- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1-686-900/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00644-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2013 m. liepos 29 d. laikotarpiu nuo 9⁵⁰ val. iki 10²⁰ val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kuršėnų PN tarnybinėse patalpose, esančiose adresu J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai, Šiaulių r., liudytojo papildomos apklausos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kad 2013 m. liepos 19 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė ne jos sutuoktinis M. J., o ji susižalojo pati, griūdama ant žemės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios (įtariamosios) L. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (29-30 b. l.), kuriame nurodyta, kad ji kalės nepripažįsta. Pasak L. J., 2013 m. liepos 19 d. ji su vyru M. J. girtavo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vakare po išgertuvių apie 17 val. ji su M. nuėjo miegoti. Paskui prabudo. Turbūt nuo išgerto alkoholio kiekio sutriko psichika, todėl jai pasivaideno, kad ją M. muša. Ji išbėgo, bet neprisimena kur. Atsimena, kad susipynė kojos, už kažko užkliuvo ir pargriuvo, griūdama prasiskėlė smakrą, susitrenkė žandą, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Neprisimena, kaip atsirado pas kaimyną V. V. Pas jį ji atėjo kruvina. Kaimynas nuvalė kraują ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Papildomos apklausos 2013 m. liepos 29 d. metu davė teisingus parodymus, melagingus parodymus davė 2013 m. liepos 20 d., kai pranešė, kad ją sumušė vyras M. J. Kodėl melavo, negali paaiškinti, matyt, dėl alkoholio užėjo psichozė, nelabai galėjo suprasti, ką daro. Šie jos parodymai yra teisingi.
Liudytojos G. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (18-19 b. l.), kuriame teigiamaa, kad 2013 m. liepos 19 d. M. ir L. J. išgėrinėjo savo namo kieme. Vakare apie 19 val. ji nuėjo pas V. V., kur atbėgo L. J. Moteris buvo neblaivi ir nuoga, tik su apatinėmis kelnaitėmis. Jos veidas, rankos ir kojos buvo kruvini. Pasiteiravus, kas atsitiko, o L. J. atsakė, kad ją sumušė jos vyras M. L. J. buvo labai susijaudinusi, šaukė, kad skauda galvą. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė L. J. M. ne pirmą kartą sumuša savo žmoną. Liudytoja dažnai mato mėlynes po L. akimis.
Liudytojo V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (20-21 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 19 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ten kalbėjosi su kaimyne G. S., kai į kiemą įbėgo L. J. Ji vilkėjo tik apatines kelnaites. Jos veidas buvo kruvinas, ištinęs, mėlynas. Tą vakarą liudytojas su kaimyne neklausė L., kas jai nutiko, nes nebuvo abejonių, jog ji sumušta. Muštynės tarp kaimynų vyksta ne be pirmą kartą, bet L. gina savo vyrą ir jam nuolat atleidžia. M. buvo sugalvojęs kelias versijas. Kaimynams ir kaimo gyventojams minėjo, kad L. buvo kruvina, nes sirgo moteriškom ligom, o ši jį apkalbanti, jog jis ją sumušė. Liudytojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. L. išvežė į ligoninę, o ryte moteris paskambino ir paprašė atvažiuoti parsivežti iš ligoninės, nes neturi, kaip grįžti.
Liudytojo V. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (22-23 b. l.), kuriame teigiama, kad 2013 m. liepos 20 d. dirbo su V. M. Gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), siekiant išsiaiškinti 2013 m. liepos 19 d. artimoje aplinkoje įvykusio smurto aplinkybes. Nuvykus nurodytu adresu, M. J. nurodė, kad jį apšmeižė, kad žmona, norėdama būti su meilužiu, iškvietė policiją. Kuršėnų PN rado L. J., jos veide matėsi mėlynės, matėsi, kad moteris sumušta. Paklausus, kas atsitiko, ši atsakė, kad ją sumušė jos vyras M. J. M. J. minėjo, kad jis su žmona 2013 m. liepos 19 d. girtavo, o paskui L. grįžo namo jau sumušta, kad jis jos nemušė.
Liudytojo V. M. parodymais, užfiksuotai apklausos protokole (24-25 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos 20 d. dirbo su V. G. Gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini) siekiant išsiaiškinti 2013 m. liepos 19 d. artimoje aplinkoje įvykusio smurto aplinkybes. Namuose rado M. J., jį pristatė į Kuršėnų PN. Kuršėnų PK buvo ir jo sutuoktinė L. J. Ant moters veido matėsi mėlynės, veidas buvo sumuštas. Ji tvirtino, kad ją sumušė jos vyras M. J.
Taip pat 2013 m. liepos 20 d. L. J. protokolu – pareiškimu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00620-13 (9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio V. G. 2013 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (10-12 b. l.), baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-00620-13 esančiu liudytojos L. J. 2013 m. liepos 20 d. apklausos protokolu. Liudytoja L. J. 2013 m. liepos 20 d. apklausos metu parodė, kad 2013 m. liepos 19 d. apie 18 val. tarp jos ir jos vyro M. J. namuose kilo konfliktas, kurio metu M. J. ranka du kartus jai sudavė į veidą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas (13-14 b. 1.). L. J. 2013 m. liepos 29 d. papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji 2013 m. liepos 19 d. išgėrinėjo su M. J. namuose ((duomenys neskelbtini)). Vėliau su vyru nuėjo miegoti. Miegant jai prisisapnavo, kad M. ją muša, tačiau jis jos tą vakarą nemušė. Ji išbėgo į lauką ir pargriuvo, nes buvo girta. Griūdama prasiskėlė smakrą, susimušė žandą. Atsikėlus iš nosies bėgo kraujas. Nubėgo pas kaimyną V. Šis nuvalė kraują ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikams pasakė, kad ją sumušė pažįstami. Kodėl taip pasakė, negali paaiškinti. M. jos tikrai nemušė, jai tik prisisapnavo, o policijos pareigūnams ji pamelavo (15-16 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto J. S. specialisto išvada Nr. G 1090/13(04), kurioje nurodyta, kad L. J. kūne sužalojimų nėra, tačiau GMP diagnozavo veido ir galvos sumušimą bei girtumą. Alkoholio matuoklis užfiksavo 3,61 promilių girtumo laipsnį (17 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų areštu; teismas, priimdamas nuosprendį nukentėjusiosios L. J. 2013 m. liepos 29 d. duotais parodymais nesivadovavo (48-53 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, jos kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo liudytojų G. S., V. V., V. G., V. M. parodymai, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka vieni kitus, bei kiti byloje esantys dokumentai, kurie visi vieningai paneigia kaltinamosios (anoje byloje nukentėjusiosios) parodymus (paaiškinimus). Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jos kaltumu nėra pagrindo.
Prokurorė pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo nurodė, kad L. J. melagingus parodymus davė 2013 m. liepos 19 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad L. J. minėtą dieną nebuvo apklausta - buvo apklausta 2013 m. liepos 20 d. ir 2013 m. liepos 29 d. Atsižvelgiant į tai, inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikas (2013 m. liepos 19 d.) laikomas rašymo apsirikimu ir ištaisomas nurodant, kad L. J. davė melagingus parodymus 2013 m. liepos 29 d.
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 64¹ str.).
Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (54 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamoji anksčiau neteista (34 b. l.), administracine tvarka nebausta (39 b. l.). Nedirba, darbo biržoje registruota (35, 37 b. l.). Psichikos sveikatos centruose ir ligoninėse nesigydė (42 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.) nenustatyta.
Už nusikalstamos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jei kaltinamasis sutinka (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamoji nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Kaltinamoji nedirba, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Teismo manymu, adekvati bausmė kaltinamajai galėtų būti laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę už sankcijos vidurkį ir skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punkte.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama 1/3.
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32-33 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusiję su darbu,per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, L. J. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu,per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti L. J., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.