Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1030-516/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-29
Bylos Nr.: 2A-1030-516/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14543-2009-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas: F. K.
Ieškovas: M. M.

Kategorijos

121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1030-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14543-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui F. K. dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti servitutą žemės sklype, esančiame Bajorų sodų 17 g. 10, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0004-0956 tokios apimties: teritorijai aplink namą, 2010 m. birželio 2 d. M. M. pasiūlyme teismui dėl servituto nustatymo žemės sklype (projekte) pažymėtą indeksu S2 – kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) ir suteikiantį teisę naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (viešpataujantis daiktas, servitutinė zona pateiktame plane pažymėta taškais 11-12-13-14-15-16-5-17-18-19-11, bendras plotas P=46,80 kv. m.), taip pat S1 – kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas, servitutinė zona plane pažymėta taškais: 9-10-11-19-20-9, plotas P=23,46 kv.m.); įpareigoti atsakovą atkurti bendras vandentiekio ir kanalizacijos sistemas – atkurti nupjautus vamzdžius, jungiančius namą su antžemine statine ir centrine vandentiekio sistema bei atkurti vamzdžius, jungiančius namą su buvusia kanalizacijos požemine statine bei vadovaujantis CPK 771 str., 273 str. 2 d. nustatyti 1 mėnesio terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas, ir nustatyti 1000 Lt baudą atsakovui, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.

Ieškovė nurodė, kad 2003-11-18 teismo sprendimu tarp jos ir sutuoktinio V. K. buvo padalintas santuokoje įgytas turtas – po ½ dalį sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta naudojimosi nameliu tvarka, taip pat padalinti sodo namelio priklausiniai, jai priteistas garažas, lauko tualetas, o V. K.- ūkinis pastatas, šiltnamis. V. K. perleido jam priklausančią dalį namo su priklausiniais atsakovui F. K.. Visas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas su sutuoktine trukdo įgyvendinti namo priežiūrą, trukdo naudotis nuosavybe, išmėto džiovinamus skalbinius, iš lauko pusės malkomis užkrovė kambario langą, uždraudė eiti į garažą, neleidžia pataisyti stogo, trukdo išvalyti dūmtraukį. Atsakovas šiuo metu stato tvorą 1,5 m atstumu nuo namo. Jai trukdoma naudotis priteistu lauko tualetu. Servitutas būtinas patekti į patalpas, įvažiuoti į kiemą, atsivežti malkų. Būtina nustatyti servitutą teritorijai aplink namą, tokiu būdu bus užtikrintas priėjimas prie lauko tualeto, sąlygos teisės aktuose numatytai namo priežiūrai įgyvendinti, bus galima prieiti prie vandens ir kanalizacijos statinių pagal UAB „Geovisata“ parengtą servituto nustatymo planą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad jai įsikrausčius į namą, su buvusiu savo sutuoktiniu įrengė bendrą kanalizacijos ir vandentiekio sistemą. Vandentiekio vamzdis (vanduo tiekiamas iš sodų bendrijos vandentiekio bokšto) yra išdėstytas pagal žemės sklypo ribą kelio pusėje. Prie kitos namo sienos yra dvi statinės – antžeminė ir požeminė. Antžeminė statinė vamzdžiu buvo sujungta su centriniu vandentiekio vamzdžiu ir turėjo vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į namą. Požeminė kanalizacijos statinė vamzdžiu buvo sujungta su namu, iš namo į ją tekėjo ir kaupėsi nuotekos. Atsakovas nežinomu būdu ir įrankiu nupjovė vamzdžius, jungiančius antžeminę statinę su centriniu vandentiekio vamzdžiu ir vamzdžius, jungiančius vandentiekio bei kanalizacijos statines su namu bei įrengė sau naują sistemą, pakeitė požeminės kanalizacijos statinės paskirtį – sujungęs ją su centriniu vandentiekio vamzdžiu, o iš jam priklausančios dalies įsirengė naują kanalizacijos vamzdį. Kadangi atsakovas be jos sutikimo disponavo bendrosios dalinės nuosavybės objektu, kyla jo civilinė atsakomybė.

Atsakovas F. K. priešieškiniu prašo nustatyti jam priklausančiam sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4,47 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis pėsčiųjų taku, bei 2,6 kv. m. servitutą, suteikiantį teisę lauko biotualetui statyti, UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtais raidėmis „S“, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 2200 Lt kompensaciją už servitutų nustatymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei priklauso ½ sodo namelio bei garažas, esantys atsakovui priklausančiame žemės sklype, nustatytinas servitutas ieškovei patekti į jai priklausančias patalpas. Atsakovo nuomone, jo siūlomas servituto nustatymo būdas labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus. Atsakovo teigimu, kadangi jis su šeima sodo namelyje negyvena, ten būna labai retai, ieškovė naudojasi visu žemės sklypu kaip savo, tuo pažeidžia jo teises. Planą servitutams nustatyti parengė, atsižvelgdamas į ieškovės poreikius bei esamą situaciją. Ieškovė į jai priklausančius pastatus patenka per garažą, pažymėtą „N“, kurį įsirengusi kaip gyvenamąsias patalpas. Siūlomo 4,47 kv. m. servituto pėsčiųjų tako visiškai pakanka patekti į jai priklausančias patalpas. Be to, atsižvelgdamas, kad atsakovė neturi kanalizacijos sistemos, o esamas lauko tualetas pripažintas griūvančiu, atsakovas, remdamasis statybos norminiais reikalavimais, siūlo papildomai nustatyti 2,6 kv. m. servitutą biotualetui statyti. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 42.6 punktas nustato, kad nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai. Kadangi žemės sklypas yra miesto teritorijoje, naujas lauko tualetas negali būti statomas. Siūlomo servituto plotas yra prie pat kelio ir ieškovei priklausančio garažo, todėl nesudarytų keblumų juo naudotis. CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Sklypo vidutinė rinkos vertė yra 240000 Lt. Žemės sklypo, kuriam atsakovas siūlo nustatyti servitutą, plotas yra 0,0771 ha. Patvirtinus atsakovo siūlomą variantą, ieškovei būtų suteikta teisė naudotis 7,07 kv. m. žemės sklypo plotu. Šio ploto vertė, atsakovo paskaičiavimais, yra 2200 Lt. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš ieškovės turėtų būti priteista už patiriamus nuostolius 30614,39 Lt.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį ir atsakovo F. K. priešieškinį patenkino iš dalies.

