Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-468-253/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-04
Bylos Nr.
2S-468-253/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
L. L.
Trečiasis asmuo
AB Sampo bankas, UAB „Hansa lizingas“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-468-253/2009

Teisėja Irena Vilkienė Procesinio sprendimo kategorijos

99.1.2.; 121.6.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB Sampo bankas, UAB „Hansa lizingas“, teikiančios išvadą institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį ir atsakovo A. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

Atsakovas A. L. pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2008 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo, sumokėjo žyminio mokesčio dalį – 1 000 Lt bei pareiškė prašymą atleisti nuo likusios 2 856 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad prašymas turi būti motyvuotas, o apelianto pateiktų įrodymų nepakanka jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, ir nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo trūkumams pašalinti.

Atskiruoju skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad turi įsipareigojimų SEB bankui, jam moka po 2 114,70 Lt kas mėnesį. Be to, moka teismo nutartimi priteistą išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį dviem vaikams. Išlaiko dukterį studentę, kuri teismo posėdžio metu paliudijo, kad tėvas yra vienintelis jos rėmėjas. Atsakovo įsipareigojimai siekia beveik 4 000 Lt – toks yra ir jo atlyginimas. Visi įrodymai apie atlyginimo dydį, teismo nutartis dėl išlaikymo ir pažyma iš banko yra byloje. Atsakovas neturi galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio ir skundžiama nutartis užkerta jam kelią ginti savo teises teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl 142 837 Lt vertės reikalavimų, todėl mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 3 857 Lt. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį bei pareiškė prašymą atleisti nuo likusios 2 856 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Atsakovas A. L. prašyme atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nurodė, kad jo pajamos siekia apie 4 000 Lt, išlaikymui dviem dukroms per mėnesį skiria po 350 Lt, išlaiko studentę dukterį, kuriai per mėnesį duoda apie 1 000 Lt, ir SEB bankui moka 2 114,70 Lt dydžio įmokas kas mėnesį, todėl jo darbo užmokesčio beveik nelieka. Tačiau sunki šalies turtinė padėtis įrodinėjama ne tik darbo užmokesčiu ir piniginių prievolių dydžio santykiu – turi būti įvertinti duomenys ir apie asmens nekilnojamąjį turtą, bankuose turimus piniginius indėlius ir kitą turtą. Iš atsakovo A. L. apeliaciniu skundu skundžiamo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo matyti, kad atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 7 000 Lt vertės automobilis „Audi 100“ ir 1 110 000 Lt vertės gyvenamasis namas su vaistine, be to, atsakovas ginčija teismo sprendimą dėl 142 837 Lt vertės reikalavimų. Atsakovas turi didelės vertės turto, dėl kurio padalijimo iškilęs ginčas su ieškove, ir įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas turės pakankamai lėšų sumokėti reikalaujamą žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atsakovo A. L. turtinę padėtį vertinti kaip sunkią.

Pagal Civilinio proceso kodekso 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sudėtingos turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, tačiau įvertinus tai, kad šio bei kito santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas dar nėra išspręstas, bei tai, kad atsakovui iš darbo užmokesčio sumokėjus išlaikymą vaikams bei atsiskaičius su banku jam beveik nelieka piniginių lėšų, teismo nuomone, tikslinga ieškovą ne atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėti šio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo momento.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis naikintina ir atsakovo A. L. prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinas iš dalies – 2 856 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. L. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo išspręsti iš esmės.

Prašymą tenkinti iš dalies. Atidėti 2 856 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už atsakovo apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius