Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės prašymą perduoti bylą pagal teismingumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. B. į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovui D. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB DNB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo ir piniginių lėšų priteisimo.

2015-10-14 teisme gautas atsakovo D. B. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės prašymas perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog ieškovė, jau teikdama teismui ieškinį, faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), teismui pateikė klaidingą informaciją, neva ji gyvena (duomenys neskelbtini), teismas, nežinodamas šios esminės aplinkybės ieškinį priėmė, tai pripažino pati ieškovė. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), šalių turtas (duomenys neskelbtini), šalių kreditorius Vilniuje, ieškovė gyvena beveik visą laiką (duomenys neskelbtini), todėl byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Šiuo atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir t.t. Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo taip pat gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (Civilinio kodekso 2.16 str. 1, 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių pareiškė Šiaulių apylinkės teismui, ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodydama (duomenys neskelbtini). Tačiau nuvykus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams aplankyti, įvertinti šeimos moralines – buitines gyvenimo sąlygas ieškovės ieškinyje nurodytoje ir deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tai padaryti nėra galimybių (1 t., 164-166 b. l.), nes ieškovė su mažamečiu sūnumi yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ar kitą ES šalį, kaip kad nurodė savo atsiliepime į prašymą ir kituose byloje esančiuose dokumentuose. Apie vaiko gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) teismas turi tik tokius duomenis, kokius pateikė ieškovė, kitų duomenų nėra, vaiko gyvenimo sąlygų patikrinti neįmanoma. Be to, pagal byloje esančius duomenis teismui yra žinoma, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė į Lietuvą buvo grįžusi tik 2015-10-10 – 2015-10-21 laikotarpiu. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, jog ieškovė grįžti į (duomenys neskelbtini) neketina. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., 12-20 b. l.) matyti, kad ieškovės nekilnojamasis turtas, t. y. didžioji turto dalis, yra (duomenys neskelbtini) mieste. Iš išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (1 t., 10-11 b. l.), matyti, kad ieškovė savo ir vaiko gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Tačiau ten tik deklaruota gyvenamoji vieta, o ieškovė joje negyvena. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai ilgiausią laiką gyvena (duomenys neskelbtini) ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, jos turto didžioji dalis yra (duomenys neskelbtini) mieste, pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ginti savo teises jos pasirinktame teisme, todėl civilinė byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jeigu iškėlus teisme bylą, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui (LR CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Paaiškėjus, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, civilinė byla Nr. e2-3426-907/2015 perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsniu, teismas

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-3426-907/2015 pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.