Teismas sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei M. M., tinkamam naudojimui nustatė žemės sklype, esančiame Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,46 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, UAB „Geovisata“ 2010-06-02 žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S1 (taškai 9, 10, 11, 19, 20, 9) ir 46,80 kv. m. servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, UAB „Geovisata“ 2010-06-02 žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S2 (taškai 11, 12, 13, 14, 15, 16, 5, 17, 18, 19, 11). Likusios ieškinio dalies netenkino.

Teismas priteisė atsakovui F. K. iš ieškovės 2200 Lt vienkartinę kompensaciją dėl servitutų nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimui, likusios priešieškinio dalies netenkino.

Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo F. K. 447,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atkurti bendras vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad žemės sklype greta sodo pastato yra ieškovės reikalavime nurodytos antžeminė ir požeminė statinės. Tačiau antžeminės statinės paskirtis- kaupti vandenį sodo ir daržų laistymui, o ne vandens tiekimui į sodo namą. Teismas pažymėjo, kad sodo pastato kadastriniai matavimai neatspindi vandentiekio sistemos buvimo, priešingai, yra pažymėta, kad vandentiekio sistemos pastate nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad požeminė statinė, ieškovės teigimu skirta kanalizacijai, buvo sujungta su sodo pastatu. Pagal kadastro ir registro duomenis, sodo pastate nėra nuotekų šalinimo sistemų, tačiau yra atskiras pastatas – lauko tualetas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė vamzdžių, jungiančių minėtas statines su namu, egzistavimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

Dėl servituto nustatymo.

Teismas nustatė, kad į ieškovei priklausančius pastatus ir lauko tualetą J-2, kuriuo ieškovė turi teisę naudotis, yra galimybė patekti tik per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, nenaudojant atsakovo žemės sklypo nėra galimas ne tik patekimas į pastatus, bet ir jų tinkamas naudojimas – tinkamos techninės būklės palaikymas, pastato dalies, garažo, tualeto remontas, langų, sienų, stogų valymas, kritulių pašalinimas. Pastate įrengtas krosninis šildymas, todėl sodo pastato apšildymui būtina atvežti malkas, tačiau tą galima padaryti taip pat tik naudojantis atsakovo žemės sklypu. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad ieškovės turtu nėra galimybės apskritai naudotis, nesinaudojant atsakovo žemės sklypu. Šiuo atveju servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti sodo pastato dalies ir garažo savininko interesų tinkamą įgyvendinimą, todėl žemės sklypo savininko teisių ribojimas šiuo atveju yra pateisinamas; servituto nustatymas atitinka CK 4.128 straipsnio 1 dalies sąlygas.

Teismas pažymėjo, jog servitutas riboja tarnaujančio daikto savininko teises, todėl galima nustatyti tik tokį servitutą, kuris minimaliai būtinas, siekiant tinkamo viešpataujančio daikto naudojimo. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo siūlomas servitutas nėra pakankamas minimaliems viešpataujančių daiktų poreikiams patenkinti. Pagal atsakovo siūlomą projektą, ieškovė į savo namo dalį galės patekti tik per garažą, taigi ji neturės teisės patekti į pastatą ir išeiti iš jo peer pagrindines duris, ieškovė negalės įvažiuoti į garažą automobiliu. Negalės būti įgyvendinta 2003-11-18 teismo sprendimu nustatyta naudojimosi sodo namu tvarka, nes ieškovė negalės prieiti prie tualeto (J-2). Pagal atsakovo pasiūlymą, ieškovė neteks galimybės prieiti ir prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios antžeminės statinės, bent minimaliai apsirūpinti vandeniu, taigi ieškovė neturės galimybės gyventi sanitarinėmis sąlygomis. Be to, pagal atsakovo siūlomą projektą, ieškovė negalės įgyvendinti pareigos užtikrinti namo priežiūrą (palaikyti tinkamą techninę būklę, daryti einamąjį remontą, valyti langus, sienas, stogus, pašalinti kritulius ir pan.). Pagal atsakovo siūlomą projektą nebus galimas patekimas prie namo dalies, kuria ieškovė naudojasi automobiliu, taigi ieškovė negalės tinkamai apsirūpinti buičiai reikalingais daiktais, malkomis.

