atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagal Įstatymo 17 straipsnį, todėl pasikeitė jo kaip karo prievolininko statusas. Taigi A. G. atsakomybėn patrauktas kaip karo prievolininkas už šauktinio liudijimo nerūpestingą laikymą, sukėlusį jo praradimą, nors jo statusas iš šauktinio pasikeitė į rezervo prievolininką dar 2003 m. rugpjūčio 21 d. Todėl teismas padarė išvadą, jog asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už dokumento, neatitinkančio jo faktinio statuso, praradimą. Teismas taip pat nurodė, jog pasikeitus A. G. statusui, tai turėjo patvirtinti ir dokumentas, kuris turi būti išduotas nedelsiant po statuso pasikeitimo, tuo metu turi būti grąžintas šauktinio liudijimas, todėl tada ir turėjo paaiškėti, kad yra prarastas šauktinio liudijimas. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad yra praleistas ir patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Kartu teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad šauktinio liudijimas iš jo buvo pavogtas 1997 metais. Nurodyta aplinkybė nėra paneigta objektyviais duomenimis ir įrodymais, todėl visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas Institucijos nutarimas dalyje dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213² straipsnį naikintinas ir administracinė byla nutrauktina nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat pasibaigus terminui, per kurį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn (ATPK 250 straipsnio 1 ir 7 punktai).

Teismas nurodė, jog iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A. G., kaip šaukiamojo, anketiniuose duomenyse buvo nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis gyveno iki 2001 m. sausio 8 d. Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas įpareigoja karo prievolininką vietinei teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų pateikti duomenis apie išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesių laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui. Nagrinėjamu atveju tik 2007 m. rugpjūčio 7 d. paaiškėjo, jog A. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kai Klaipėdos karo prievolės centro teritoriniam Šilutės skyriui jis pateikė raštišką paaiškinimą dėl dingusio šauktinio liudijimo. Taigi teisei priešinga veika prasidėjo per Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą terminą nepranešus apie atvykimą į naują gyvenamąją vietą ir truko iki 2007 m. rugpjūčio 7 d., kai A. G. pateikė raštišką paaiškinimą Institucijai, taigi šis pažeidimas savo pobūdžiu yra trunkamasis. Teismas pažymėjo ir tai, jog A. G. neginčijo nepranešęs įskaitą tvarkančiam organui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį patrauktas per ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą administracinei nuobaudai skirti, esant trunkamam teisės pažeidimui.

Teismas nurodė, jog ginčijamu nutarimu už pažeidimų padarymą paskirtos nuobaudos subendrintos pažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konstatavus, kad A. G. nepagrįstai inkriminuotas ATPK 213² straipsnyje numatytas pažeidimas ir panaikinus nutarimą tik šioje dalyje, liktų neišspręstas neteisingai subendrintos galutinės administracinės nuobaudos klausimas, todėl teismas padarė išvadą, kad nutarimas naikintinas visa apimtimi, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

III.

A. G., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį nutarimą panaikinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis niekada nebuvo pakeitęs savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena iki šiol. Tuo tarpu adresas (duomenys neskelbtini) yra jo, kaip Lietuvos piliečio, deklaruota gyvenamoji vieta. Pažymi, kad nuo 2001 iki 2007 metų adresu (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus jis negavo jokių šaukimų. Be to, Šilutės rajono savivaldybės atrankos komisijos 2003 m. rugpjūčio 21 d.protokolu Nr. 13 jis buvo atleistas nuo privalomosios karo tarnybos prievolės, todėl pagal Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinį darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 583, apie priimtą nutarimą jam turėjo būti pranešta registruotu laišku, tačiau tokio pobūdžio laiško jis negavo. Tuo tarpu atsakomybės už nepranešimą apie savo deklaruojamosios gyvenamosios vietos pakeitimą, kaip nurodo apeliantas, nereglamentuoja joks teisės aktas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nors apeliantas tvirtina, kad niekada nebuvo pakeitęs savo gyvenamosios vietos, tačiau prašydamas antrinės teisės pagalbos savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija patvirtino, kad jis adresu (duomenys neskelbtini) gyveno tik iki 2001 m. sausio 8 d. Taigi A. G. buvo pakeitęs savo gyvenamąją vietą, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimą. Tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka tik su nutarimo dalimi, kuria jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį ir už nurodytą veiką jam paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad Institucija neskundė apeliacine tvarka teismo nutarimo dalies, kuria Institucijos nutarimas dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213² straipsnį buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutraukta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą vertina tik dalyje, kuria buvo konstatuota A. G. kaltė padarius ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 213¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad karo prievolininkų karinės įskaitos pažeidimas, taip pat neatvykimas teisės aktų nustatytais atvejais į vietinę teritorinę įstaigą be svarbių priežasčių arba neparnešimas laiku įskaitą tvarkančiam organui, kurio karinėje įskaitoje karo prievolininkas yra, apie gyvenamosios vietos pakeitimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad karo prievolininkai vietinei teritorinei karinei įstaigai privalo pateikti duomenis per 15 dienų apie išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 567 patvirtina, kad A. G. iki 2001 m. sausio 8 d. gyveno ir jo gyvenamosios vietos deklaracija buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas, skunde pirmosios instancijos teismui nurodydamas, jog jo gyvenamoji vieta pasikeitė nuo 2001 m. sausio 8 d. Pastebėtina ir tai, jog kitokie jo gyvenamosios vietos adresai nurodyti ir kai kuriuose dokumentuose – skunde pirmosios instancijos teismui savo gyvenamąją vietą jis nurodė adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, nurodytas adresas yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, b. l. 19), šis adresas kaip jo gyvenamoji vieta nurodytas ir jo paaiškinime Institucijai (b. l. 17), tuo tarpu skunde nurodyta korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas kaip gyvenamoji vieta ir jo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi įvertinus nurodytus įrodymus, taip pat tai, kad apeliantas skunde pripažino nuo 2001 m. sausio 8 d. pakeitęs savo gyvenamąją vietą, konstatuotina, jog ši faktinė aplinkybė byloje yra įrodyta. Tuo tarpu tik apeliaciniame skunde pateikiama priešinga versija – kad jo gyvenamoji vieta niekada nebuvo pasikeitusi ir visada buvo adresu (duomenys neskelbtini) – prieštarauja jo paties ankstesniems paaiškinimams bei minėtiems byloje esantiems įrodymams, todėl pagrindo ja tikėti nėra.

Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, nuo 2001 m. sausio 8 d. pasikeitus A. G. gyvenamajai vietai, jis per Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytą terminą apie tai nepranešė Klaipėdos karo prievolės centro teritoriniam Šilutės skyriui. Taigi darytina išvada, jog jo veikoje yra ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Kartu pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog adresu (duomenys neskelbtini) jis nėra gavęs Institucijos siųstų šaukimų bei sprendimo dėl jo atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, nėra reikšmingos šioje byloje, kadangi jos niekaip nepaneigia jau nurodytas faktinės aplinkybės dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo ir nepranešimo apie tai vietinei teritorinei karinę įskaitą tvarkančiais įstaigai.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nurodyto pažeidimo pobūdžio – padarytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamasis, todėl pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį terminas administracinei nuobaudai skirti yra šeši mėnesiai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju šis terminas nebuvo pažeistas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina A. G. kaltę padarius ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo padarymą ir jam pagrįstai, nepažeidžiant ATPK nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius