Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. prašymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Prašymas atmestinas. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalimi numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 5 punkto 8 pastraipoje nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <…>. Minėto LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 2.2. punkte reglamentuota, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikytina, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi 1998 m. vasario 4 d. į institucijas, vykdančias žemės reformą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų turėtą žemę iki nacionalizacijos, todėl laikytina, kad pareiškėjas žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir galėjo savo teises realizuoti įstatymu nustatyta tvarka. Pareiškėjo teismui nurodyta aplinkybė, kad padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų turėtą žemę laikė išreiškęs valią ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės M. G. turėtą žemę, nelaikytina termino praleidimo svarbia priežastimi, nes apie senelės turėtą nuosavybę jis žinojo 1998 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2007 10 03, prašyme nurodydamas, kad anksčiau 2006 12 29 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino nuosavybės teisių atkūrimui atnaujinimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 03 28 sprendimu V. G. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, kad M. G. buvo V. G. tėvo N. G. mama, pareiškėjo senelė, bei termino atnaujinimo giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo atmestas (civ.b. (duomenys neskelbtini), b.l.39-40). Sprendimas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2007 09 06 nutartimi (b.l.18-20). Pareiškėjas nurodė, kad 1998 02 04 pateikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų žemę, galvojo, kad pateikia prašymą ir į senelės M. G. turtėtą nuosavybę, todėl laikytina, kad apie turėtą senelės žemę pareiškėjas žinojo nuo 1998 metų. Darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie senelės nuosavybę, tačiau dėl jos prašymo nepateikė, neišreiškė valios ją susigrąžinti. Teismas laiko, kad pareiškėjas savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 29 matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į N. G. turėtą žemę pateikė žemėtvarkos skyriui 1992 03 08, todėl laikytina, kad pareiškėjas savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, apie jo tvarką žinojo nuo 1992 metų, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu. Netiksli pareiškėjo valios raiška negali būti pagrindu atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės M. G. nuosavybę. Pareiškėjo nurodytą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 05 23 atsakymą (8.6)-6-4684-1083 laikyti įrodymu, kad terminas prašymui į senelės M. G. nuosavybę atkurti pateikimui praleistas dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo, nes atsakyme nurodyta, kad jis teikiamas į pareiškėjo 2005 04 28 raštą, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės žemę prašymas pateiktas Palangos miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriui tik 2006 09 04 (b.l.15, adm.b. (duomenys neskelbtini), b.l. 20), kitų įrodymų teismui nepateikta. Nepilnai pateikti dokumentai įrodantys nuosavybės teises į M. G. turėtą nuosavybę (b.l. 16, 49-50).

Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 1998 02 04 paduotas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų turėtą žemę, 2001 12 29 į senelio turėtą žemę (b.l.7, 8) prilygsta prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės M. G. žemę, nėra pagrindo laikyti svarbia priežastimi, kitų priežasčių dėl kurių praleido nustatytą terminą prašymui ir dokumentams, įrodantiems nuosavybės teises, pateikti nenurodė, įrodymais nepagrindė. Suklydimas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, be to, jau 1992 metais tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų turėtą žemę, todėl pareiškėjas galėjo savo teises įgyvendinti įstatymu nustatytu terminu. Tad svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjo nurodyta priežastis yra tik subjektyvaus pobūdžio, pačio pasirinkto elgesio nulemta aplinkybė. Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia : pareiškėjo V. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui. Kolegijos teisėjai A.Mažrimienė D.Gumuliauskienė I.Čuchraj