Teismo vertinimu, šalių interesų balansą atitinka ir sąlygas tinkamam ieškovei priklausančių daiktų naudojimui sudaro ieškovės siūlomas servitutas.

Dėl kompensacijos už servitutą.

Teismas, pripažinęs atsakovo teisę į servituto atlygintinumą, kartu pažymėjo, kad atsakovo prašoma priteisti 30614,39 Lt dydžio vienkartinė kompensacija dėl servituto nustatymo neatitinka protingumo kriterijų. Pažymėjo, kad ieškovei sumažinus prašomo nustatyti servituto, pažymėto S2 plotį nuo 2 m. iki 1 m., nebus poreikio perkelti įrengtą atraminę sienelę, todėl atsakovas nepatirs jo nurodomų su sienelės perkėlimu susijusių nuostolių. Teismas nesivadovavo atsakovo pateikta UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita, kurioje pateikta išvada, kad žemės sklypo rinkos vertė dėl planuojamo servituto (pagal ieškovės pradinį pasiūlymą) sumažėja 27000 Lt, kadangi: 1) ataskaitoje pateikta išvada padaryta dėl pradinio ieškovės pasiūlymo, tuo tarpu patikslintame ieškinyje prašomo nustatyti servituto plotas sumažėjo; 2) ji padaryta servituto plotą aritmetiškai atimant iš neužstatyto sklypo ploto, kas teismo vertinimu yra iš principo neteisinga, nes servituto plotu savininkas gali ir toliau naudotis, taigi nėra pagrindo servituto ploto vertinti kaip užstatyto ir jo ploto verte mažinti bendrą žemės sklypo vertę; 3) skaičiuota tik žemės sklypo, o ne viso atsakovo turimo turto (kartu su sodo nameliu), vertė ir galimas jos sumažėjimas. Remiantis pateikta išvada, dėl planuojamo servituto žemės sklypo vertė sumažėja net 27000 Lt nuo nustatytos 121000 Lt vertės, arba daugiau kaip 22 procentais, kai servituto plotas pagal patikslintą ieškinį užima tik apie 9 procentus žemės sklypo.

Pagal nustatomo servituto pobūdį teismas konstatavo, kad atsakovas patirs tam tikrų turtinių ir neturtinių netekimų. Atsakovas negalės savo nuožiūra naudoti viso jam priklausančio žemės sklypo, neturės izoliuoto priėjimo prie namo dalies, kuria jis naudojasi, apsitverti žemės sklypo, servituto plote negalės vykdyti veiklos, trukdančios naudotis servitutinėmis teisėmis (sodinti augalus, statyti priestatą ar kitaip servituto dalyje rekonstruoti namą, kt.), dėl žemės naudojimo apribojimų žemės sklypo rinkos vertė gali sumažėti. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteisti nuostolių kompensaciją.

Nustatydamas nuostolių kompensacijos dydį teismas atsižvelgė, kad ieškovė nuo pat sodo namelio rekonstrukcijos jame gyvena ir naudojasi žemės sklypu, ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi ir sodo pastatą naudoja nuolatiniam gyvenimui, servitutas reikalingas jos minimaliems poreikiams tenkinti, juo siekiama įteisinti ir formalizuoti faktiškai susiklosčiusius žemės sklypo naudojimo santykius. Atsakovas žemės sklypu naudojasi mėgėjiškai sodininkystei, nuolat sklype nebūna, servituto nustatymas iš esmės neapsunkina ir neapriboja atsakovo galimybių naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Atsakovui nuosavybės teisės įgijimo metu buvo žinoma, kad sodo pastatu naudojasi ieškovė. Servitutas nustatomas tik žemės sklypo daliai, užimančiai apie 9 proc., vadinasi ieškovas turės galimybę likusioje sklypo dalyje nekliudomas įgyvendinti nuosavybės teisę. Konkretūs ir aiškiai apibrėžti nuostoliai dėl servituto nustatymo nenustatyti, tai pagrindinai yra būsimi ir neturtiniai nuostoliai. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jos mėnesio pajamas sudaro 644,91 Lt senatvės pensija. Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad sodo pastato vidutinė rinkos vertė apie 35000 Lt, garažo – apie 8000 Lt. Pagal turto vertinimo išvadą, 771 kv. m. neužstatyto žemės sklypo vertė 2010-05-31 yra 121000 Lt . Servitutas užims 70,26 kv. m. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo prašomų kompensacijos sumų dėl ieškovės siūlomo servituto nustatymo (priešieškinyje nurodyta 30614,39 Lt, turto vertinimo išvadoje nurodyta 27000 Lt suma), t. y. sumų, viršijančių ieškovės turto vertę, priteisimas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo nuomone, įvertinus visas aptartas reikšmingas aplinkybes, atsakovo patiriamus turtinius ir neturtinius praradimus teisingiausiai kompensuos 2200 Lt; ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra proporcinga ir adekvati atsakovo nurodytiems praradimams, šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su žemės sklypo plano parengimu: už plano teismui parengimą 600 Lt, už VĮ Registrų centras paslaugas 24,50 Lt, viso 624,50 Lt. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei tik ½ dalį likusių bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: žyminiam mokesčiui 262,60 Lt, už advokato paslaugas 3000 Lt, iš atsakovo priteistina ½ dalis šių išlaidų, t. y. 1631,30 Lt. Viso iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 2255,80 Lt.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl servituto nustatymo ir patenkino dėl kompensacijos priteisimo. Taigi patenkinta ½ dalis priešieškinio, todėl ieškovė privalo atlyginti ½ dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 3000 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai, 484 Lt už turto vertinimą, todėl iš ieškovės priteistina ½ šių išlaidų dalis, t. y. 1742 Lt. Teismas taip pat atsakovui iš ieškovės priteisė 66 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už patenkintą reikalavimą. Viso iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų suma 1808 Lt.

Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 447,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (2255,80 Lt – 1808 Lt).

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas F. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą dalyje, kuria nustatytas servitutas pagal ieškovės ieškinio reikalavimus panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo priešieškinį. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismo nustatytas servitutas, plane pažymėtas S2, ir aplink apeliantui priklausančią namo dalį prieštarauja servituto instituto paskirčiai, kadangi būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo, kaip tarnaujančio daikto savininko, nuosavybės teisės. Teigia, kad ieškovė neturi jokio poreikio vaikščioti aplink atsakovui priklausančią sodo pastato dalį, ją prižiūrėti, valyti. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklauso pusė sodo namelio bei garažas, kad galėtų tinkamai jais naudotis, jai faktiškai pakanka patekti į šiuos pastatus. Nurodo, jog ieškovei norint remontuoti namą, pakanka sutarti su atsakovu dėl darbų organizavimo, išlaidų pasidalinimo. Be to, siekiant tinkamai naudotis namu, nebūtina nuolat daryti jo remontą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati nurodė, jog neketina remontuoti namo, nes neturi tam finansinių galimybių;nepagrįstas teismo argumentas, kad servitutas ieškovei būtinas naudotis antžeminėmis ir požeminėmis komunikacijomis. Teigia, kad pats teismas konstatavo, jog jokių komunikacijų tiek name, tiek aplink jį niekada nebuvo. Be to, norint įrengti inžinerinius tinklus, būtini kompetentingų institucijų leidimai. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kokie nors inžineriniai tinklai išvis buvo įrengtos. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurioje sklypo vietoje yra jos nurodyti inžineriniai tinklai, todėl nepagrindė servituto, plane pažymėto S2, būtinumo bei ribų;nepagrįstas teismo argumentas, kad servitutą, plane pažymėtą indeksu S1, būtina nustatyti siekiant, jog ieškovė galėtų atvežti malkų bei įvažiuoti į garažą automobiliu. Teigia, kad visų pirma, garažas stovi prie žemės sklypo ribos, tiek kuria eina kelias, todėl atvežti malkas iki sklypo ieškovė turi galimybių. Privežti malkas iki jai priklausančio garažo nėra jokios būtinybės, nes jas 4 metrus galima nunešti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad garažą yra įsirengusi kaip gyvenamąsias patalpas. Taigi net nustačius servitutą indeksu S1, ji negalėtų įvažiuoti į garažą automobiliu, nes garažo durys yra atitvertos siena ir garažas nėra pritaikytas laikyti transporto priemones;teismas nevertino, kodėl ieškovei naudotis jai priklausančiomis patalpomis būtinas būtent jos reikalaujamas servituto dydis, t.y. 46,80 kv.m. plotas aplink visą namą, bei 23,46 kv.m. plotas. Teigia, jog siekiant patekti į namą visiškai nebūtinas 23,46 kv.m. plotas. Taigi teismas visiškai nesiaiškino nustatomo servituto dydžio būtinumo ir nemotyvavo, kuo remiantis jis nusprendė, kad būtent tokio dydžio servitutas būtinas tinkamai naudoti ieškovei priklausančius pastatus. Apelianto nuomone, teismo nustatytas servitutas nepašalina konfliktinės situacijos. Tuo tarpu atsakovo siūlomas servituto nustatymas leistų labiau atriboti žemės sklypo dalis, kuriomis ieškovė naudojasi, ir kuria gali naudotis apeliantas su šeima;dėl kompensacijos priteisimo nurodo, jog ieškovei priklausančio pastato dalies ir garažo vidutinė rinkos vertė neturi jokio ryšio su nuostoliais, atsirandančiais, nustačius ieškovės siūlomą servituto būdą. Teigia, kad nuostoliai atsiranda žemės sklypui, kurio vertė tiek VĮ Registrų centro duomenis, tiek pagal pateiktą turto vertinimo išvadą yra daug kartų didesnė nei pastatai, esantys jame. Nurodo, jog žemės sklypas yra vertingame Vilniaus miesto mikrorajone. bet kokie suvaržymai, įskaitant servituto nustatymą, smarkiai sumažina jo vertę. Taigi pastatų vertė negali turėti jokios įtakos nustatant nuostolių, patiriamų dėl servituto nustatymo sklypui. Be to, apeliantas pateikė teismui turto vertinimo įmonės UAB „Marleksa“ parengtą turto vertinimo išvadą. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovui atsirandančių nuostolių dydį;dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė atsisakė nuo dalies savo ieškinio reikalavimų. Tokiu būdu teismas turėjo sumažinti iš apelianto ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, bei atitinkamai padidinti iš ieškovės atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas;teismas pažeidė procesinės teisės normas. Nurodo, jog 2010-05-24 nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, bei rungimosi principą, nes nutartyje nurodė, kad ieškovė turi patikslinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus, faktiškai nurodydamas, jog pradiniai ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami pilna apimtimi, todėl turi būti pakeisti. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytų aplinkybių, bei pateiktų įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 265 str. 1 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-19 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad siekiant užtikrinti jau priklausančios namo dalies bei garažo priežiūrą, reikia apeiti visą namą, nes priėjimas prie garažo yra užgriozdintas akmenimis. Atsižvelgiant į ieškovės amžių (63 m.), bei esant tokioms apsunkintoms priėjimo sąlygoms, ieškovei užtikrinti namo priežiūrą yra praktiškai neįmanoma.

Nepaisant lauko tualeto prastos būklės, ieškovė gali naudotis tik juo, nes kitų tualetų nei name, nei prie namų nėra. Ieškovė pažymi, kad apeliantas ir jo šeima sodo name retai būna, todėl tualeto problema jam nėra tokia aktuali, kaip ieškovei.

Šalies argumentai

Ieškovei su atsakovu bendrosios nuosavybės teise priklauso antžeminė statinė. Nurodo, jog ieškovei siekiant bent minimaliai apsirūpinti vandeniu ir gyventi sanitarinėms sąlygoms, būtina turėti galimybę prieiti prie minėtos statinės. Iki šiol atsakovas to neleisdavo padaryti.

Teigia, kad ieškovei priklausantis garažas yra pritaikytas laikyti transporto priemones ir jis nenaudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Dėl to, kad apeliantas uždraudė ieškovei į jai priklausančią namo dalį patekti pro pagrindinį įėjimą, ieškovei liko tik viena galimybė – į namą įeiti pro garažo duris. Tačiau tai nereiškia, kad garažas tapo gyvenamąja patalpa. Be to, ieškovė pažymi, kad teismas neturi motyvuoti kiekvieno servituto nustatomo metro. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė servituto nustatymo planus, pats teismas jų nerengia, o tik vertina pateiktus planus ir nustato, kurios iš proceso šalių variantas labiau atitinka teisės normų reikalavimus.

Dėl kompensacijos priteisimo nurodo, jog tai, kad teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė 2200 Lt sumą kaip galinčią kompensuoti jo nuostolius, buvo tik vienas iš kriterijų, nustatant kompensacijos dydį, o ne vienintelis motyvas, kaip tai nurodo apeliantas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, jog tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino reikalaujamo nustatyti servituto plotą nereiškia, kad teismas jos reikalavimą patenkino iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniu skundu skundžiama sprendimo dalis patenkintų ieškinio reikalavimų apimtyje- kuria nustatytas servitutas pagal ieškovės patikslintą ieškinį bei prie jo pateiktą planą (b.l. 212) bei atmestų priešieškinio reikalavimų apimtyje- dalyje dėl nuostolių už servituto nustatymą atlyginimo atsakovui bei mažesnės apimties- pagal atsakovo pateiktą planą (b.l. 113) servituto nustatymo, taip pat- teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl servituto apimties bei pobūdžio.

Apeliantas skunde remiasi argumentu, kad servitutas, plane pažymėtas S2, nustatytas ne tik aplink ieškovei, bet ir aplink apeliantui priklausančią namo dalį, prieštarauja servituto instituto paskirčiai, kadangi būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo, kaip tarnaujančio daikto savininko, nuosavybės teisės. Apeliantas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad suteikimas ieškovei galimybės 1 m. pločio taku apeiti aplink namą, kaip nors ribotų atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatydamas servitutą bei spręsdamas dėl jo apimties, teismas turi įvertinti abiejų ginčo šalių teisėtus interesus, nustatyti protingą jų balansą, kad, viena vertus, asmuo, prašantis servituto, galėtų naudotis jam priklausančiu turtu pagal paskirtį, antra vertus, nebūtų pernelyg suvaržomi daikto, kuriame prašoma servitutą nustatyti, savininko interesai.

Apeliantas iš esmės neneigia servituto būtinumo, t.y. kad jo nenustačius, ieškovė apskritai negali naudotis jai priklausančia nuosavybe, kadangi negali patekti į jai priklausančią namo dalį. Vertindamas šalių siūlytų nustatyti servitutų apimtis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovo siūlomas nustatyti servitutas (b.l. 113) savo apimtimi yra toks siauras, kad nesudaro galimybių ieškovei tinkamai naudotis savo nuosavybe (ne tik atitinkamomis sodo namo patalpomis, tačiau ir priklausiniais- lauko tualetu, vandens cisterna). Asmuo, kuris nuolat gyvena jam priklausančioje sodo namelio dalyje, turi teisę naudotis tais sanitarijos- higienos įrenginiais, kurie, nors ir minimalūs, tačiau sudaro prielaidas apskritai nuosavybę naudoti kaip gyvenamąją patalpą. Nesant namelyje kitų sanitarijos- higienos įrenginių, servituto nustatymas pagal atsakovo pasiūlymą esmingai pažeistų ieškovės teises į saugias, orias gyvenimo sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo siūlomos apimties servituto nustatymas negalimas, yra pagrįsta, teisėta, padaryta atsižvelgiant į šalių gyvenimo realijas.

Konstatavęs, jog egzistuoja Civilinio kodekso 4.126 str. 1 d. numatytos sąlygos nustatyti servitutą teismo sprendimu ir pripažinęs, kad servituto nustatymas pagal atsakovo pasiūlytą planą nėra galimas kaip pažeidžiantis ieškovės interesus, teismas pagrįstai kaip alternatyva rėmėsi ieškovės pateiktu patikslintu servituto planu atsakovui priklausančiame žemės sklype (b.l. 212) ir spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo teisėtumo, pagrįstai vertino, ar tokios apimties servitutas neproporcingai nepažeis daikto savininko (atsakovo) teisių bei interesų. Pažymėtina, kad teismas civiliniame procese vadovaujasi šalių dispozityvumo principu (Civilinio proceso kodekso 13 str.). Tai reiškia, jog teismas negali formuluoti reikalavimų už šalis, o kai pagal įstatymą tam tikro ieškinio (priešieškinio) reikalavimo privaloma sudėtinė dalis yra planas (projektas), teismas neturi galimybės pats koreguoti parengtų planų; jis teturi galimybę jų pagrindu pareikštus reikalavimus įvertinti jų pagrįstumo bei teisėtumo aspektais.

Apelianto argumentas, kad ieškovė neturi jokios pareigos prižiūrėti atsakovui priklausančią sodo pastato dalį, taigi, ir šiuo tikslu vaikščioti aplink ją, pagrįstas. Tačiau remdamasis šiuo argumentu, atsakovas nenurodo, kokiu būdu, nenustačius servituto, sudarančio ieškovei galimybę apeiti aplink visą namą, o patenkinus jo priešieškinyje pareikštus reikalavimus, ieškovė turėtų galimybę prižiūrėti, tvarkyti jai paskirtą naudotis sodo namelio dalį, taip pat- patekti į lauko tualetą bei prieiti prie cisternos, kurioje kaupiamas vanduo.

Argumentas, kad ieškovei norint remontuoti namą, pakanka susitarti su atsakovu dėl darbų organizavimo, išlaidų pasidalinimo, vertintinas kaip spekuliatyvus: byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys konfliktuoja, negeba susitarti dėl žymiai menkesnių klausimų negu pastato priežiūra bei remontas. Pažymėtina, jog ne tik didelės apimties remonto darbų atlikimui reikalinga galimybė prieiti prie namo: kasdienė statinio priežiūra taip pat sąlygoja poreikį prieiti prie namo; neturėdama tokios galimybės, išreikštos servitutu, ieškovė turėtų kiekvienu atveju, iškilus poreikiui tvarkyti jai priklausančią namo dalį (kaip antai, perdažyti sieną, pakeisti langą ir pan.), prašyti atsakovo leidimo prieiti prie namo, kas, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, vertintina kaip nepagrįstas ieškovės teisų varžymas, nes, kaip buvo paminėta, atsakovas iš esmės nenurodė jokių faktinių argumentų, dėl ko nustatytas 1 m. pločio servitutas aplink namą, suteikiantis ieškovei teisę eiti šiuo taku, pažeidžia atsakovo teises.

Dėl skundo argumento, susijusio su servitutu nustatyta teise naudotis antžeminėmis ir požeminėmis komunikacijomis iš dalies buvo pasisakyta: ši teisė suteikta dėl to, kad ieškovė turėtų galimybę ne tik prieiti, bet ir naudotis esamu lauko tualetu bei vandens kaupimo cisterna. Tokios apimties servituto nustatymas savaime nereiškia, kad teismas suteikė ieškovei teisę įrengti kokius nors inžinerinius tinklus žemės plote, kuriame nustatytas servitutas. Todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės kaip nors nepagrįstai varžomos ar kad servituto apimtis yra pernelyg plati.

Dėl servituto, plane pažymėtą indeksu S1, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, jį nustatydamas, pagrindė šios servituto dalies būtinumą faktinėmis aplinkybėmis: atsakovės poreikiu įvažiuoti automobiliu į garažą bei poreikiu atvežti malkas pastato apkūrenimui. Apelianto argumentas, kad ieškovė turi galimybę malkas atsivežti iki sklypo ribos, o likusius keturis metrus jas sunešti, yra nesąžiningas dviem aspektais: pirma, šiuo atveju apeliantas be deklaratyvių teisnių argumentų taip pat nenurodo, kuo gi faktiškai pažeidžiamos jo teisės, suteikus ieškovei galimybę įvažiuoti į garažą automobiliu bei atsivežti malkas ne iki sklypo ribos, bet iki pat garažo durų; antra, malkų, kurios reikalingos šildyti namą visą šaltąjį metų sezoną (t.y. apie šešis- septynis mėnesius) kiekis yra didelis; sklypo riba ties įvažiavimu į garažą tiesiogiai ribojasi su pravažiavimo keliu, todėl malkas atvežus iki sklypo ribos ir ten iškrovus, neišvengiamai turėtų būti užkrautas bendras pravažiavimo kelias (ar jo dalis). Be to, atsižvelgiant į ieškovės amžių, toks argumentavimas kaip galimybė malkas (jų pakankamai didelį kiekį) keturis metrus susinešti iki garažo durų, yra nesąžiningas, socialiai neteisingas.

Apelianto argumentas, kad garažą ieškovė yra įsirengusi kaip gyvenamąsias patalpas, kad garažas nėra pritaikytas laikyti transporto priemones nėra pagrįstas jokiais įrodymais byloje.

Nepagrįstu pripažįstamas ir apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nevertino, kodėl ieškovei naudotis jai priklausančiomis patalpomis būtinas būtent jos reikalaujamas servituto dydis, t.y. 46,80 kv.m. plotas aplink visą namą, bei 23,46 kv.m. plotas patekti į garažą. Teismas sprendime tinkamai motyvavo, kodėl servitutas nustatomas pagal ieškovės, o ne pagal atsakovo pasiūlytą variantą; taip pat motyvavo, kodėl reikia nustatyti didesnės apimties servitutą, o ne tik suteikiantį galimybę ieškovei įeiti į namą. Minėta, jog teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, iš šalių pasiūlytų variantų turi parinkti tą, kuris labiausiai atitinka abiejų ginčo šalių interesų balansą; šiuo atveju tokiu pasiūlymu pagrįstai buvo įvertintas patikslintas ieškovės planas, kuriame servituto dydis nėra numatytas didesnis, negu reikalinga tiems poreikiams, kuriems jis nustatomas, patenkinti ir kuris savo esme žemės sklypo savininko teisių nevaržo daugiau, negu reikalinga. Teismo sprendime turi būti išdėstyti ir šiuo atveju buvo išdėstyti esminiai argumentai, kurias remdamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą; įstatymas neįpareigoja teismo, nustatant servitutą, pasisakyti dėl servituto dydžio taip detaliai, kad būtų įvertintas (argumentais pagrįstas) kiekvieno nustatyto servituto metro ar kvadratinio metro pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju teismo argumentai, susiję su servituto būtinumu bei jo dydžiu, sprendime išdėstyti aiškiai, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, tuo tarpu apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik teisniais argumentais, kaip minėta, nepagrindžiant atsakovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Servituto nustatymas visais atvejais tam tikra apimtimi riboja tarnaujančio daikto savininko teises, tačiau šiuo atveju toks ribojimas neperžengia būtinojo reikalingumo ribų, todėl nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimą dalyje, kuria nustatytas servitutas, nepagrįstu ar neteisėtu.

Dėl kompensacijos dydžio.

Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria už servituto nustatymą atsakovui priteista vienkartinė 2200 Lt dydžio nuostolių kompensacija. Atsakovas prašo patenkinti jo priešieškinį, t.y. priteisti jame nurodyto dydžio- 30614,39 Lt. nuostolių kompensaciją.

Teismas, pripažindamas servituto atlygintinumą, pagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktais argumentais bei įrodymais dėl jo neva patiriamo nuostolių dydžio, nustatant servitutą. Visų pirma, atraminės sienelės, kurios perkėlimo būtinybe buvo argumentuojamas nuostolių dydis, ieškovei sumažinus reikalavimų dėl servituto apimtį, perkėlimo poreikio nebeliko, taigi, šioje dalyje jokio pagrindo grįsti nuostolius aptariama aplinkybe, nėra.

Antra, teismas teisingai pažymėjo, kad servituto nustatymą vertinti kaip tam tikros žemės sklypo dalies netekimą ir šį tariamą netekimą kompensuoti atitinkama žemės ploto verte, yra neteisinga bei neprotinga: nustačius servitutą, kuriuo ieškovei suteikiama galimybė eiti aplink namą bei privažiuoti prie garažo, žemės sklypas nustatyto servituto plotu nesumažėja, atsakovas nepraranda nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį, jis ir toliau kaip savininkas turi teisę šia dalimi naudotis, tik kartu su ieškove. Taigi, nustačius servitutą, tik iš dalies apribojama atsakovo naudojimosi teisė- tam tikra sklypo dalimi turi teisę naudotis ne tik pats savininkas, bet ir ieškovė. Tačiau tokį teisių susiaurinimą jokiu būdu negalima sulyginti su nuosavybės teisės praradimu, o tai reiškia, jog remtis atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita (juo labiau, kad ji parengta pagal pirminį ieškinį, su didesne servituto apimtimi ir atsakovas prašydamas tenkinti priešieškinį neįvertino netgi šios aplinkybės) nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kad jokių įrodymų, kurie galėtų realiai pagrįsti apelianto patiriamų nepatogumų, praradimų vertinę išraišką, atsakovas nepateikė, teismas pagrįstai vertino visas faktines aplinkybes, kurios kokiu nors aspektu gali turėti įtakos dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžiui ir nustatė protingą sumą, kuri, atsižvelgiant į nustatomo servituto apimtį, kitas aplinkybes, yra visiškai pakankama, kad kompensuotų atsakovo patiriamus nepatogumus.

Apeliaciniame skunde teismo argumentai, kurias remdamasis jis nustatė priteistiną nuostolių dydį, cituojami bei analizuojami atsietai, kiekvienas atskirai, motyvuojant, jog tokia aplinkybė neįtakoja nuostolių dydžio; tuo tarpu teismas juos vertino visumoje, atsižvelgė į kiekvieno jų mažesnę ar didesnę reikšmę, sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio tinkamai argumentavo, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pagrįsta teismo išvadą, kad atsakovas nuostolių dydžio neįrodė, konstatuoja, jog teismo nustatyta suma yra protinga, teisinga bei pagrįsta, tuo tarpu atsakovo reikalaujama priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė, sudaranti pagrindą atsakovui nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita.

Dėl civilinio proceso normų pažeidimo.

Pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teisingumo vykdymas yra išskirtinė teismo kompetencija ir teismas, jį vykdydamas, turi ne formaliai taikyti tam tikras procedūras, o siekti, kad pažeista asmens teisė būtų apginta realiai. Taigi, nagrinėjant bylą nustatęs, kad ieškovės teisė yra realiai pažeista, yra pagrindas ją ginti teismo tvarka nustatant servitutą, tesimas turi išspręsti kilusį ginčą iš esmės, o matydamas, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, teismas turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 256 str.). Toks bylos nagrinėjimo atnaujinimas negali būti vertinamas kaip šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimas. Pažymėtina, kad teismas 2010-05- 24 nutartyje ne nurodė, o pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, ir būtent tuo aspektu, kad būtų nurodytos prašomo nustatyti servituto rūšys bei prašomų suteikti teisių apimtys kiekviename plote atskirai, t.y. buvo siūloma patikslinti prašomų nustatyti servitutų turinį ir jokios nuorodos į tai, jog pradiniai ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami pilna apimtimi, kaip kad skunde nurodo apeliantas, nutartyje nėra. Be to, teismas nutartimi ne būtent ieškovei, o abiems šalims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, šia teise pasinaudojo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, todėl argumentai dėl šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.

Dėl CPK 265 str. 1 d. nuostatų pažeidimo. Apeliantas nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jam nuosavybės teise priklausantis lauko tualetas yra avarinės būklės, kad jis (atsakovas) yra įpareigotas jį nugriauti, todėl ieškovė neturi teisės juo naudotis ir servituto nustatymas, grindžiant poreikiu patekti į lauko tualetą, yra nepagrįstas. Visų pirma, pažymima, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-11-18 sprendimu padalinant santuokoje įgytą turtą tarp ieškovės ir buvusio jos sutuoktinio V. K., tualetas J-2 paskirtas naudotis būtent ieškovei (b.l. 8); 2006 m. sausio 5 d. nutartimi buvo išaiškinta 2004-09-24 sprendimo (dėl ieškovės iškeldinimo) vykdymo tvarka, nurodant, kad M. M. turi būti iškeldinta iš ūkinio pastato 3I 1/p, išskyrus šio pastato patalpas J-1 ir J-2 (t.y. lauko tualetas) (b.l. 13). Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta ieškovės teisė naudotis esamu lauko tualetu, o ta aplinkybė, kad atsakovas jo tinkamai neprižiūri ir jis dėl to yra blogos būklės, nesant kito sanitarinio mazgo (beje, teismas pažymi, jog ieškovė tokio ir negali įrengti, nes visas žemės sklypas priklauso atsakovui), negali būti pagrindu riboti ieškovės teisę juo naudotis ir, atitinkamai šio poreikio įgyvendinimui, nustatyti servitutą. Beje, pažymėtina, kad projektas statinio (lauko tualeto) nugriovimui (b.l. 56- 61) nėra įpareigojimas atsakovui šį statinį nugriauti kaip kad jis nurodo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 265 str. 1 d. norma reiškia tai, jog teismas turi įvertinti visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl vieno ar keleto konkrečių įrodymų detalus neaptarimas, jeigu tai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, nevertinamas kaip šių nuostatų pažeidimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas mažesne proporcija negu nustatė teismas. Ta aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje pati sumažino ieškinio reikalavimus, nereiškia, kad priimant sprendimą jų buvo patenkinta mažiau, nei nurodyta teismo sprendime, kadangi priimdamas sprendimą, teismas nustato patenkintų- atmestų reikalavimų proporciją pagal jo nagrinėjamus reikalavimus, o ne pagal tuos, kurie buvo reiškiami anksčiau. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo išnagrinėtų iš esmės ir patenkintų/atmestų ieškinio/priešieškinio reikalavimų proporciją ir atitinkamai teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pareikšto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Apelianto atstovė pareiškė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, kol Vilniaus m. 1 apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-4235-599/2011 pagal F. K. ieškinį M. M. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Šis prašymas apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2011-07-29, kai tuo tarpu remiantis informacinės teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, apelianto prašyme nurodytoje byloje Nr. 2-4235-599/2011 dar 2011-03-22 ieškinys grąžintas ieškovui. Tos pačios informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra priimtas F. K. ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės (bylos Nr. 2-10578-599/2011), tačiau tokio ieškinio priėmimas teisme nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą dėl servituto nustatymo, kadangi servituto nustatymas yra objektyviai būtinas- ieškovė turi turėti galimybę naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį ir iki bus išnagrinėta byla dėl atidalinimo, tuo tarpu tuo atveju, jeigu ieškinys dėl atidalinimo būtų patenkintas ir apeliantas tarptų viso sodo namo savininku, servitutas pasibaigtų Civilinio kodekso 4.130 str. 1d . 2 p. pagrindu ir apeliantas galėtų jį išregistruoti įsiteisėjus teismo sprendimui (CKL 4.130 str. 4 d.).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski